Gegužės danguje – šimtmečio pilnatis! (video)

Gegužės 6 d. vakare, Saulei nusileidus, patekės 100-mečio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprasta. Tokio dydžio Mėnulio padangėje nebuvo nuo pat 1912-ųjų metų.

Gegužės vakarais virš vakarų horizonto pirmoji sužibs ryškioji Venera-Vakarinė. Temstant virš jos sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas su po jo „kojomis“ spindinčia Marso planeta. Pietuose kulminuos Mergelės žvaigždynas su ryškia Spikos žvaigžde ir tiesiai virš jos kybančiu Saturnu. Aukščiau virš Mergelės išsiskirs Jaučiaganis su švytinčia Arktūro žvaigžde.

Rytuose, skelbdamas artėjančią vasarą, tekės sudarytas iš 3-jų žvaigždynų Didysis vasaros trikampis: aukščiausiai švytės Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega, žemiau ir kairiau  Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas, dar žemiau, į dešinę nuo jo – tekės Erelis su savo ryškiausia žvaigžde – Altayru. Neaukštai šiaurinėje padangėje spindės „W“ raidės pavidalo įsidėmėtinas Kasiopėjos žvaigždynas. Neįprastoje padėtyje, aukštai virš galvos suksis Grįžulo ratai.

Spindės trys planetos

Venera-Vakarinė mėnesio pradžioje ryškiai spindės virš vakarų horizonto Tauro žvaigždyne, tačiau ilgėjant dienoms, gegužės pabaigoje ji jau pasislėps vakaro žarose.

Marsas bus nesunkai atrandamas vakarais Liūto žvaigždyno apatinėje dalyje daugiau kaip 40 laipsnių pakilęs virš pietvakarių horizonto.  Jo spindesys silps, nes planeta diena iš dienos tols nuo mūsų planetos, ir per mėnesį atsitolins 35 milijonais km.

Saturnas vakarais spindės apie 30 laipsnių pakilęs virš pietų horizonto Mergelės žvaigždyne, kiek aukščiau virš šiek tiek už jį blausesnės Spikos. Nors po balandžio viduryje įvykusios jo opozicijos, jis palaipsniui jau tols nuo Žemės, tačiau šis mėnuo bus dar labai palankus žieduotosios planetos stebėjimams. Pro mėgėjišką teleskopą bus gerai matomi Saturno žiedai ir didžiausias jo palydovas Titanas.

Jupiteris ir Merkurijus šį mėnesį slypės Saulės spinduliuose.

Pasirodys didžiausia Mėnulio pilnatis

Gegužės 6 d. pilnas Mėnulis atsidurs arčiausiai Žemės nuo pat 1912 metų. Turėsime progą pasigrožėti šviesiausiu 100-mečio Mėnuliu! Gegužės 6 d. tarp Žemės ir Mėnulio susidarys mažiausias atstumas per pastarąjį šimtmetį – 356 954 km. Mėnulis atrodys 14 proc. didesnis ir 30 proc. šviesesnis nei įprasta. Mėnulio atstumas nuo Žemės nuolat kinta dėl to, kad jis apie Žemę skrieja ne taisyklingo apskritimo, o elipsine orbita, ir dar pasvirusia į Žemės orbitos plokštumą.  Dėl to nuotolis iki Mėnulio ir kinta 50 000 km. Diapazone – nuo 356 400 iki 406 740 km. Tolimiausias Mėnulio orbitos taškas vadinamas apogėjumi, o artimiausias – perigėjumi. Nors Mėnulis perigėjuje atsiduria kas 412 dienų, tačiau šiųmetis jo priartėjimas bus ypatingas.

Didžiausią įspūdį galima bus patirti stebint Mėnulio pilnaties pasirodymą iš už horizonto. Mat tekantis Mėnulis, kaip ir kiti palei horizontą esantys daiktai, žmogui dėl garsiosios ir iki šiol deramai dar nepaaiškintos optinės iliuzijos, visuomet atrodo didesni nei yra išties. Tad gegužės 6 d., Mėnuliui tekant 21 val. 57 min. (Vilniuje, Klaipėdoje jis tekės 22 val. 20 min.), bus galima geriausiai pasigrožėti įspūdingai išdidėjusiu Mėnuliu.

2012 m. gegužės mėnesio supermėnulis (NASA video, anglų kalba):

Astronomijos mėgėjų dėmesio centre Mėnulis atsidurs ir gegužės pabaigoje. Naktį iš 26 į 27 d. Mėnulis įspūdingai užslinks ant Vėžio žvaigždyne esančio padrikojo spiečiaus M67 žvaigždžių. Nors ūgtelėjęs 5-ių dienų jauno mėnulio pjautuvas jau bus netoli laidos, tačiau jei tik bus giedra, pasitelkus žiūronus bus galima grožėtis, kaip už tamsaus Mėnulio krašto viena paskui kitą pranyksta šio spiečiaus žvaigždės. Pirmoji slėpsis 0 val. 3 min., paskui ją palaipsniui seks ir kitos. Mėnulis nusileis 1 val. 05 min., taip ir neatidengęs visų spiečiaus žvaigždžių.

Įvyks žiedinis Saulės užtemimas

Gegužės 20 d. įvyks reto grožio žiedinis Saulės užtemimas. Tačiau Lietuvoje jo nematysime. Geriausiai jis matomas bus Ramiajame vandenyne, netoli Aliaskos, Japonijoje bei JAV vakarinėse valstijose. Žiedinio Saulės užtemimo metu tarp Žemės ir Saulės atsidūrusio Mėnulio diskas, dėl didesnio atstumo iki Žemės, atrodo per mažas ir negali uždengti viso Saulės disko. Tuomet iš už Saulę užstojusio tamsaus Mėnulio disko pasirodo įspūdingas žaižaruojantis Saulės žiedas.