Kaip Lietuvos muitinės kovoja su kontrabanda?

Kontrabanda – nelegalus verslas, kuris turi neigiamos įtakos ne tik valstybės finansų sistemai, bet ir visuomenės saugumui. Todėl šalies muitinei tenka ypatingas vaidmuo kovojant su šia nusikalstama veikla. Iki šiol šalies muitinės pareigūnai sulaikė ne tik kontrabandos būdu gabenamus tabako gaminius, alkoholinius gėrimus, narkotines medžiagas, bet ir kur kas subtilesnes prekes – antikvarinius daiktus, kvepalus, vogtus automobilius, katerį ir netgi šarvuotį.

Daugiausia kontrabandinių prekių – iš trečiųjų šalių

Praeitais metais Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė prekių daugiau nei už 67 mln. litų. Lietuvos Respublikos muitinės departamento atstovės spaudai Gintarės Vitkauskaitės pateiktais duomenimis, didžiausią sulaikytų prekių dalį sudaro kontrabandos būdu gabenti tabako gaminiai – sulaikyta 112 mln. cigarečių vienetų ir 70 tonų tabako žaliavos. Šios prekės įvertintos 64,6 mln. litų. Praėjusiais metais muitininkai konfiskavo ir apie 100 kilogramų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kontrabandines prekes į Lietuvą dažniausiai bandoma įvežti iš trečiųjų šalių: Baltarusijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities.

Muitinės vaidmuo labai svarbus ir intelektinės nuosavybės apsaugos srityje. Muitinės pareigūnai praeitais metais sulaikė 192 tūkst. prekių, įtariant, kad jos pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Dažniausia sulaikoma suklastotų drabužių, avalynės, žaislų, vaistų, mobiliųjų telefonų ar jų aksesuarų, parfumerijos gaminių.

Iš viso 2011 metais pareigūnai atskleidė 28 procentais daugiau kontrabandos gabenimo atvejų negu per 2010 metus, pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius išaugo 22 procentais.

Kuro bake – ne degalai, o kontrabandinės cigaretės

Šalies muitinėse pasitaiko originalių ir itin subtilių kontrabandos gabenimo būdų. Pasak šalies muitinės spaudos atstovės, yra sudarytas netgi sulaikytos kontrabandos „TOP dešimtukas“. Kontrabandinės cigaretės slepiamos kuo netikėčiausiose vietose – automobilių gamyklinėse ertmėse, pavyzdžiui, durelėse ar lengvai išardomuose pilnuose degalų kuro bakuose. Kontrabandiniai tabako gaminiai buvo rasti ir mėšlo pilnoje priekaboje. Narkotinės medžiagos slepiamos moteriškose rankinėse, kartoninių dėžių sienelėse, televizoriuose, kompaktinių diskų dėkluose, žaisluose ir kitose netikėčiausiose vietose.

Muitininkai dažnai susiduria su vienu iš standartinių prekių slėpimo būdu, vadinamaisiais „karstais“, kai nelegalių prekių siunta iš visų pusių viršaus ir apačios apkraunama legaliomis prekėmis – dažniausiai medienos kroviniais, viduje palikus tuščią ertmę.

Per muitinę bandoma pervežti ne tik tabako, alkoholinius gaminius, narkotines medžiagas, bet ir daug stambesnes prekes. Muitinėje buvo sulaikytas kontrabanda atgabentas pramoginis kateris, vogti automobiliai ir netgi britų gamybos šarvuotis.

Sulaikyta kontrabanda virsta dūmais ir pelenais

Kontrabandinės prekės ir transporto priemonės, kuriomis jos gabenamos, yra sulaikomos ir konfiskuojamos. Prekės, kurias, remiantis teisės aktais, galima realizuoti, yra realizuojamos, rengiant konfiskuotų prekių aukcionus. Gintarės Vitkauskaitės teigimu, praeitais metais Lietuvos muitinė realizavo prekių už beveik 3,5 milijonus litų. Visos už konfiskuotas prekes gautos pajamos yra pervedamos į Lietuvos valstybės biudžetą.

Akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės ir alkoholis – yra naikinamos. Tokios nuostatos laikosi dauguma pasaulio valstybių, o Europos Sąjungos šalyse naikinti kontrabandines cigaretes įpareigoja teisės aktų reikalavimai. „Tai daroma todėl, kad jeigu kontrabandinės cigaretės būtų pardavinėjamos, būtų iškreipiama rinka, daroma žala teisėtam verslui, kuris moka mokesčius, sukuria darbo vietas. Valstybė, pardavinėdama kontrabandinius rūkalus, įsitrauktų į nevisiškai sąžiningą konkurenciją“, – sakė muitinės atstovė.

Lietuvos muitinėje moderniausia Baltijos šalyje rentgeno kontrolės sistema

Kad muitinės kontrolė taptų efektyvesnė, investuojama į muitinio tikrinimo įrangą. Šių metų pradžioje Lietuvos muitinė įsigijo naują Didžiosios Britanijos kompanijos „Rapiscan Systems“ gamybos mobiliąją rentgeno kontrolės sistemą, kurią iš dalies finansavo Europos kovos su sukčiavimu tarnyba. Anot G. Vitkauskaitės, šiuo metu tai moderniausia sistema iš Baltijos šalių muitinėse naudojamų mobiliųjų rentgeno kontrolės sistemų.

Ši sistema naudojama visuose muitinės kelio postuose, esančiuose prie išorinių Europos Sąjungos sienų. Naujoji rentgeno kontrolės sistema yra daug galingesnė už šiuo metu Lietuvos muitinės turimas kitas mobiliąsias analogiškos paskirties sistemas. Atvykus į tikrinimo vietą, sistema parengiama darbui per 20 minučių. Krovininio automobilio skanavimas trunka vos 10–15 sekundžių. „Tikrinant vilkikus rentgeno kontrolės sistema nereikia transporto priemonės atidaryti ir atlikti detalaus prekių tikrinimo. Tai užtikrina greitą ir netrukdomą krovinių judėjimą, taupomos įmonių lėšos ir laikas. Kartu rentgeno kontrolės sistema padeda operatyviai išaiškinti ne tik akcizinių prekių kontrabandos faktus, bet ir aptikti bei atpažinti sprogstamąsias, narkotines ir kitas uždraustas gabenti medžiagas“, – apie naują mobiliąją rentgeno kontrolės sistemą pasakojo pašnekovė.

Už kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta sakė: „Tai Europos investicija į Lietuvos vartotojų ir verslininkų apsaugą. Šalyje cigarečių kontrabandos per Rytų sieną rizika yra gana didelė. Šis reiškinys žalingas visiems: apvagiamas sąžiningai mokesčius mokantis verslas, keliama grėsmė sveikatai, dėl nesurenkamų mokesčių trūksta lėšų sveikatos ir socialinei apsaugai, švietimui“. Vertinama, kad ES narės dėl akcizinių prekių kontrabandos kasmet praranda apie 10 milijardų eurų nesumokėtų mokesčių. Ji taip pat kliudo įgyvendinti politikos iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti rūkymą ir alkoholio vartojimą.

Kova su kontrabanda – ne tik muitinės darbas

Pasak Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento dr. Aurelijaus Verygos, muitinė ir sienos apsauga negali vienos išspręsti kontrabandos problemos. „Kovą su kontrabanda vykdantys pareigūnai dirba tikrai naudingą darbą, bet kai nėra skiriamas pakankamas finansavimas, kad ir kaip gerai dirbtų atskiri pareigūnai, jie negalės užtikrinti visavertės sienos apsaugos“, – teigė A.Veryga.

Pašnekovo nuomone, norint sumažinti kontrabandos mastus, reikia padidinti alkoholio ir tabako akcizus, didinti pareigūnų skaičių, padidinti maksimalias pinigines baudas už kontrabandą ir nelegalią prekybą alkoholio ir tabako gaminiais. Taip pat yra žinoma, kad vienas ekonomiškai efektyviausių kovos su kontrabanda būdų – specialus tabako pakuočių žymėjimas, kuris plika akimi nematomas ant pakuotės, tačiau specialistams pateikiantis pakankamai informacijos. Labai svarbu, kad ir pati visuomenė suvoktų, jog kontrabandinių prekių įsigijimas yra nusikaltimas, todėl reikėtų gyventojams aktyviai teikti informaciją apie nelegalios prekybos atvejus.