Vienas iš garsiausių ir sėkmingiausių naujos kartos Lietuvos verslininkų Ilja Laursas, įkūręs populiariausią pasaulyje nepriklausomą programėlių parduotuvę „GetJar“, DELFI telefonu papasakojo priežastis, paskatinusias atsisakyti įmonės generalinio direktoriaus pozicijos bei kompanijos stratego veiklos. Taip pat verslininkas pateikė savo įžvalgas apie IT rinkos perspektyvas.
Kokios yra „GetJar“ vadovybės kaitos priežastys?
Nuo pat „GetJar“ įkūrimo buvau ir visos įmonių grupės, ir kiekvieno padalinio vadovas. Lietuvos skyriaus vadovo pareigų atsisakiau prieš porą metų, bet iki šio buvau ir grupės, ir JAV padalinio generalinis direktorius. Pastaruoju metu kompanija pradėjo labai sparčiai augti JAV – padidėjo ir lankytojų, ir pajamų srautai, padaugėjo partnerių. Prieš keletą mėnesių atidarėme naują biurą Sietle.
Priėjau išvados, kad tos darbo apimtys, kurios yra JAV, reikalauja kasdieninio, nuolatinio intensyvaus vadovaujamojo darbo. Aš lieku grupės vadovo pozicijoje, reikalaujančioje daug nuolatinio judėjimo. Nors gyvenu ir ateityje ketinu gyventi Lietuvoje.
Prisidėjo ir tai, kad, tikriausiai pastebėjote, per paskutinius kelerius metus pakankamai intensyviai įsitraukiau į socialinę veiklą. Manau, kad kiekvienam verslininkui privaloma misija – patirties pasidalinimas, darbas su jaunimu, su studentais, verslumo skatinimas, pasaulinių žinių nešimas į Lietuvą.
Pasaulinis judėjimas, buvimas Lietuvoje, įsitraukimas į socialinę veiklą iš tikrųjų man labai sunkiai leisdavo užsiimti kasdieniniu vadovavimu JAV. Toks sprendimas, manau, leis optimizuoti veiklą iš darbo, iš asmeninės ir iš socialinės pusės. Įvertinus JAV rinkos svarbą ir darbo apimtis, priėmiau sprendimą viso JAV padalinio vadovu skirti kolegą Chrisą Dury. Jis su mūsų kompanija buvo nuo pat JAV skyriaus atidarymo – iš esmės jis ir buvo atsakingas už skyriaus atidarymą bei kasdieninę veiklą, taigi, jo veikla nelabai pasikeis. Kita vertus, taip užtikrinama, kad visuose padaliniuose pakaks vadovų dėmesio.
Man pačiam tai suteiks galimybę sutelkti dėmesį į visą grupę, siekti partnerysčių Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, galėsiu sau leisti gyventi Lietuvoje, daugiau laiko galėsiu skirti ir socialinei veiklai.
Kokios bus jūsų perėjimo vien į „Getjar“ stratego vietą pasekmės? Kuriomis kryptimis ketinate plėstis?
Mūsų plėtra vyksta ir šiuo metu. Be abejo, kompanija dabar koncentruojasi į išmaniuosius telefonus. Iki šiol tokie įrenginiai labiausiai koncentravosi Vakarų pasaulyje – visų pirma Britanijoje ir Amerikoje – tai dabar matome, kad jie pradeda užkariauti visą likusį pasaulį. Matome augimo tempus tokiose šalyse kaip Indija ir Kinija, taigi galime prognozuoti, kad kelis artimiausius metus ten bus tiesiog buminis augimas.
Kodėl norite gyventi Lietuvoje, jei visa svarbiausia veikla vyksta ten, už Atlanto?
Darbas ir asmeninis gyvenimas yra skirtingi dalykai. Galbūt išsiskirsiu iš bendros minios, bet manau, kad gyvenimo aplinka (ne socialinės sąlygos, nes skeptikai akimirksniu pradės skųstis dėl mažų atlyginimų) – infrastruktūra, gamta, bendruomenė, žmonės – yra labai aukšto lygio, netgi lyginant su daugeliu etaloninių vakarietiškų valstybių pagal geros kokybės gyvenimą.
Galiu palyginti su lietuvių labiausiai pamėgtu Londonu. Įvertinkite vidutinį kasdieninį londoniečio gyvenimą miesto pakraštyje, paprastame rajone, nes centre butai tiesiog nėra prieinami: kiekvieną dieną praleidžiama pusantros valandos metro, kur pilna suprakaitavusių žmonių, važiuojama į dešimties valandų trukmės darbą ir paskui dar dvi valandas važiuojama atgal, o namie praleidžiamos vos kelios valandos. Palyginus su tokiu gyvenimu iškart aišku, kad Lietuvoje kažkas nepakankamai vertinama.
Objektyviai ir sąžiningai, turėdamas galimybę palyginti labai daug vietovių, galiu teigti, kad gyvenimo aplinka Lietuvoje yra labai gera, tiesiog žmonės jas nepakankamai vertina. Be to, per ilgą laiką atsiranda prisirišimas.
Dabartinė IT rinkos padėtis šiek tiek primena 2001 metus, kai sprogo dotkomų burbulas. Tarkim, milijardas už „Instagram“. Ar įžvelgiate panašumų?
Visų pirma, manau, jokia pramonė nesivysto tolygiai ir tiesiogiai – egzistuoja tam tikras cikliškumas. Atsiradus augančiai pramonei ji iš pradžių būna nepakankamai vertinama, atsiranda labai daug laimėjusių, atsiranda viršpelnių. Tuomet į tą rinką perinvestuojama ir rinka patiria nuosmukį. Kai prasideda nuosmukis, į rinką kurį laiką neinvestuojama, tuo tarpu rinka vis vien ir kai vėl nebeinvestuojama, atsiranda dar viena galimybė, viršpelniai. Tai yra ne linijinis, o sinusoidinis augimas. Ir tai, manau, būdinga kiekvienai pramonei.
Ar tai reiškia, kad kažkada artimiausiu metu sinusoidė pradės leistis žemyn?
Ne. Jei tik žmogui būtų duota numatyti, kada prasideda nuolydis ar pasiekiama burbulo viršūnė, tai gyventume kaip inkstai taukuose. Nors tai nėra išvengiama, bet nuspėti akimirką kada prasidės nuolydis ar pakilimas – nemanau, kad tai yra įmanoma nors ir protingiausiam žmogui. Manau, vienoda tikimybė, kad rinka ir toliau kils, bet paskui kris, ir kad artimiausiu metu kris, bet vėliau kils. Jei galėtume tai numatyti – visi būtume milijardieriai.
Kita vertus, kampas, kurį visuomet įžvelgiu – kiek naujoji ekonomika žmogaus dėmesio ir pastangų atima iš senosios ekonomikos. Pavyzdžiui, kiek laiko praleidžiame feisbuke lyginant su laiku, praleidžiamu parduotuvėje ar restorane. Tiesiog empiriškai įvertinkite – pažiūrėkite į save, paklauskite kelių draugų. Neišvengiamas procesas – mes tikrai matome, kad virtualių aplinkų, virtualaus gyvenimo svarba kiekvienam mūsų sparčiai auga. Tas mūsų laiko išnaudojimo perkėlimas iš senų ekonomikų į naujas neišvengiamai reiškia, kad naujų ekonomikų svarba didėja.
Pažiūrėkite kiek pinigų šiais laikais leidžiate virtualioms paslaugoms lyginant su senąja ekonomika. Lietuvai galbūt tai nelabai būdingas pavyzdys, nes iki šiol žmonės neskiria bent jau proporcingai tiek pinigų, kiek kitose rinkose. Bet vidutinis amerikietis už virtualias paslaugas, pramogas, žaidimus, turinį išleidžia labai daug pinigų. Todėl drįsčiau pasakyti, kad ateityje skaitmeninės ekonomikos svarba bus tokia pati, kaip ir fizinės ekonomikos. Mes savo pajamas skirstysime daugmaž po lygiai skaitmeninėms ir fizinėms paslaugoms. Tikriausiai to teks laukti dar porą dešimtmečių, tai tikrai nenutiks rytoj.
Pasieksime tokį lygį, kai visų skaitmeninių paslaugų vertė bus ekonomiškai tolygi visam likusiam fiziniam pasauliui – daiktams, nekilnojamam turtui ir viskam, ką žinome ir tai bus labai dideli skaičiai. Tai reiškia, kad naujos ekonomikos vertė auga itin sparčiai. Įsivaizduokite, kad visa žmonijos turima gerovė padvigubės per artimiausius du dešimtmečius. Ir ne dėl naujų dangoraižių, o dėl to, kad atsiras aibė skaitmeninių virtualių paslaugų. Kai atsiranda tokia vertė, rinka nori nenori pritrauks investicijas, stambius žaidėjus, suteiks itin aukštą grąžą, nepaisant to, kad vertinant neilgus metų, dvejų ar trejų trukmės laikotarpius galimi ir tam tikri burbulai, ir nuosmukiai.
Paprastas pavyzdys – įvertinus 2001 metų burbulo pačioje viršūnėje buvusių įmonių kapitalizaciją ir palyginus ją su tuo, kas yra dabar, tą 2001 metų vertę jau esame pralenkę keturis kartus. Ir nors tuomet burbulas atrodė milžiniškas, lyginant su tuo, ką realiai turime dabar, jis atrodytų mažiukas.
O vertinant „Instagram“ pirkimą ir milijardą reikia pasakyti, kad naujoje ekonomikoje piniginė vertybinė išraiška nebūtinai yra pajamų ir pelno funkcija, kaip teigiama klasikinėje ekonomikoje. XX a. buvome išmokyti, kad jei verslo vertė yra X, tai dažniausia ta vertė turi būti 5-10 kartų didesnė nei metinis pelnas, nes tai užtikrina ekonominę grąžą už investicijas. Naujoje ekonomikoje vertės matai ir apskaičiavimai grindžiami visai kitais principais. Analogiškai galima būtų lyginti Niutono fiziką su kvantine fizika, kur yra tikimybės ir neapibrėžtumai.
Mano asmenine nuomone, „Instagram“ įsigijimas buvo visų pirma „Facebook“ gynybinis žingsnis. Prie begalės funkcijų, kurias turi „Facebook“ viena iš pagrindinių funkcijų yra apsikeitimas nuotraukomis. Tai yra visą socialinę sistemą nešantis branduolys. Jeigu „Twitter“ būtų pavykę įsigyti „Instagram“, manau, tai sudarytų labai realią grėsmę „Facebook“ populiarumui bei laikui, kurį žmonės skiria tam socialiniam tinklui, o tai jau būtų strateginis nuostolis.
Kai sprendžiama ar įmonė artimiausiu metu gali tapti pilnaverčiu konkurentu, ar ne, tai pelnai ir pajamos neskaičiuojami, tiesiog strategiškai įvertini kiek tai vertinga ar nevertinga, grėsminga ar negrėsminga – iš tokių galimybių ir atsiranda tokios kainos.
Vertinant Silicio slėnio dinamiką nėra retas atvejis kai pasielgiama panašiai. Nemanau, kad tai yra burbulo ženklas – tai yra strateginis įvertinimas, nesusijęs su finansine grąža.
Tikite, kad rinka stipri ir augs – ar savo tikėjimą finansiškai pagrindžiate, ar į ką nors investuojate?
Visos mano investicijos yra į „GetJar“. Šiuo metu tiesiog fiziškai neturiu galimybės investuoti kitur. Viską atiduodu asmeniniam gyvenimui, socialiniam gyvenimui ir „GetJar“. Nors ir norėdamas negaliu laiko skirti kitiems projektams. Galbūt su laiku tokių galimybių atsirastų.
Visada sakydavau, kad jeigu nori kažką padaryti gerai, tai visuomet turi daryti kažką vieną. Niekada netikėjau, kad vienu metu galima daryti ir tą, ir aną, ir trečią, nes tuomet neišvengiamai nieko nepadarai. Šiuo metu koncentruojuosi į „GetJar“, bet ateityje gal kas nors ir pasikeis. Tikrai yra daug įdomių ir gabių žmonių kolektyvų, bet šiuo metu neinvestuosiu.
