
Kiekvienos mokyklos siekis – išugdyti ne tik išsilavinusius, bet ir kūrybingus vaikus, kurie gebėtų originaliai, efektyviai mąstyti, veikti ir kurti. Todėl šių dienų mokykloje nemažai dėmesio skiriama vaikų kūrybiškumui ugdyti – žadinami ir puoselėjami mokinių polinkiai ir gebėjimai. Šalies švietimo įstaigose įgyvendinama vis daugiau projektų, susijusių su mokinių kūrybiškumo lavinimu.
Kūrybinio proceso metu lavinami mokinių gebėjimai
Nuo praeitų metų spalio mėnesio šalies mokyklose startavo unikalus Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamas projektas – „Kūrybinės partnerystės“, kurio tikslas – skatinti moksleivių, mokytojų ir šalies kūrėjų bendravimą. Šio projekto vadovės Mildos Laužikaitės teigimu, „Kūrybinės partnerystės“ yra pokyčius mokykloje inicijuojanti vaikų kūrybiškumo ugdymo programa, vykdoma visoje Lietuvoje, remiantis Jungtinės Karalystės programos „Creative partnerships“ patirtimi.
Šiame projekte dalyvaujantys kūrėjai atlieka du skirtingus vienas kitą papildančius vaidmenis: kūrybos agentų ir kuriančių praktikų. Užmegzdami ryšius su mokytojais ir moksleiviais, kūrybos agentai artimiau susipažįsta su mokymo įstaigos ir jos narių specifika, padeda nustatyti iššūkius ir rasti kūrybišką sprendimą – sukurti kūrybiškumo ugdymo projektą ir pasikviesti į mokyklą kuriantį praktiką. Pastarasis dirba kartu su moksleiviais ir kūrybinio proceso metu padeda lavinti vaikų mokymosi gebėjimus, didina jų motyvaciją ir skatina žingeidumą. „Pavyzdžiui, drauge kurdami mokyklos interjerą, vaikai ir kūrėjai mokosi erdvinio mąstymo ir tobulina anglų kalbos įgūdžius, statydami filmą, gilina geografijos ir istorijos žinias. Moksleiviai išmoksta komandinio darbo, susiklausymo, kuria, formuluoja ir išreiškia savo idėjas, atskleidžia bei įgyvendina savo kūrybinius sumanymus, prisiima atsakomybę“, – apie projektą pasakojo M. Laužikaitė.
Drauge su mokytojais ir kūrybos agentais moksleiviai jau išsikėlė kūrybiško mokymosi idėjas, parengė projektus ir ėmėsi aktyvių pasiruošimo darbų. O šių metų balandį prasidės pirmieji kuriančių praktikų susitikimai su moksleiviais. Besimokydami drauge su kuriančiais praktikais, vaikai kurs 15 filmų, atliks 11 dizaino ir erdvių planavimo darbų, statys 7 spektaklius, kurs 4 muzikos ir garso projektus, įgyvendins skulptūros, knygų leidybos ir kitus projektus.
Projekte – daugiau kaip šimtas kūrėjų
Projekte dalyvaujantys kūrybos agentai ir kuriantys praktikai yra įvairių sričių menininkai, mokslininkai, kultūros ir kitų kūrybinių sektorių profesionalai. Vienos iš projekto kūrybos agenčių – garsios manekenės Aistės Jasaitytės-Čeburiak nuomone, „Kūrybinių partnerysčių“ projektas įdomus tuo, kad čia norima į ugdymą pažvelgti kūrybiškiau, žaismingiau, naujomis akimis. „Žaviuosi idėja, kad įgyvendindami kūrybinius projektus mokyklose galime padėti atskleisti individualius vaikų talentus, padėti vaikams patirti, kad mokymosi procesas gali teikti džiaugsmo, energijos bei entuziazmo“, – teigė projekto dalyvė.
Įgyvendinti kūrybinius sumanymus mokyklose pakviesti kūrėjai, kuriems rūpi vaikų ugdymas ir kurie turi edukacinio darbo su vaikais patirties. M. Laužikaitė teigia, kad jau dabar duomenų sukaupta apie daugiau kaip 100 kūrėjų, susidomėjusių bendradarbiavimu su „Kūrybinėmis partnerystėmis“. „Ilgainiui tikimasi suburti didžiulį Lietuvoje kuriančių praktikų ratą, suteikti jiems galimybes plačiau pristatyti edukacines idėjas, dalyvauti keičiant tradicinį požiūrį į mokyklą, o mokymąsi bei ugdymą padaryti įdomesnius ir patrauklesnius“, – sakė projekto vadovė.
Iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo „Kūrybinių partnerysčių“ projektas šiais metais vyksta 43 Lietuvos mokyklose. Tačiau paraiškas dalyvauti šiame projekte mokyklos kviečiamos teikti kiekvienais metais. Pasak M. Laužikaitės, balandžio 2-ąją dieną prasidėjo naujų mokyklų atranka į nedidelės apimties kūrybiško mokymosi projektus įgyvendinant „Tyrinėjančių mokyklų“ programą. O rudenį, sėkmingai įgyvendinusios „Tyrinėjančių mokyklų“ programą ir pasiryžusios siekti esminių pasikeitimų, mokyklos bus pakviestos tapti „Pokyčių mokyklomis“, įgyvendinant visą mokyklos bendruomenę įtraukiančius projektus. 2012–2013 mokslo metais, per dviejų etapų atranką, bus atrinkta apie 80 mokyklų.
Popamokinė veikla svarbi ugdant vaiko kūrybiškumą
Šalyje vis daugiau dėmesio skiriama ir mokinių popamokinei veiklai. Ugdymo plėtotės centras kartu su keturiomis šalies savivaldybėmis kuria neformaliojo moksleivių ugdymo modelį, pagal kurį vaikai patys galės pasirinkti norimus lankyti būrelius. Šio projekto vadovės Astos Lesauskienės teigimu, projekto esmė – kuo didesnei daliai vaikų miestuose ir kaimo vietovėse sudaryti socialiai teisingas ir palankias sąlygas pagal individualius saviraiškos poreikius įsitraukti į pasirenkamojo vaikų ugdymo veiklas po pamokų. Pašnekovės nuomone, daugiau kaip 20 metų Lietuvoje neformalusis vaikų ugdymas muzikos, dailės, sporto mokyklose ir laisvalaikio centruose buvo tik savivaldybių reikalas. „Kiekviena savivaldybė savo nuožiūra organizavo ir finansavo vaikų ugdymą po pamokų. Pasekmė – atsiradę vaikų užimtumo netolygumai. Vienose savivaldybėse tik keli procentai visų vaikų turi galimybę tinkamai ugdyti savo kompetencijas, kitose – 90 procentų. Jeigu bus sukurta ir įdiegta nacionalinė pasirenkamojo vaikų švietimo organizavimo ir finansavimo sistema, kiekvienas vaikas turės savo pinigų „krepšelį“ ir galės pats ar kartu su tėvais nuspręsti kokiai savo kompetencijai ugdyti juos išleisti“, – teigė A. Lesauskienė.
Projekto komunikacijos specialistas Anatolijus Jakimovas teigia, kad šiuo metu neformaliojo švietimo užsiėmimus lanko tik apie 23 proc. šalies vaikų. Planuojama, kad įvedus krepšelį įvairioje pasirenkamojo švietimo veikloje ilgainiui dalyvautų daugiau nei 50 proc. vaikų. „Neformaliojo ugdymo programas rengti ir įgyvendinti galės ne tik mokyklos, bet ir jaunimo centrai, klubai, organizacijos ir kitos su vaikais dirbančios įstaigos bei laisvieji mokytojai. Neformaliojo ugdymo programoms finansuoti vienam vaikui numatytas 100 litų krepšelis per mėnesį“, – teigė projekto atstovas.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir šalies biudžeto lėšomis. Projekto metu sukurtas modelis iki 2013 metų bus išbandytas Panevėžio rajono, Panevėžio miesto, Anykščių rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybėse. Ateityje modelį žadama diegti ir visoje Lietuvoje.