Sekmadienis, 29 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

A.Andriušaitis. „Ekzekutorius“ – šiurpi žudiko išpažintis

Artūras Andriušaitis, www.alkas.lt
2012 03 17 10:10
13
A.Andriušaitis. „Ekzekutorius“ – šiurpi žudiko išpažintis

Leidykla „Artūras Andriušaitis ir partneriai“  lietuvių kalba išleido buvusio Lenkų Armijos Krajovos kario Stefano Dombskio (Stefan Dąmbski) kelioliką metų rašytą autobiografinę knygą „Ekzekutorius“, kuri 2010 m. Lenkijoje tapo labiausiai perkama knyga.

Egzekutorius : Armijos Krajovos žudiko išpažintis / Stefan Dąmbski. – Vilnius : Artūras Andriušaitis ir partneriai, 2012. – 120 p. – ISBN 978-609-95348-0-0

Šią knygą sunku skaityti. Tai šiurpi žudiko išpažintis. Pavėluota atgaila dėl to, ko niekada nebesugrąžinsi – daugybės pražudytų jaunų sielų. Tai knyga apie tai, ką iš jaunos atviros būtybės padaro šovinizmas, skiepijamas jai nuo mažumės. Tad perženkime pasibaisėjimo slenkstį ir leiskimės į kelionę po tamsiausius žmogiškosios sielos užkaborius…

Stefanas Dombskis (Stefan Dąmbski) gimė 1925 m. gruodžio 3 d. Nosuvkos palivarke, Žešovo vaivadijoje, Lenkijoje, grafo Kazimiežo Dombskio (Kazimierz Dąmbski) ir Ados Jendžejovič-Dombskos (Ada Jędrzejowicz-Dąmbska) šeimoje. Jo gimtosios vietos – tai etninis ukrainiečių ir lenkų paribys Galicijoje. Stefano vaikystė nebuvo normali. Anksti, 1934 metais, mirė motina, tvarkiusi ūkius Nosuvkoje ir Dylonguvkoje. Tėvas grafas Kazimiežas Dombskis vaikais nesirūpino ir 1939 metais išvyko į Kolumbiją, o iš ten į Jungtines Amerikos Valstijas, kur 1947–1952 metais Niujorke buvo lenkiško laikraščio „Nowy Dziennik“ („Naujasis dienraštis“) vyriausiasis redaktorius. Stefaną ir jo brolį Stanislavą (Stanisław Dąmbski) po motinos mirties globojo jų netekėjusi teta. Broliai išsiskyrė 1945 metais, kai liepos mėnesį Stefanas su kitais išaiškintais savo kuopos kariais buvo permestas į Vakarus. Atsidūręs amerikiečių okupacinėje zonoje Vokietijoje, tarnavo sargybos kuopoje netoli Niurnbergo. Stanislavą dėl brolio pabėgimo iš Lenkijos suėmė komunistinis saugumas; išėjęs iš kalėjimo, būdamas vos 26-erių, 1948 metais jis mirė nuo džiovos.

Penktojo dešimtmečio pabaigoje Stefanas žaidė profesionalųjį futbolą. 1950 metais, tėvui padedant, emigravo į JAV. Gyveno Čikagoje, nuo 1976-ųjų – Majamyje. Negalėjo sau rasti vietos – vertėsi atsitiktiniais nekvalifikuotais darbais (transporte, prekyboje), dažnai juos keitė. Du kartus išsiskyrė, jo vienintelė, jau Amžinybėn išėjusi, duktė suaugusi nepalaikė su juo ryšių.

Aštuntajame dešimtmetyje S. Dombskis pradėjo rašyti atsiminimus. Matyt, tai jam nebuvo lengvas potyris. Rašė juos keliolika metų. Juos bebaigdamas (nutrūksta tik pačioje pabaigoje, viduryje sakinio), sunkiai sirgdamas, 1993-iaisiais nusišovė.

2005 metais 177 puslapių kompiuteriu surinktas atsiminimų tekstas pateko į visuomeninį „Kartos“ fondą (Fundacja Ośrodka KARTA) Lenkijoje. Jį perdavė S. Dombskio giminės – Kristina Dombska-Nikols (Krystyna Dąmbska-Nichols) ir Aleksandras Dombskis (Aleksander Dąmbski). Pirmą kartą platūs atsiminimų fragmentai buvo paskelbti 2006 metais ketvirtiniame fondo žurnale „Karta“ (Nr. 47). 2010 metais „Kartos“ fondas atsiminimus išleido atskira knyga pavadinimu Egzekutorius (Egzekutor). Knyga Lenkijoje iš karto tapo bestseleriu, susidomėjimas ja neslūgsta iki šiol.

Vos tik pasirodę atsiminimų fragmentai iš karto susilaukė įnirtingo Armijos krajovos (Armia Krajowa, AK) veteranų pasipiktinimo bei pasmerkimo. Protestavo Pasaulinė AK karių sąjunga (Światowy Związek Żołnierzy AK, ŚZŻAK), regioniniai Lenkijos AK veteranų skyriai. Išėjusi knyga sukėlė dar didesnį šių „kovotojų“ įsiūtį. Kodėl? Todėl, kad antraštinis Egzekutorius pirmą kartą atskleidžia tiesą apie Armijos krajovos nusikaltimus.

Armija krajova buvo viena didžiausių karinių pasipriešinimo organizacijų Antrojo pasaulinio karo metais. Jos indėlis kovoje prieš Lenkiją okupavusius nacius – didelis. Tačiau organizacijos veiklą lydi daugybė prieštaravimų, o dažnai – ir nusikaltimų šleifas. Ypač tai liečia AK veiklą  tarpukario Lenkijos okupuotose teritorijose – Rytų Lietuvoje, Vakarų Baltarusijoje ir Vakarų Ukrainoje.

Ar Armijos krajovos veikla nusikaltimais išsiskyrė tik iki 1939 metų okupuotose Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos žemėse, ar Lenkijoje buvo kitaip? Egzekutoriaus atsiminimai leidžia teigti, kad labai panašūs procesai vyko visoje tarpukariu Lenkijos kontroliuotoje teritorijoje. Panašūs todėl, kad juos sukėlusios priežastys – tos pačios.

Apie ką mums pasakoja Egzekutorius? Jis labai dažnai mini „šūvį į pakaušį“ – tai tarsi jo įprasta „darbo“ (robota) priemonė. Ar tai kažko neprimena? Tai labai primena bolševikų ir nacių braižą. Taip pat šį braižą žinome iš 1919–1920 metų, kai lenkų agresoriai taip žudė karo belaisvius [1], ir iš 1939 metų, kai lygiai taip pat lenkų prižiūrėtojai šaudė iš Šv. Kryžiaus kalėjimo varomus kalinius [2].

Egzekutorius lyg su ironija pareiškia: Dėl įdomumo sunaikinome visus Volksdeutsche [3]… O juk tai buvo vokiečių tautybės buvę Lenkijos piliečiai. Kraują stingdo makabriškos ukrainiečių civilių gyventojų skerdynių scenos. Kankinių mirtis jų laukė vien dėl to, kad gimė ukrainiečiais. O juk jie buvo ukrainiečių tautybės Lenkijos piliečiai. Argi tai – ne etniniai valymai? Kaip tai panašu į 1944 metų liepos lietuvių žudynes Vilniuje vien už tai, jog jie buvo lietuviai.

Egzekutorius vaizdžiai aprašo AK bendradarbiavimą su komunistine Lenkijos milicija. Ar tai neprimena AK bendradarbiavimo su vokiečių, o paskui su sovietų okupantais Lietuvoje? Apginkluoti vokiečių kovai su bolševikų partizanais, po to su savo naujaisiais sąjungininkais sovietais 1944 metų vasarą griovę ir deginę Vilnių, galiausiai savo bolševikinių draugų likviduoti.

Egzekutorius gėrisi klasta apgaunant priešą – tai aprašoma Pilmano (Pillman) sušaudymo epizode. Tikslas pateisina priemones. Kaip mums tai gerai pažįstama iš visos santykių su Lenkija istorijos.

Egzekutorius rašo apie pasibaisėtiną beatodairiškumą ir žiaurumą vykdant vadovybės įsakymus. Lygiai taip pat AK galvažudžiai elgėsi ir Lietuvoje.

Egzekutorius atskleidžia ir dar vieną mums Lietuvoje gerai žinomą aspektą – aktyvų bažnyčios dalyvavimą AK veikloje. Pabaisa kunigo mantija privertė jį nužudyti savo vaikystės draugą. Fanatikams negaliojo Aukščiausiojo įsakymai – kaip mums tai gerai pažįstama iš lenkų „apaštalavimo“ mūsų žemėje.

Autorius pabrėžia, kad AK nusikaltimai nebuvo kažkokių pavienių sadistų veiksmai – jis nurodo, jog tai buvo daroma su visišku AK vadovybės pritarimu.

Kai Stefanas įstojo į AK, jis buvo vaikas – vos 16-os metų. Jis rašo, kad tokių kaip jis buvo absoliuti dauguma. Štai kokius „karius“, išauklėtus fanatizmo dvasia, jų vadai siųsdavo žudyti žmonių „Lenkijos vardan“.

S. Dombskis rašo: Pasibaigus karui daugelį metų bandžiau analizuoti save patį ir galiausiai pripažinau, jog tokį žvėriškumo laipsnį pasiekiau daugiausia dėl mano auklėjimo vaikystėje – perdėtai patriotinėje atmosferoje. Kaip stebėtinai šis prisipažinimas koreliuoja su kitu, dar gerokai iki karo parašytu prancūzo Renė Martelio (René Martel) tekstu: Jau kelinti metai esame priversti būti Lenkijos imperialistinių idėjų atgijimo liudininkais. Tai yra ta pati psichozė, ta pati kitų tautų niekinimo ir naikinimo dvasia, tas pats klaidų ir kvailysčių svaigulys – ką mūsų seneliai švelniai vadino „nesaikingumu“. Vienas labiausiai aliarmuojančių simptomų Lenkijoje yra intelektualinis ir moralinis jaunuomenės nuodijimas knygomis ir vadovėliais, kurie, persunkti lenkų tautos didybės manijomis, sistemingai ardo vaiko sielą, skiepydami jam neapykantos jausmą [4].

Autorius stebėtinai tiksliai įvardijo savo tapimo monstru priežastį – šovinistinį Lenkijos jaunimo auklėjimą, nuo pat mažens diegusį neapykantą kitoms tautoms ir kitaip mąstantiems žmonėms.

Ar šiandieninė Lenkija pasikeitė? Matant „kresų“ pasiutpolkę, nežabotą agresyvų kišimąsi į kitų suverenių valstybių vidaus reikalus, atvirai antivalstybinių organizacijų tose šalyse rėmimą, šovinistinę ir revanšistinę retoriką, sklindančią iš jos aukščiausių oficialių pareigūnų lūpų, beatodairišką tautinių mažumų persekiojimą, barbarišką jų istorijos ir kultūros paminklų naikinimą, ciniškai kalbant apie „demokratijos rojų“ toje šalyje, makiavelinį savo jaunosios kartos nuodijimą suklastota istorija, fariziejišką bažnyčios naudojimą savo šovinistinėse machinacijose – tegul kiekvienas pats sau atsako į šį klausimą.

Ši knyga – tai rūstus perspėjimas, įtaigus raginimas būti budriems ir neturėti iliuzijų.

 


[1] Petras Ruseckas, Savanorių žygiai, t. 2, Kaunas, 1937, p. 325–336.

[2] Jeronimas Cicėnas, Vilnius tarp audrų, Vilnius, 2010, p. 236–237.

[3] Vokiečiai tautybės, ne pilietybės prasme. Aprašomuoju laikotarpiu jie jau buvo Vokietijos piliečiai, bet pavadinimas išliko, nes buvo kilę ne iš Vokietijos. – Vert.

[4] René Martel, France et la Pologne. Réalités de l’Est européen, Paris, 1931.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R.Čekutis. Panerių istorijos parodija
  2. A.Lapinskas. Rusijos URM ataskaita perspjovė net lenkišką
  3. V.Turčinavičius. Gajūs Lietuvos menkinimo stereotipai
  4. V. Landsbergis: Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?
  5. Vilniaus r. savivaldybė ir Lenkų sąjunga minės Armijos Krajovos bandymą paimti Vilnių
  6. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  7. T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni
  8. P.Maksimavičius. Lenkijoje kyla nacionalizmo banga
  9. V. Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos
  10. V.Turčinavičius. Praeitis atsiveria dabarčiai
  11. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  12. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. p.s. says:
    10 m. ago

    “S. Dombskis rašo: Pasibaigus karui daugelį metų bandžiau analizuoti save patį ir galiausiai pripažinau, jog tokį žvėriškumo laipsnį pasiekiau daugiausia dėl mano auklėjimo vaikystėje – perdėtai patriotinėje atmosferoje.”

    Vargšas S.Dombskis, jis net nesupranta, kad patriotizmas gali ir turi būti visiškai kitoks. Sakyčiau tikras patriotizmas tai dievink save ir mylėk kitą, S.Dombskio patriotizmas – dievink save ir žudyk kitą.

    Atsakyti
  2. Zbygniew'a​s 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяа​ў says:
    10 m. ago

    Paminklas “armijai krajovai” Vilniaus rajone iki šio laiko dar nenugriautas.

    Atsakyti
  3. suvalkai mmxx says:
    10 m. ago

    Rinkėjų griežti nurodymai viešiems tarnams: jau šioje Seimo sesijoje būtina skubiai priimti LR pilietybės netekimo įstatymą, kad iš veikėjų, okupantų kolonistų, su visokiomis “pūliakų kortomis” ir kurie ypatingai rodo nepagarbą ir priešiškumą Lietuvai, migracijos tarnyboje galima greitai atimti Lietuvos pilietybę.

    Atsakyti
  4. suvalkai mmxx says:
    10 m. ago

    Rinkėjų griežti nurodymai viešiems tarnams: iki mokslo metų pabaigos visos mokyklos ir ikimokyklinės įstaigos Vilniuje, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose perduodamos Lietuvos Švietimo ministerijai

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      10 m. ago

      Kreipsies į Steponavič ?

      Atsakyti
  5. Vilnietis says:
    10 m. ago

    Aktualus straipsnis.
    Leisdami vaikus i mokykla, pakalbekime su jais apie mokykloje brukama patriotinio auklejimo programa.
    Tai didziulis pavojus vaiku dvasinei sveikatai.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      10 m. ago

      Pro šalį, gerbiamasis – ir smarkiai. Pirma, patriotinis ir šovinistinis auklėjimas – visiškai skirtingi dalykai. Antra, mūsų švietimo problema yra būtent tautinio-patriotinio auklėjimo stoka – o tai iš tiesų kelia pavojų vaikų dvasinei sveikatai.

      Atsakyti
      • Kurmis says:
        10 m. ago

        Pritariu. Jau kelis mėnesius “kovoju” su savo pirmaklasio mokytoja, kuri visaip atsikalbinėja ir neleidžia pakabinti klasėje Vyčio…. tai jei tokios problemos, tai ką jau klabėti apie patriotinį ugdymą….:)

        Atsakyti
  6. Kurmis says:
    10 m. ago

    Raedakcijai – gal žinote, kur galima rasti šią knygą ir kaip ją įsigyti???

    Atsakyti
    • ne redakcija says:
      10 m. ago

      pavyzdžiui, čia:
      http://www.patogupirkti.lt/book/book.asp?isbn=9786099534800

      Atsakyti
      • Kurmis says:
        10 m. ago

        Dėkui, iš leidėjo įsigijau, jau ir perskaičiau.

        Atsakyti
  7. Saulius says:
    10 m. ago

    Taigi, labai įdomu ko taip savo laiku Adamkus primygtinai stengėsi sutaikyti Lietuvos partizaninio judėjimo veteranus su armija krajova kraugeriais,- o to meto Lietuvos spauda tylėjo tokiems akibrokštams tarsi šuo paspringęs karštu akmeniu.

    detaliau: http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?p=19698

    Atsakyti
  8. Atgalinis pranešimas: A.Andriušaitis. „Ekzekutorius“ – šiurpi žudiko išpažintis

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

2022 05 27
Lukiškių aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO dienos minėjimas

Prasidėjo tris dienas truksianti NATO PA sesija

2022 05 27
Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.

Kaiuomenė ruošia paramos siuntą Ukrainai

2022 05 26
Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“

2022 05 24
Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas vyksta į Davoso ekonomikos forumą

2022 05 23
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

TS-LKD taryboje – artėjantys rinkimai ir šiandienos aktualijos

2022 05 29
Daugiau nei pusė lietuvių labai mažai juda
Įvairenybės

Žemėlapių programėlės – pagal keliavimo būdą

2022 05 28
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai
Įvairenybės

Vitaminų puokštė vienoje stiklinėje

2022 05 28
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28

2022 05 28
Gyventojų prašoma kaip įmanoma greičiau atsiimti siuntą iš paštomatų
Lietuvoje

Siuntų skaičius pastebimai didėja

2022 05 28
Kaip elgtis, jei paslydę susižeidėte?
Lietuvoje

Vasaros nelaimės ir pirmoji pagalba

2022 05 28
Kodėl verta valgyti vyšnias
Gamta ir žmogus

Geriau miegoti padės ir… trešnės

2022 05 28
Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
Gamta ir žmogus

Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

2022 05 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • O kurklius? apie Miškininkai pradėjo kovą su Sosnovskio barščiais
  • iš Kanų apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
  • Litofcai, okupantai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28
  • Apie juos apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • TS-LKD taryboje – artėjantys rinkimai ir šiandienos aktualijos
  • Žemėlapių programėlės – pagal keliavimo būdą
  • Vitaminų puokštė vienoje stiklinėje
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28

Skaitomiausi straipsniai

  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 621; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 410; komentarų: 18
  • V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD peržiūrėta: 369; komentarų: 13
  • A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau? peržiūrėta: 359; komentarų: 10
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30 peržiūrėta: 348; komentarų: 6
  • Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms? peržiūrėta: Array; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 27
0
Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

Gegužės 27-ąją Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybėje priėmė Ukrainos vicepremjerę europinei ir euroatlantinei integracijai Olhą Stefanišyną. Susitikimo metu buvo aptarta...

Skaityti toliau

Prasidėjo tris dienas truksianti NATO PA sesija

by Ditė Česėkaitė
2022 05 27
0
Lukiškių aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO dienos minėjimas

Gegužės 27−30 dienomis Seimo rūmuose prasidėjo NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija. Ypatingas dėmesys šioje sesijoje skiriamas karui Ukrainoje...

Skaityti toliau

Kaiuomenė ruošia paramos siuntą Ukrainai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 26
0
Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė ruošia naują paramos Ukrainai siuntą. Toliau padedant atsilaikyti prieš Rusijos agresiją, Ukrainai bus perduodama...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • O kurklius? apie Miškininkai pradėjo kovą su Sosnovskio barščiais
  • iš Kanų apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
  • Litofcai, okupantai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28
  • Apie juos apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Prisimenate? - apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD

Kitas straipsnis
112 – pagalbos telefono numeris visoje Europos Sąjungoje

112 – pagalbos telefono numeris visoje Europos Sąjungoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai