Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejaus sandėlyje nuo lankytojų akių vis dar slepiamas juodo akmens obeliskas, 1930 m. pastatytas muziejaus sodelyje, minint Vilniaus netekties dešimtmetį. Tai bene vienintelis paminklas, neatstatytas po Karo muziejaus sodelio rekonstrukcijos, atgavus Lietuvai nepriklausomybę.
Pasak tuo metu Lietuvos kultūros fondo Kauno skyriui vadovavusio Stepono Gečo, paminklo atstatymas tada net nebuvo svarstomas, nes „Lietuva dar tik rengėsi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Lenkija“. Tačiau pačiai Lenkijai tai nė kiek nesutrukdė 1994 m. Varšuvoje Visų Šventųjų bažnyčioje (E. Platerytės g. kampas) prie centrinių durų užkabinti lentos, skirtos, kaip ten rašoma, pagerbti Lenkijos rytinių žemių gyventojams, 
kurioje Vilniaus herbas puikuojasi 1-oje vietoje šalia dar 7 Lenkijos „kresų“ miestų. Sutarties su Lietuva pasirašymas tais pat metais nesulaikė lenkų nuo antilietuviškos propagandos ir agresyvios imperinės nostalgijos.
Dabartiniai santykiai su Lenkija – geri jie ar blogi – šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes tai yra istorinis paminklas, ne dabartinis. Be to, neoru kaitalioti paminklus, priklausomai nuo užsienio politikos vėjų – taip elgtis gali tik vasalai. Juk Lenkijos santykiai su Vokietija netrukdo jai įamžinti ir minėti 1939 m. Vokietijos agresijos prieš ją. Rusijos santykiai su Helmuto Kolio (Kohl), Gerhardo Šrioderio (Schröder) ar Angelos Merkel Vokietija nė trupučio nemažino 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos pradėto karo su ja atminimo. Čekai irgi nenutyli nei Lenkijos 1938 m. įvykdytos Tešino aneksijos, nei Vokietijos atplėštų Sudetų ar pačios Čekoslovakijos užgrobimo.
Antra vertus, ar dabartinė Vokietija tapatinasi su tarpukario Vokietija ir pateisina anuometes aneksijas bei reiškia nepasitenkinimą dėl tas aneksijas primenančių paminklų? O juk Vokietijos aneksijos irgi buvo patvirtintos tuometės Europos diplomatų.
Šio paminklo slėpimas kartu yra ir gėdingo Lietuvos pasidavimo Lenkijos ultimatumui 1938 m. liudijimas. Būtent tada jis buvo nukeltas ir perneštas į Karo muziejaus sandėlį.
1919-1920 m. Lietuva grūmėsi dėl savo nepriklausomybės su keliais priešais iš karto. Tai buvo sunkus ir pagarbos vertas gynybinis karas. Atstatytame Nežinomojo kareivio kape dabar ilsisi lietuvio palaikai, atgabenti iš Giedraičių karių kapų. Tie kariai krito kovoje su lenkų agresoriais. Ir tai yra mūsų istorija.
Perfrazuojant Napoleoną, galima sakyti, jog, kas neatstato savų paminklų, tas atstatys svetimus. Ar šito siekia tie, kurie Lietuvos istoriją linkę cituoti iš kitų šalių vadovėlių?
Būtina atstatyti paminklą Kaune, ir jo 2 kopijas Vilniuje, Katedros aikštėje ir prie Rasų kapų
pilnai pritariu:) bet ne šių laikų liberl-bolsevik-demokrat valžiai….tai pastatyt galėtų tik nebijanti valdžia ir kuriai rūpi Tauta
Teisingai.
Geriausia būtų jo kopiją pastatyti šalia Pilsudskio “matkos” ir jo vidaus organų kapo.
Organus su ekskavatoriumi iškasti ir į Kariotiškes išvežti reikia…O toje “kapo” vietoje Biotoletą pastatyti. Būtu teisingiausia.
———–
Ku Klux Klan
Panašu, kad lenkai į lietuvius visada žiūrėjo kaip į kantrius mužikus.
Įdomu, gal kas žinot, organas slojike ar kokiam maišelyje ?
reik oficialiai sukurti grupe proteviu zemems Prusijai, Jotvai ir Pamarei susigrazinti ir pareikalauti is lenku valdzios jas sugrazinti kuo greiciau o kolonistus issikelti kaip po karo jie iskele kitus kolonistus vokiecius…yra dokumentuota kad iki ordinu atejimo visas siaurinis Vyslos krantas buvo apgyvendintas Lietuviu pagonimis ir lenkais ar kaip veliau kolonistai pasivadino mozurais net nesmirdejo
Įvairiausiomis lenkams svarbių švenčių progomis (gegužės 3, Lenkijos nepriklausomybės, Pilsudskio gimimo, mirimo, Visų šventųjų ir t.t.) į Rasų kapines sulekia iš Lenkijos visokių lenkapatriotinių organizacijų, draugijų delegacijos, kariškai apsirėdo, tik ginklų betrūksta, ir kaskart bando reanimuoti maršalo širdį: gieda himnus, patriotines dainas, skamba garsiausiai per garsiakalbius maršai; meldžiasi ir visaip garbina šovinistinę, grobikišką savo praeitį. Nepavykus širdies atgaivint, priguldo krūvas vainikų, žvakių, dar nuskrenda Pilsudskio tėviškėn, į Ostrą bramą, prasuka ratus po Vilniaus užeigas, Halės turgų, prisiperka rūkytų dešrų, kumpių ir dainuodami, smagūs iki kito karto dunda Varšuvon, Polskon. Iki kitų metų…..
1994 m. Varšuvoje Visų Šventųjų bažnyčioje (E. Platerytės g. kampas) prie centrinių durų užkabinti lentos skirtos, kaip ten rašoma, pagerbti Lenkijos rytinių žemių gyventojams užrašas:
PAMIĘCI I W HONORE
LUDNOSCI ZIEM WSHODNICH
RZECZPOLITEJ POLSKIEJ
MILIONOM RODAKOW
KTORZY W CIĄGU WIEKOW
OFIARĄ KRWI ZYCIA I MENIA (?)
BRONILI GRANIC POLSKICH
I UCZYNILI RZECZPOSPOLITĄ
PRZEDMURZEM CHRZESCIJANSTWA
I TYM KTORZY W II WOJNIE SWIATOWEJ
PADLI OFIARĄ LUDOBOISTWA
POSWIĘCAMY TA TABELCIE
ABY NASTĘPNE POKOLENIA
ZACHOWAŁY NAŁIEŻNIE MISLI….?
W HISTORRII I NARODOWEJ PAMIECI
ZWIĄZEK ZIEM WSCHODNICH RP
NA OBCZYŹNIE 1994 R.
Būtų maždaug taip:
ATMINIMUI SU PAGARBA
LENKIJOS RESPUBLIKOS
RYTINIŲ ŽEMIŲ GYVENTOJAMS
MILIJONAMS TAUTIEČIŲ
KURIE AMŽIŲ BĖGYJE
SAVO KRAUJO GYVENIMO IR …?…
GYNĖ LENKIJOS SIENAS
IR PAVERTĖ RESPUBLIKĄ
KRIKŠČIONYBĖS PRIEŠPILIU
IR TIEMS KURIE II-AME PASAULINIAME KARE
KRITO KAIP ŽMOGŽUDYSČIŲ AUKOS
SKIRIAME ŠIĄ LENTĄ
KAD ATEINANČIOS KARTOS
IŠSAUGOTŲ TAI
ISTORIJOJE IR TAUTOS ATMINTYJE
RYTINIŲ ŽEMIŲ SĄJUNGA TREMTYJE 1994 M.
Vaiškūnui – kurie ten miestai, be Vilniaus, dar suminėti?
Čia galima matyti miestų herbus:
http://www.wszyscyswieci.pl/galeria2.php?strona=1&galeria=4&plik=photo4-002
Su visa derama pagarba Jonui, bet po perkūnais, žalia rūta, kodėl nėra vertimo į lietuvių kalbą? Aš nesuprantu pšpšpš kalbos…
—————–
Ku Klux Klan
Mėgėjiškai išverčiau jau. Žiūrėkite ankstesnį komentarą.
Pritariu Lizdeikai.
Labai norėčiau, kad šitie žodžiai būtų kažkaip tai įamžinti kokiam nors ženkliuke?? Galima būtų ir dovanot daug kam.
Rytui: Gera idėja.
Atstatyti paminklą būyina.
Prtariu atstatyti paminkla nurodytose vietose .Be to paminklas turetu puosti kiekvieno sasiuvinio,kuris pagaminamas Lietuvoje,virseli!
Nėra ko nuolaidžiauti strateginiam kenkėjui – paminklą būtina atstatyti.
STRATEGINIS KENKĖJAS… Nuostabu! Ačiū!
Pritariu – atstatyti būtina
Nei iš autoriaus informacijos, nei iš komentatorių taip ir nepaaiškėja, kas “užmiršo” paminklą. Juk tai nėra nekaltas “užmiršimas”, tai politinis prolenkizmas. Kadangi artėja rinkimai, tai Tautai yra aktualu žinoti konkrečius asmenis – tuos “užmirštuolius” prolenkistus.
Manau, pirmiausia pamąstymus pradėk nuo Landsbergio šoblos.
Tau gi lietuvių kalba parašyta, kad pirmasis “užmiršo” Steponas Gečas. O paskui ir Kauno savivaldybė. Skaityt moki?
Meluotai skaityti nemoku ir nesimokysiu… Juk faktai rodo, kad yra tą mokančių…
O kas čia tau ką pamelavo, žiopliau? Gal užmynė tau ant tavo lenkiškos uodegos, ne?
Beje, pats, matyt, apskritai nesusigaudai apie ką kalbama. Noriu, kad būtų primintos uodegos konkrečių Lietuvos (Kauno) politikų su lenkiškomis uodegomis, šmėžuojamomis jau 20 metų.
Kauno savų valdybėje , matai. prolienkiška wiera. Pernai ji kartu su prokryžiuočių arkl. viskūpija ir tokiu pasamdytu lenkų skulptoriumi pagoniškoje vietoje (prie Kauno pilies) ėmė ir, su krikščioniams būdingu cinizmu, pastatė popiežiaus kažkokį balvoną. Ir tai padarė gan žaibiškai – per kokį pusmetį.
Taigi, aplamai gan bjaurūs dalykai dedasi šioje “parapijoje”.
Dėl viso pikto primenu sąrašą tų Seime, kas visada, lyg po komandos „Ramiai”, išsitempęs išklauso „Strateginės kenkėjos” įsakymų, ir entuziastingu klusniai atsako „Tak jest proše Pana”:
70 klusnių entuziastų teksto apačioje čia:
https://alkas.lt/2017/04/10/a-zolubas-apzavetiesiems-antikonstitucinio-flirto/?comments#comments
Dabar jie klusniai pasisakė už KIRKILICOS įvedimą į lietuvių kalbą. Kažkas klusniai pritarė gabalo Vilniaus padovanojimui. O kiek visuomenei net nežinomų pažadų slapčia jau ar dar įvykdys?
Manau, kad tokio paminklo viešinimas tokiu metu, kai santykai su Lenkija yra prasti, įpiltų alyvos į ugnį ir pasitarnautų tik priešiškoms jėgoms.
O kada jį atstatyti? Kai santykiai su Lenkija bus geri?
Paminklas yra dagys į akį kiekvienam kirkilicos stūmėjui.