Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Literatūra

V. Landsbergis: Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?

Petras Maksimavičius
2012-02-21 09:09:49
1
V. Landsbergis: Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?

Praėjusiais metais Torunėje dienos šviesą išvydo Vytauto Landsbergio „pokalbių“ knyga, pavadinta „Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?“. Knygą sudaro beveik 150 puslapių apimties interviu apie Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius, tautines mažumas, istorinius ginčus, padarytas klaidas ir geopolitinę šio Europos regiono padėtį.

Leidinys įdomus ir tuo, kad tarpusavyje kalbėjosi pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis ir Mariuš Maškievič (Mariusz Maszkiewicz), kuriam 1991 metais teko Vilniuje organizuoti Lenkijos ambasados darbą ir vėliau iki 1994 metų eiti ambasados ministro patarėjo pareigas, rengti pirmuosius oficialius Lenkijos pareigūnų vizitus į Vilnių. Tai buvęs laikmetis, kuomet buvo sprendžiami ne tik Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pripažinimo ir išsaugojimo reikalai, bet ir visu stiprumu išryškėjo Lietuvos lenkų klausimai – teritorinės autonomijos kūrimas, abejonės dėl lojalumo Lietuvos valstybei, baimė dėl ateities arba nostalgija sovietinei sistemai. Visa tai veikė Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius. Abu besikalbėjusieji buvo tų įvykių liudininkai ir dalyviai, o jų prisiminimuose neretai galime rasti panašumų ir į šių dienų įvykius.

Jau pats knygos pavadinimas ragina skaitytoją giliau susimąstyti, kaip tie lietuvių ir lenkų tarpusavio santykiai skirtingai matomi ir vertinami. Ar šis pavadinimas neaktualus apibūdinant šių dienų politikų retoriką arba žurnalistų komentarus? Pokalbio visas turinys ryškiai atskleidžia vieną bendrą išvadą, kad lenkai ir lietuviai tarpusavio santykiuose kartoja tas pačias klaidas, nepasimoko iš istorijos, o tuo naudojasi kiti, nebūtinai draugiškai nusiteikę kaimynai.

Be jokios abejonės, Vytauto Landsbergio išsakytos mintys ir priminti faktai (knyga išleista lenkų kalba ir skirta lenkų auditorijai) padėtų Lenkijos visuomenei labiau kritiškai vertinti tai, kuo ji beveik kasdien maitinama Lenkijos žiniasklaidos pranešimuose apie Lietuvą. Tačiau vargu ar ši knyga pasieks platų skaitytojų ratą. Lenkijoje pastaruoju metu mažai kas varginasi stengdamasis suprasti dabartinę Lietuvą ir jos santykių su savo lenkų tautybės piliečiais raidą. Lenkijos politikoje taip pat įsigalėjusi keista, nauja sąvoka, kurios atitikmens lietuvių kalboje net nėra – „ugrać“ (artimiausia reikšmė liet. turėti naudos). Ar stinga platesnio, europinio mąstymo, vertybių, bendrojo intereso suvokimo? Mažai kam Lenkijoje įdomu, kaip tas problemas mato eilinis Lietuvos gyventojas. Ar Lenkijos grūmojimai kelia jam baimę, ar tik naujiems dešimtmečiams įtvirtina jo sąmonėje Lenkijos ir lenkų neigiamą stereotipą? Tai svarbus klausimas, nes gali ilgam pasėti abipusio nepasitikėjimo sėklą.

Knygos įvade buvęs Lenkijos kultūros viceministras Michal Jagielo (Michał Jagiełło), kuris – kaip daugelis prisimename – vienu metu rūpinosi taip pat Lenkijos tautinių mažumų kultūros išsaugojimo klausimais, rašo, jog negalima visų Lenkijos politikų arba intelektualų priskirti vienai kategorijai. Tarp jų yra polonocentristų, tačiau esą ir tokių, kurie bando Lietuvą ir jos veiksmus, siekius arba baimes suprasti. M. Jagielo perspėja, kad nereikia turėti iliuzijų, jog visą laiką bus ir tokių kaip tie, kurie 1990 metais Seinuose susitinkant abiejų šalių Kultūros ministerijų vadovams ant atnaujintos lietuvių draugijos būstinės sienos užrašė: „Lietuvius į dujų kameras“.

Knygoje nevengiama sudėtingų klausimų, kaip antai lenkų teritorinės autonomijos kūrimo. Vytautas Landsbergis vienareikšmiai pabrėžia, kad tai buvo daroma Maskvai skatinant, finansuojant ir visokeriopai remiant. Pasak jo, taip norėta kiek galima labiau neutralizuoti Lietuvos išsilaisvinimo iš Sovietų Sąjungos pasekmes, įvelti į nesibaigiančius ginčus su Lenkija. Pasinaudota kai kuriais aktyviais Lietuvos lenkų veikėjais ir jų ambicijomis. V. Landsbergis prisimena ir Vilniaus OMON (specialiosios paskirties milicijos dalinys) veiklą. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo minėtasis dalinys suskilo į dvi dalis. Lietuviai, tarnaujantys šiame dalinyje, atsiskyrė ir ėmė ginti Lietuvos valstybės institucijas. Antroje, atsisakiusioje paklusti Lietuvos įstatymams, dalyje liko daugiausia iš Vilniaus krašto kilę nelietuvių kilmės asmenys. Jiems vadovavo Boleslav Makutynovič, kuris ligi šių dienų slapstosi už rytinių Lietuvos sienų. Tuomet buvo baiminamasi, kad ši ginkluota grupuotė, tiesiogiai iš Maskvos aprūpinama ginklais ir lėšomis, gali būti panaudota įtvirtinant lenkų teritorinę autonomiją Vilniaus krašte. Beje, po žlugusio Maskvos pučo OMON būstinėje buvo rasti lenkų autonomijos kūrimo žemėlapiai.

Interviu eigoje iškyla klausimas ir dėl Lenkijos delsimo pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. V. Landsbergis pažymi, kad neoficialūs kontaktai su Lenkijos „Solidarumo“ lyderiais buvo puikūs, lygiai labai draugiškai elgėsi Lenkijos valstybė, kai buvo sprendžiamas Lietuvos nepriklausomybės apgynimo klausimas. Jis teigia, kad tuomet Lenkija buvo lyg sena, seniai pažįstama ir – svarbiausia – patikima draugė. Tačiau atkreipia dėmesį, kad įvairiais momentais oficiali Lenkijos pozicija ne visuomet buvo suprantama ir vienareikšmė. Primena, kad L. Valensa (Lech Wałęsa), tapęs prezidentu, ilgai vengė susitikti su V. Landsbergiu. Pastarasis mano, kad tai buvo susiję su Lecho Valensos patarėjų veiksmais, kurie ne visuomet pateikdavo jam teisingą ir išsamią informaciją apie Lietuvos lenkų padėtį. Kiek ši įžvalga teisinga, sunku pasakyti. Tačiau daugelis mūsų taip pat atsimename Lenkijos televizijos dažnai kartojamą reportažą, kai Lech Valensa (atrodo, aerouoste) susitikimo su Vytautu Landsbergiu metu nepadavė jam ištiestos rankos. Kita vertus, taip pat prisimename ir kitą vaizdą, kai atidengiant Seinuose vyskupo ir lietuvių poeto Antano Baranausko paminklą be didesnių kliūčių rankas paspaudė tuometinis Lenkijos Seimo vicepirmininkas J. Krul (J. Król) ir V. Landsbergis.

V. Landsbergis neneigia taip pat Lietuvos padarytų klaidų, tačiau atkreipia dėmesį, kad tuometinė Lietuvos situacija buvo nepalyginamai sudėtingesnė nei Lenkijos, todėl pastaroji galėjo rodyti daugiau supratimo. Kadangi Lietuvos valstybė buvo per silpna, tai leido išorės jėgoms Vilniaus krašte formuoti priešišką žmonių nusiteikimą Lietuvos atžvilgiu. V. Landsbergis prisimena, jog būtent tais laikais siekiant mažinti nelietuvių kilmės piliečių neigiamą nusiteikimą specialiai ir buvo priimtas sprendimas populiarinti kreipimąsi „Lietuvos žmonės“, atsisakant tautinio konteksto. Ši tradicija išliko ligi šių dienų.

Interviu paliečiami taip pat dabarties klausimai. Vytautas Landsbergis siūlo Lenkijai kartu su Lietuva spręsti svarbias visam Baltijos regionui problemas. Pasak jo, Karaliaučiaus krašto militarizavimas, Baltijos jūros ekologinės problemos, energetinis saugumas turėtų tapti abiejų šalių pagrindinėmis užduotimis ir susilauktų visos Europos palaikymo. Tuo tarpu, tarkim, rumunų ir vengrų tarpusavio nesutarimų problemas sėkmingiau galėtų išspręsti jų artimesni kaimynai.

V. Landsbergis nedviprasmiškai ragina Lenkiją savo veiksmais neprisidėti, kad Lietuvoje būtų įvestas taip pat kirilicos oficialus vartojimas. „(…) Šiandien, kai Lietuvoje reikalaujama vartoti sulenkintus vietovių ir rajonų pavadinimus, kai kur rinkimų apygardų, visuomet sugrįžta OMON (specialios paskirties milicijos dalinys) būstinėje rasto žemėlapio vaizdinys. Įsijungia raudonoji lemputė. Iš karto gimsta klausimas, ar tai nesusiję su siektos lenkų autonomijos ribomis.“ Pasak jo, nereikėtų siekti kitose valstybėse kurti specialių interesų teritorijas, nes tuomet kuo skiriasi lenkiškasis apibūdinimas „kresy“ nuo rusiškojo „artimas užsienis“, – retoriškai klausia V. Landsbergis. Ragina tarpusavio pasitikėjimą kurti visai kitu pagrindu.

Vytauto Landsbergio įžvalgos labai vertingos, tačiau susidaro įspūdis, kad jos gerokai pavėluotos. Šiandien galima teigti, kad apie tai reikėjo gerokai anksčiau, dažniau ir žymiai garsiau kalbėti. Lenkijos intelektualinis elitas nėra monolitinis, ir V. Landsbergio siūlymams daug kas pritartų ir juos paremtų. Konkrečių istorinių įvykių vertinimas gali skirtis ir skirsis, tačiau pats tų santykių modelis tikrai turėtų būti paremtas europietiškomis tradicijomis ir didele Vidurio Europos istorine patirtimi.

Tarpukario laikotarpiu, kaip teigia V. Landsbergis, Varšuvoje pritrūko tokių lenkų kaip Mykolas Romeris. Lenkijos Prezidentas Gabriel Narutavič (Gabrielius Narutavičius) taip pat į Vilnių lenkų legionierių nebūtų pasiuntęs. Tikriausiai būtų radęs sutarimą su savo broliu, Vasario 16-osios akto signataru Stanislovu Narutavičiumi. Bėda ta, kad G. Narutavičių Prezidentu išrinko tik 1922 metais ir tais pačiais metais Varšuvoje dešiniųjų pažiūrų ekstremistas jį nušovė.

Interviu autorius Mariuš Maškievič pabaigoje pats pripažįsta, kad pokalbis su V. Landsbergiu parodė, jog nuoširdžiai kalbėtis apie lietuvių ir lenkų santykius nepavyks, jeigu neprisiliesim prie sudėtingų ir skaudžių bendros istorijos klausimų. Ar tik ne tokią klaidą padarė Lietuvos ir Lenkijos intelektualai ir politikai, kai po nepriklausomybių atkūrimo tuos sudėtingus klausimus paliko ateičiai? Ar tai galų gale neprivedė prie tarpusavio nepasitikėjimo atsiradimo? Ar taip nesusidarė palanki dirva vėl iš išorės manipuliuoti „artimo užsienio“ idėjų puoselėtojams? Gaila, kad V. Landsbergis nepateikia savo vertinimų apie praėjusio amžiaus pabaigoje gimusią idėją institucionalizuoti „strateginę partnerystę“ su Lenkija. Tuomet susikūrė daug bendrų ir reikalingų institucijų. V. Landsbergis buvo vienas iš to sumanymo architektų, nors ne vykdytojų. Todėl tie pamąstymai būtų buvę labai įdomūs.

Atrodo, jog abu pašnekovai sutaria, kad kol kas nei vienas emocijas keliantis istorinis klausimas nėra išspręstas iki galo, o bandymai juos nustumti į archyvus ar istorikų dirbtuves tik nuramina sąžinę, bet problemų neišsprendžia. Tačiau Mariuš Maškievič, atrodo, klysta teigdamas, jog lenkų sąmonėje L. Želigovskio, AK (Armia Krajowa) Lietuvoje veikla ar lenkų teritorinės autonomijos klausimai jau neegzistuoja. Kodėl tuomet taip jautriai reaguojama į kiekvieną užuominą apie AK veiklą Lietuvoje arba ponios E. Steinbach pareiškimus apie vokiečių nuosavybės teises dabartinėje Lenkijos teritorijoje?

Apibendrindamas pokalbį Mariuš Maškievič taikliai pažymėjo, jog Lietuvos lenkai nėra „vienalytė masė“. Tie, kurie buvo lojalūs besikuriančiai valstybei ir kantrūs, sulaukė geresnių dienų ir džiaugiasi europine integracija. Kiti ligi šiol ilgisi komunizmo ir tiki savanaudžiais pranašais. Tačiau tarp tų dviejų grupių yra didelė masė žmonių, kuriems tiek viena, tiek kita kryptis nekelia jokių emocijų. Tai būtent už jų „sielas“ šiandien kovoja ne visuomet sąžiningi politikai ir viešųjų ryšių specialistai. O tiems piliečiams, atrodo, visų pirma pakaktų tik nuoširdžiai ir suprantamai paaiškinti, kad nuo to, kokia stipri ir kiek nepriklausoma bus Lietuva, priklausys ir daugelio jų gyvenimo kokybė bei likimas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Landsbergis. Nelygios mažumos
  2. V.Landsbergis. „Faina“ turėti berniuką mušimui
  3. V. Landsbergis: Lietuvos ir Rusijos perspektyvos prieš 20 metų
  4. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  5. V.V.Landsbergis. Be pykčio
  6. A.Lapinskas. R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarus
  7. V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida
  8. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  9. Lietuvos ir Lenkijos ekspertai Augustave toliau diskutuos dėl tautinių mažumų švietimo
  10. P.Maksimavičius. Nesutinkame, kadangi… nesutinkame
  11. Ž.Makauskienė. Lenkiška tolerancija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Kažin... says:
    11 metų ago

    Tokie Landsbergio rašinėjimai yra jo asmeninė beletristika nieko bendro su Lietuvos politikos nuostatoms Lenkijos atžvilgiu neturi. Lietuvos pozicija yra tiksliai išreiškta Ažubalio pasakymu, kad Lietuvai “vyresnysis brolis” nereikalingas. Ir taškas. Kalbos dėl Lietuvos ir Lenkijos santykių – yra šaukštai popietų. Pasirodo, kad tokie “šaukštai” vis ar reikalingi Landsbergiui. Žodžiu, institualizuoti šalių santykiuose “Liubliną”, kas, kaip aiškėja, buvo Lenkijos tikslas Valensai prezidentaujant, o Landsbergiui vadovaujant Lietuvai, neišdegė. Lenkijoje prezidentu tapus Kvasnevskiui, o netrukus Lietuvoje – Adamkui, padėtis pasikeitė. Vietoje “Liublino” atsirado “Vilniaus dešimtukas”, kur 10 metų Varšuvai teko tenkintis tik Vilniaus ginklanešio vaidmeniu…
    Iš Lansbergio dabartinių rašinėjimų galima manyti, kad jam vis dar knieti aktualizuoti Lietuvos Lenkijos santykių “liublinizavimą”.Tačiau tuo Landsbergis tik parodo savo kaip politiko nekokį lygį.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
Baltarusija – prieš lietuviško žodžio sklaidą | S. Daubaraitės nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

2023 02 01
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

2023 01 30
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Charkovo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro Baleto trupė | rengėjų nuotr.

Įspūdingasis Charkovo baletas keliaus po visą Lietuvą

2023 01 19
Rašytojas Sigitas Benetis | A. Zabrynės nuotr.

Išrinktas 37-asis literatūrinės rašytojos Ievos Simonaitytės premijos laimėtojas

2023 01 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • Pradėti sportuoti niekada nevėlu
  • Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
25
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
0
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

2022 metų pabaigoje pasirodė nauja filosofo, rašytojo, mistiko Vilhelmo Storostos-Vydūno (1868 – 1953) knyga – „Kaip tapti saulėtu žmogumi“. Tai...

Skaityti toliau

A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 01
12
Baltarusija – prieš lietuviško žodžio sklaidą | S. Daubaraitės nuotr.

Norime su jumis aptarti ligas, kuriomis kaltiname sergant kaimyninę Rusiją. Tai Imperinis virusas: imperializmas, šovinizmas, fašizmas, rašizmas ir kitai izmai,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • RicIdode apie Kaip paspartinti interneto svetainės veikimą?
Kitas straipsnis
Seimas | J.Vaiškūno nuotr.

Vyksta spaudos konferencija „Referendumas Latvijoje dėl antrosios valstybinės kalbos“ (tiesioginė transliacija)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai