Europos Sąjunga užsibrėžusi tikslą iki 2020 metų 20 proc. suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Tam būtina plėsti egzistuojančius elektros energijos perdavimo tinklus, sakoma tyrime, kuris vasario 6 d. buvo pristatytas EP Pramonės komitete.
Atsinaujinančių išteklių energija – vėjo, saulės energija, geoterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų perdirbimo įrenginių dujos, biologinės dujos.
Pagrindinis tyrimo tikslas – įvardyti atsinaujinančios energijos plėtrai būtinus infrastruktūros pakeitimus. Jame nagrinėjami įvairūs atsinaujinančios energetikos plėtros scenarijai Europoje iki 2050 metų.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai, ypač saulės ir vėjo energija, dažnai yra toli nuo galutinių šilumos ir elektros vartotojų. Didžiausias vėjo energijos potencialas yra pajūryje, o saulės – Centrinėje ir Pietų Europoje. Jūros vėjo varomoms turbinoms palankiausia vieta – Šiaurės, Airijos ir Baltijos jūros.
Todėl siekiant panaudoti šį potencialą būtina veikiančių ES energijos perdavimo tinklų plėtra bei naujos jungtys.
Anot tyrimo, toliau plėtojant atsinaujinančių energijos išteklių politiką, vėjo generuojamos elektros energijos gamyba Europoje taptų rentabili dešimtmečio pabaigoje. Tuo tarpu saulės energija Centrinėje ir Pietų Europoje pateisintų išlaidas jau 2015 metais.
Be to, tyrėjų nuomone, atsinaujinančios energijos įjungimas į egzistuojančius energijos perdavimo tinklus paskatintų konkurenciją tarp gamintojų ir padidintų energijos tiekimo saugumą.
Plėtojant energijos perdavimo tinklus svarbus vaidmuo tenka ES institucijoms, kurios nustato aiškius ilgalaikius tikslus ir projektų atrankos kriterijus. Be to, jos prižiūri ir koordinuoja tarpvalstybinių projektų įgyvendinimą siekiant išvengti dubliavimosi.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad investicijos turėtų būti kreipiamos į energetinių jungčių tarp Skandinavijos ir Centrinės Europos stiprinimą ir plėtrą bei prekybos energija pajėgumų tarp Ispanijos, Portugalijos ir Prancūzijos didinimą.
