Trečiadienis, 13 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Naujas Lašinių konglomeratų atodangos veidas

www.alkas.lt
2012-02-12 10:03:08
114
PERŽIŪROS
0
Naujas Lašinių konglomeratų atodangos veidas
Lašinių konglomeratas
Lašinių konglomeratas

Kauno marių regioniniame parke Strėvos kraštovaizdžio draustinyje esanti Lašinių konglomeratų atodanga yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Po 2010 m. praūžusio škvalo pasigrožėti griovoje riogsančiais konglomeratų luistais lankytojams tapo dideliu iššūkiu: prasibrauti pro medžiais užverstą praėjimą susigundydavo tik ekstremalesnių nuotykių mėgėjai. 2011 m. nutarta atidengti paslaptingąjį atodangos veidą, panaudojant lėšas, gautas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.

Buvo pravalytas praėjimas griovos dugnu pro vėtros išverstus medžius, įrengti mediniai laiptai, nuorodos. Siekiant sumažinti erozijos bei lankytojų apkrovos poveikį ekologiniu požiūriu jautrioje vietoje ir sudaryti optimalias sąlygas pasigrožėti unikaliu konglomerato „dizainu“ – žiojėjančiomis uolomis, urvais, meniškai susisluoksniavusiomis uolienų tekstūromis – įrengti laipteliai iki Lašinių „palties“ – didžiausio šlaite gulinčio konglomeratų luisto. Einant akmenuotu griovos dugnu vėl galima ganyti akis po užburiančią konglomeratų karalystę.

Visi darbai buvo atliekami labai atsakingai, nedarkant laukinio griovos žavesio, išsaugant mistinę šios vietos dvasią, kuri šiuolaikiniam žmogui įkvepia stebuklo ir atradimo pojūtį. O atrasti šiame draustinyje tikrai yra ką. Šalia Lašinių konglomeratų atodangos lyg neįminta mįslė pūpso didžiulis Lašinių akmuo, Strėvos pakrantėje slepiasi dar vienas valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Strėvos atodanga, kurioje geologai yra radę net gintaro dalelių, o gamtininkai žavisi aptiktais smaragdinių tulžių urveliais ir gaurabičių „bendrabučiais“.

Ir dar įdomusis Lašinių piliakalnis, nuo kurių ir kilęs šios vietovės pavadinimas. Anot legendos, šaltą žiemą per užšalusį Nemuną ties šia vieta ėjęs žmogelis ir įlūžęs, tik spėjęs ant eketės krašto kaip inkarą užmesti su savim neštą skilandį ir užsikabinti lašinių paltimi. Skilandis nuslydęs į vandenį, o laikydamasis lašinių palties žmogus išsiropštęs iš vandens. Taip lašiniai išgelbėjo gyvybę ir davė vardą gyvenvietei. Šalia esantis piliakalnis taip pat pavadintas Lašinių vardu, nors nuo seno dar žinomas ir kaip Napoleono kalnas. Spėjama, jog ant šio piliakalnio galėjusi stovėti Roneburgo analuose minima Strėvos pilis, o netoli jos, Nemuno ir Strėvos santakoje, 1348 m. vasario 2 d. įvykęs Strėvos mūšis, laikomas vienu iš skaudžiausių XIV a. lietuvių karinių pralaimėjimų.

Sako, pats Napoleonas žygio į Rusiją metu ilsėjosi ant Lašinių piliakalnio kepurės. Neveltui Strėvos kraštovaizdžio draustinis tarsi imperija aprėpia šitiek įspūdingų gamtos ir kultūros vertybių, o palypėjus ant piliakalnio viršūnės akį užmesti galima dar toliau už jos ribų – kitame krante pasislėpęs tarp medžių broliškai švysteli Maisiejūnų piliakalnio siluetas.

Kadaise Strėvos žiotys vadintos trijų gubernijų kampu, mat Strėvos upė seniau buvo natūrali gamtinė siena, skyrusi Kauno, Vilniaus ir Suvalkų gubernijas. Žmonės juokaudavo, jog prie Strėvos giedantį gaidį galima girdėti trijose gubernijose. Ką išgirsti, pamatyti ir aprėpti galima šiandien? Sužinokite patys apsilankę vietoje, kurioje, nukrypus iš takelio, galima lengvai pasiklysti, bet atskleisti įdomių gamtos paslapčių ir atrasti save.

Kaip rasti objektą? Važiuojant keliu Rumšiškės-Kruonis, sukti link Lašinių kaimo, ties nuoroda į Lašinių piliakalnį. Toliau kelią rasti padės medinės nuorodos.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė
Gamta ir žmogus

Prie Santaros klinikų oficialiai atidaryta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė

2026 05 12
Lampėdžio ežeras
Gamta ir žmogus

Jau birželį Kaune poilsiautojus pasitiks atnaujintos Lampėdžio pakrantės

2026 05 12
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai
Lietuvoje

Sprendimo dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ieškos Seimas

2026 05 12
Seimas
Lietuvoje

Seime – keturi ekonomikos augimą skatinantys įstatymų projektai

2026 05 12
Pinigai
Lietuvoje

Vakarų Lietuvoje kariuomenės reikmėms ketinama skirti per 750 mln. eurų.

2026 05 12
Pinigai
Lietuvoje

Atsiimtomis pensijų lėšomis gyventojai dengia skolas ir įsipareigojimus

2026 05 12
Lėktuvas
Lietuvoje

Vilniuje – didžiausia Europos aviacijos konferencija

2026 05 12
Į Lietuvos zoologijos sodą atvyko dvipirštis tinginys
Gamta ir ekologija

Lietuvos zoologijos sode atidaryta išskirtinė erdvė vaikams

2026 05 12
VMU pristato atnaujintą poilsio vietų žemėlapį
Gamta ir ekologija

VMU pristato atnaujintą poilsio vietų žemėlapį: patogesnis planavimas ir daugiau galimybių lankytojams

2026 05 12
Kodėl vaikai nebenori į vasaros stovyklas
Gamta ir žmogus

Kodėl vaikai nebenori į vasaros stovyklas ir ką daryti tėvams

2026 05 12
Vytauto Didžiojo metų minėjimo programa
Istorija

Visuomenė kviečiama teikti siūlymus Vytauto Didžiojo metų minėjimo programai

2026 05 12
Kėdainiuose pagerbti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai
Kalba

Kėdainiuose pagerbti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai

2026 05 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie R. Armaitis. „Mirtininkų ataka“: Kaip dronai palaidojo senojo karo taktiką
  • +++ apie Tautos forumas: valstybiškai paminėkime Birželio sukilimo 85-ąsias metines!
  • +++ apie Tautos forumas: valstybiškai paminėkime Birželio sukilimo 85-ąsias metines!
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Armaitis. „Mirtininkų ataka“: Kaip dronai palaidojo senojo karo taktiką
  • Prie Santaros klinikų oficialiai atidaryta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė
  • Jau birželį Kaune poilsiautojus pasitiks atnaujintos Lampėdžio pakrantės
  • Sprendimo dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ieškos Seimas

Kiti Straipsniai

Memorandumo pasirašymas

Pradedama bendradarbiauti dėl Gelgaudiškio uosto perspektyvų

2026 03 17
Nemuno krantinė

Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius

2026 03 04
Užšalus upė

Dalyje Lietuvos stebima potvynio grėsmė

2026 01 28
Nemunas

Siekiama griežtinti reikalavimus upių tvarkymo darbams

2025 11 28
Nemune vykdytų darbų žala aplinkai – milijoninė

Nemune vykdytų darbų žala aplinkai – milijoninė

2025 11 24
Nemunas

Nemune vykdytų darbų žala aplinkai – milijoninė

2025 11 21
Tilto statyba

Per dvejus metus Kaune – keturių naujų jungčių statybos

2025 11 10
Prieplauka

Prienai atveria naujas galimybes turizmui

2025 06 17
Nemunu iš Baltarusijos atplaukė meška

Į Lietuvą iš Baltarusijos naktį atplaukė meška

2025 06 05
Aplinkos ministras lankosi Alytaus rajone

Ministro akiratyje – Nemuno gilinimas ir kiti aplinkosaugos klausimai

2025 02 28

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie R. Armaitis. „Mirtininkų ataka“: Kaip dronai palaidojo senojo karo taktiką
  • +++ apie Tautos forumas: valstybiškai paminėkime Birželio sukilimo 85-ąsias metines!
  • +++ apie Tautos forumas: valstybiškai paminėkime Birželio sukilimo 85-ąsias metines!
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • klaustukas apie V. Sinica. Pats svarbiausias uždarymas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Algirdas Endriukaitis | N. Balčiūnienės nuotr.

A. Endriukaitis. Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę (I)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai