Vasario 3 d. 16 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks tautosakos tyrinėtojos prof. habil. dr. Bronislavos Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorė ir recenzentai dr. Radvilė Racėnaitė ir prof. dr. Rimantas Balsys.
Knygoje „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ pristatomi pasakų, sakmių ir kitų lietuvių tautosakos kūrinių raidos ir prasmės tyrinėjimai. 2011 m. pabaigoje išleistu veikalu prof. B.Kerbelytė tartum grąžina skolą lietuvių tradicine kultūra besidomintiems skaitytojams, kuriems sunkiai pasiekiami autorės straipsniai skelbti tiek Lietuvoje tiek ir užsienyje išleistuose įvairiuose moksliniuose leidiniuose. Ši knyga parengta pagal 1990–2009 m. Lietuvoje ir užsienyje paskelbtus straipsnius, naudotasi ir ankstesnėmis publikacijomis, papildant jas naujais duomenimis.
Knyga skirta plačiam skaitytojų ratui. Studentams, besigilinantiems į fokloristikos, etnologijos problemas, ši knyga bus puikia mokymosi priemone; mokytojams ir dėstytojams – geras pagalbininkas, perteikiant žinias apie lietuvių pasakojamosios tautosakos žanrus, jų struktūrą ir semantiką; visiems kitiems – išmintingas vadovas, padėsiantis praverti slėpiningą pasakų, sakmių, legendų prasmių pasaulį, pagelbstintis ieškoti ir rasti šiuose kūriniuose slypinčios išminties, darnos savyje, darnos su gamta ir žmonėmis, o radus – dalintis su kitais ir šitaip tobulėti.
Tautosakos tyrinėtoja Bronislava Kerbelytė 1958 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo universiteto Filologijos fakultetą. 1958–2000 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Nuo 1995 m. ėmė dėstyti Vytauto Didžiojo universitete.
1965 m. Vilniaus universitete B. Kerbelytė apgynė disertaciją „Lietuvių liaudies padavimai“, o 1989 m. Maskvos Pasaulinės literatūros institute – filologijos mokslų daktaro, t.y. habilituoto daktaro (folkloristikos) disertaciją „Pasakų struktūrų ir semantikos istorinė raida“. Abiejų disertacijų pagrindu mokslininkė parengė ir išleido po monografiją analogiškais pavadinimais (1970 m. ir 1991 m.). Iš viso B. Kerbelytė yra publikavusi apie 150 straipsnių, parašiusi ar parengusi per 20 knygų: monografijų, mokslinių straipsnių rinkinių, tautosakos tekstų rinktinių, chrestomatijų, pasakojamosios tautosakos katalogų.
Būtent pastarieji leidiniai atspindi svarbiausiojo B. Kerbelytės gyvenimo darbo – Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo – rengimo rezultatus. Tyrinėtoja šio katalogo kartotekoje susistemino daugiau kaip 85 tūkstančius publikuotų bei rankraštynuose saugomų pasakų, sakmių, anekdotų variantų.Ieškodama objektyvesnių ir tikslesnių klasifikavimo kriterijų, mokslininkė sukūrė savitą struktūrinę-semantinę tekstų analizės ir aprašymo metodiką. Remiantis ja, visų pirma atsižvelgiama į kūrinių struktūrinius ypatumus bei giluminį semantinį tekstų turinį, o išoriniai panašumo požymiai laikomi antriniais.
Lietuviškų pasakų ir sakmių variantų semantiką bei struktūras yra aprašiusi 3 tomų knygoje „Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas“ (1999–2002 m.). Knygoje „Lietuvių liaudies pasakų repertuaras“ (2002 m.) paskelbė pasakų siužetų tipų klasifikaciją pagal A. A. Aarnės ir S. Tompsono katalogą. Paskelbė struktūrinę semantinę lietuvių sakmių klasifikaciją „Liaudies sakmių tipai“ (Tipy narodnych skazanij. The Types of Folk Legends 2001 m.) ir struktūrinę semantinę lietuvių pasakų klasifikaciją „Liaudies pasakų tipai“ (Tipy narodnych skazok 2005 m.). Viena bei kartu su bendradarbiais sudarė ir išleido virš dešimties populiarių pasakojamosios tautosakos rinkinių.
O kur šią knygą galima būtų įsigyti?