Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

J. Pustovoitova. Finansinis internacionalas atakuoja Vengriją

Jelena Pustovoitova, www.patriotai.lt
2012 01 22 01:05
4
civitas.org.uk nuotr.

Vengrija | civitas.org.uk nuotr.

Jei kuri Europos nacija prisimins apie savo istorinę praeitį, kultūrą, tradicijas ir savo šalies tikėjimą – ji tuoj pat pajus pančius, tramdančius nacionalinius jausmus ir grubų svetimų jai „demokratijos“ jėgų spaudimą, siekiant pajungti valstybę tarptautinio bankinio kapitalo interesams.

Naujametinis Vengrijos pavyzdys tai puikiai iliustruoja: Jungtinių Tautų Organizacijos narė (nuo 1955 m.), Pasaulio Prekybos Organizacijos narė (nuo 1973 m.), Pasaulio Banko ir Tarptautinio Valiutos Fondo narė (nuo 1982 m.), Europos Tarybos narė (nuo 1991 m.), NATO ir ES narė (nuo 2004 m.) – valstybė, „įrašyta“ visuose demokratijos, ES ir TVF tabeliuose ir lentelėse kaip „sava iki grabo lentos“, mūsų akyse tampa mušamu vaiku.

Į klausimą „kodėl?“ atsakymas jau duotas „The Financial Times“ publikacijoje: „Vengrijos ministras pirmininkas savo asmeniu įkūnija jau žinomą kelią nuo ekonominio chaoso iki politinio autoritarizmo.

Nuo Berlyno sienos griūties ES buvo du dideli projektai: vieninga valiuta ir demokratijos pasistūmimas į Rytus. Euro pozicijos dabar rimtai susvyravo, o V. Orbanas (Vengrijos ministras pirmininkas) siunčia rimtus pavojaus signalus demokratijai“.

Užtenka peržvelgti pastarųjų dienų publikacijas apie Vengriją, ypač JAV žiniasklaidoje, kad suprastum skirstymo į „savi“ ir „svetimi“ mechanizmą.

Štai pavyzdžiui, jei „V. Orbanas nuo antikomunizmo perėjo prie ksenofobijos“ – čia taip pavadinti vengrų nacionaliniai interesai, – tai anksčiau jis buvo „savas“, o dabar – „svetimas“.

Arba – „kad ir kaip bebūtų paradoksalu, bet V. Orbano demokratijos versija iš nesutaikomo postsovietinės Rusijos priešo šį politiką pavertė žmogumi, kuriam tikriausiai ploja Vladimiras Putinas“, o tai reiškia tą patį: anksčiau V. Os brbanauvo „savas“, o dabar – „svetimas“. (čia matome puikų pavyzdį tinkantį Lietuvai: „kas prieš ES – tas Rusijos agentas“. Vert. past.)

Viso šito esmė: Vakarai bijo pakartoti Graikijos scenarijų, kur socialinės išmokos rimtai ribojo bankų pelną. Įsižeidę investuotojai su savo pinigais pabėgo nuo graikų ten, kur jiems didesnis pelnas, tuo pačiu priversdami Graikiją įklimpti į vis didėjančias skolas Tarptautiniam Valiutos Fondui ir Europos Sąjungai.

Tiesa Vengrijoje situacija kiek kitokia. Čia tarptautinius valiutos biržų spekuliantus labiausiai erzino ne valstybės skolos didėjimas, kuris praėjusių metų antrame ketvirtyje sudarė nedidelius Europos mastu 75 proc. BVP, nors jau trečiame ketvirtyje padidėjo iki 82 proc.

Turint galvoje, kad tai viena mažiausių skolų visoje Europoje, toks padidėjimas vargu ar galėjo išgąsdinti investuotojus. Bet Vengrijos Finansų ministerija du kartus nesugebėjo išplatinti valstybinių obligacijų Europos vertybinių popierių rinkoje.

Padėties sudėtingumą rodo ir nacionalinės valiutos devalvacija jau pačiomis pirmomis 2012 metų dienomis ir krentančios Vengrijos valstybinių obligacijų kotiruotės. Penkių ir dešimties metų skolinimosi įsipareigojimų procentai išaugo iki 10,5.

Tokie aukšti procentai rodo akivaizdų investuotojų nenorą skolinti valstybei, kurios kreditavimo reitingus Moody’s ir rStandard & Poo’s agentūros 2011 metų gale sumažino iki „šiukšlės“ lygio ir pateikė negatyvias prognozes ateičiai.

Net ne 10, o 7 procentai paprastai atveda valstybę į neišvengiamą nemokumą. Tai matoma iš Graikijos, Airijos, Portugalijos pavyzdžių – valstybių, kurios prašė ES ir TVF pagalbos. Tuo keliu siūloma eiti ir Vengrijai, kuriai jau sausio gale reikalingi 16 mlrd. eurų padengti skoloms, kurių terminai jau baigiasi.

Bet Vengrija nauju skolų krizės židiniu Europoje tapo ne tiek dėl biudžeto, kiek dėl politinių problemų.

O jos prasidėjo tuomet, kai 2010 metais rinkimus Vengrijoje didžiule persvara laimėjo „nacionalistinės jėgos“, rašo šveicarų „Neue Zürcher Zeitung“. Laimėjusi koalicija gavo 2/3 parlamente ir tai būtų visiškai demokratiška, jei būtų vykdoma „šalies sumaitinimo užsienio investitoriams“ politika. Bet įvykiai pakrypo kita linkme.

Jau 2010 vasarą vengrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ryžtingai nutraukė santykius su TVF.

Tai pasireiškė tuo, kad jis paprasčiausiai atsisakė vykdyti TVF reikalavimus mažinti biudžeto išlaidas, skurdinti daugumą savo valstybės žmonių ir įvedė, priešingai TVF rekomendacijoms, papildomą mokestį bankininkystės sektoriui, siekdamas stiprinti ekonomiką sąskaita tų, kurie iš jos daugiausiai pasipelno.

Svarbiausia: buvo pakeisti įstatymai, reguliuojantys Vengrijos Centrinio banko statusą. ES ir TVF iškart tame pamatė bandymus priversti paklusti Vengrijos Centrinį banką….

Vengrijos valstybei, atimant iš banko „nepriklausomybę“ – galimybę vykdyti spekuliacines operacijas finansų rinkoje ir būti aukščiau visų savo šalies valdžios institucijų.

Štai tada ir prasidėjo!

Pareiškimai apie tai, kad demokratija ir laisvoji rinka yra ne kas kita, kaip stambių valstybių įrankis išskirtinai savo interesų patenkinimui jau nesukelia audringos Vašingtono ir Briuselio reakcijos.

Visi pavargo. Stiprieji – „dovanoti“ demokratiją. Silpnieji – protestuoti. Ir šito viso fone – nauja 2012 sausio 1 dienos Vengrijos Konstitucija, kaip sakoma, smūgis į paširdžius.

„Šią savaitę įsigaliojo nauja V. Orbano Konstitucija, – baisisi „The Financial Times“. – Pilna etninio nacionalizmo, ji žada asmens laisvių suvaržymus ir vienpartinės valdžios ambicijų įgyvendinimą“.

Nejaugi iš tiesų taip baisu?

Pagrindiniame vengrų įstatyme nuo šiol skelbiama, kad Vengrijos tautą vienija „Dievas ir krikščionybė“. Pastebėkite – ne bankai ir ES, ne „demokratinės vertybės“, o tikėjimas Kristumi. Ir vengrai už tai balsavo! Konstitucija suteikia valdžiai įsipareigojimą ginti gyvybę, be kita ko, apibrėžiant – nuo jos pradėjimo. Na, ačiū dievui, pagalvojote jūs.

O eurofeministės tame pamatė pasikėsinimą į laisvę, faktiškai draudimą žudyti kūdikį įsčiose. Ir tai dar ne viskas! Pasirodo, kad santuoka naujoje vengrų Konstitucijoje apibrėžiama kaip „vyro ir moters sąjunga“! Koks siaubas!

Negana to, kad Pagrindinis Vengrijos įstatymas atskiria nuo krikščioniškojo nacijos branduolio musulmonus, krišnaitus ir panašius, tai dar ir atsisako pripažinti homoseksualų lygybę!

Visas šis triukšmas iš užsienio bei užsienio finansuojami vietiniai triukšmadariai nebūtų nei sudilusio skatiko verti, bet čia įsijungia „sunkioji artilerija“. Briuselis ir Vašingtonas pareiškė, kad V. Orbano reformos naikina demokratines laisves šalyje.

„Fidesz“ – Vengrijos piliečių sąjunga, kurios lyderis ministras pirmininkas V. Orbanas ir kuri Vengrijos Parlamente turi 2/3 vietų, – staiga tapo „nacionalistinėmis jėgomis“, kurios nukreipia šalį nuo demokratijos vertybių, iškovotų per 20 metų po komunistinės sistemos žlugimo.

Dar viena kritikos lavina iš JAV užgriuvo dėl vengrų įstatymo apie religijas, kuris pripažįsta tik 14 religinių konfesijų ir ne tik palieka už įstatymo ribų daugelį sektų, bet ir stipriai apriboja naujų konfesijų atsiradimą Vengrijoje.

Briuselyje aštriai kritikuojamas įstatymas, liečiantis asmens duomenų saugumą. Dar vienas užkliuvęs įstatymas – apie persekiojimą už nusikaltimus, padarytus komunistinio režimo metais, ir konkrečiai – antikomunistinio 1956 metų sukilimo metu.

Vakarietiškos demokratijos specialistai baiminasi, kad pasinaudojant šiuo norminiu aktu bus persekiojama opozicija – praradusi žmonių pasitikėjimą socialistų partija, kurią „maitinant“, galima bus pamėginti nuversti V.Orbaną ir jo partiją.

Tam, kad politikos katile nebūtų sunaikintos idėjos, kurios pritraukė prie Orbano ir jo partijos ženklią tautos dalį, ministras pirmininkas įkūrė specialią biudžeto tarybą, suteikiant jai 9 metų įgaliojimus.

Taryba turi teisę vetuoti biudžeto projektus tuo pačiu ne tik blokuojant liberalines iniciatyvas, bet ir inicijuojant pirmalaikius rinkimus. V.Orbano vyriausybė suteikė naujai paskirtiems Aukščiausiojo teismo pirmininkui ir generaliniam prokurorui papildomus įgaliojimus (kas „valdžios pasikeitimo metu gali iššaukti valdymo krizę“ – taip mano Sorošo finansuojamas Eötvös Károly institutas).

Biržos spekulianto Sorošo požiūriu, bankų ir biržų kontrolė – išties „valdymo krizė“. O štai vengrų, pildančių šalies biudžetą požiūriu – kova su „finansiniais burbulais“ ekonomikoje. Pučiamais, beje, tų pačių vengrų sąskaita.

Šiandien ES pasiruošusi kelio volu pervažiuoti savo šimtaprocentinę narę – tam ji ir Sąjunga. Europos Komisijos pirmininkas Ž. M. Barozas jau nusiuntė Viktorui Orbanui keletą laiškų, kuriuose išreiškiamas susirūpinimas vykstančiomis reformomis, pažadėjęs patikrinti naujos Vengrijos Konstitucijos atitikimą baendraeuropietiškoms normoms.

Bet Barozui teko pripažinti, kad čia ES neturi didelės manevrų laisvės: Vengrija, „kaip ir bet kuri kita ES valstybė, turi teisę priimti savarankiškus sprendimus“.

Nenorom peršasi mintis: turėtų Briuselis tokį savo „greitojo reagavimo korpusą“, kokį turi Vašingtonas, gal ir didesnė manevrų laisvė atsirastų?

O dabar ES tenka apsistoti ties ekonomine (ko gero, pačia svarbiausia) konflikto puse ir mėginti priversi Orbano vyriausybę išsaugoti Centrinio banko „nepriklausomybę“, tai yra, suteikti Centriniam bankui galimybę tapti nekontroliuojamu Vengrijos valdžios. Spaudimui EK naudoja tiek ekonominius svertus, demonstratyviai nutraukdama derybas dėl taip reikalingo Vengrijai kredito, tiek ir juridinius, tikrindama galimybę kreiptis į ES Teismą.

Kaip visada tarptautinių finansinių lobistų interesų įgyvendinimas neprasideda patrankomis, bet visiškai gali jomis baigtis. Pirmiausiai metami pinigai. Bankai jų turi daug, ir išvesti į gatves keletą tūkstančių ar net kelias dešimtis tūkstančių žmonių jiems nesudėtinga.

Antivyriausybinėje sausio 2 dienos demonstracijoje tokių atsirado maždaug 30 tūkstančių. Jie išėjo reikalauti „nepriklausomybės“ Centriniam bankui ir Viktoro Orbano vyriausybės atsistatydinimo. Opozicinio „Solidarumo“ lyderis Š. Sakejus Reuters pareiškė, kad naujoji Vengrijos Konstitucija griauna demokratinius mechanizmus, kurie buvo sukurti po komunistinio režimo griuvimo 1989 metais.

Tie 30 tūkstančių, einančių koja kojon su TVF, eis tikriausiai toli…

O Briuselyje tuo tarpu svarstoma galimybė iškelti ieškinį Budapeštui dėl ES sutarčių pažeidimo. Ir tas klausimas skubos tvarka bus nagrinėjamas artimiausiame posėdyje.

www.fondsk.ru
Išvertė drungucele

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. ES valdžia kaltina Vengrijos premjerą diktatoriškumu, o Lietuvos – gina

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Tautininkas says:
    11 metų ago

    Svarbiausias priekaištas Vengrijai – net ne dėl kvietimo susitelkti visiems vengrams, nesvarbu, kur jie šiandien yra išsibarstę ar istorijos vėjų išbarstyti, o būtent įsakmus pačios vengrų tautos įsakymas SAVOS VALSTYBĖS – Vengrijos bankui – tarnauti savo valstybei. Jei tai būtų buvę padaryta Lietuvoje, ar būtų įvykusi viena iš didžiausių (jei ne pati didžiausioji) afera su SNORO “banku”. Juk tada Lietuvos bankas būtų situaciją suvaldęs prieš keletą metų. O dabar kas valdo mūsų valstybės biudžetą? Kur mūsų šalies pinigai ir kas jais naudojasi? Koks iš viso dabartinis Lietuvos banko vaidmuo?
    Gal kas nors manote, kad tas kažkodėl “centriniu” vadinamas Vengrijos bankas iki šiol gražiai tarnavo Vengrijai?

    Atsakyti
    • man says:
      11 metų ago

      Ką bendro turi valstybės biudžetas ir centrinis bankas?
      Vengrijos atveju kyla pavojus, kad CB resursai bus panaudoti spręsti biudžetos problemas.

      Atsakyti
  2. Sarunas says:
    11 metų ago

    Neramina vienas dalykas. Ko taip džiūgaujama dėl naujosios Vengrijos konstitucijos Rusijos tinklalapiuose, kurių turinys yra gan aiškiai jei ne proputiniškas tai bent jau prodidžiavalstybinis.

    Atsakyti
  3. zemaiciu zydas says:
    11 metų ago

    ” graikijoje socialines ismokos mazino banku pelnus”…??? Investuotojai pabego…??? Jus darotes bulvarinio skaitalo lygio tinklapis. Gal kiek atsirinkinekit, yra tiek protingu vengru ivykiu analiziu o jus cia kazlkokias diletantes dedat. Pigu!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjai | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Ko dar nepadeda išsaugoti Makrono telefoniniai pokalbiai su Rusijos fiureriu?

2023 01 24
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

2023 01 16
Karas Ukrainoje | facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.

Pasitikėjimo ir tikėjimo kredito linijos Rusijai uždarytos

2023 01 08
Jeruzalė | koliažas pagal pixabay.com

M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?

2023 01 05
A. Smetona su šeima: žmona S. Smetonienė, sūnus Julius, dukra M. Smetonaitė-Valušienė ir žentas pulkininkas A. Valušis.| LCVA nuotr.

Č. Iškauskas. Apginant Antaną Smetoną

2022 12 23
Ukrainos karys – laisvės gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 13 11:00

2022 12 13
Dezinformacija | kariuomene.lt nuotr.

Atsparios NVO – stipri visuomenė

2022 12 09
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 07 13:00

2022 12 07
Alkas.lt koliažas

R. Cibas. Demokratija

2022 12 07
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 015 12:00

2022 12 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

2023 01 27
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Gatvių apšvietimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dviejuose miestuose atnaujintas apšvietimas

2023 01 26
Dronas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Miško sodinukai | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai kviečiami įsigyti sodinukų

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • tadas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias
  • Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti
  • Kuo naudingi Pomi-T papildai?
  • Kas kiek laiko būtina valyti baldus?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ko dar nepadeda išsaugoti Makrono telefoniniai pokalbiai su Rusijos fiureriu?

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 24
3
Ukrainos gynėjai | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai vakar susitarė skirti dar 500 mln. eurų (542 mln. JAV dolerių) karinei pagalbai Ukrainai, pranešė...

Skaityti toliau

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 16
3
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina politologą Marių Kundrotą apie jo ką tik pasirodžiusią knygą „Putinizmas: ideologinė charakteristika".

Skaityti toliau

Pasitikėjimo ir tikėjimo kredito linijos Rusijai uždarytos

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 08
4
Karas Ukrainoje | facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.

Naujasis Baltųjų rūmų pagalbos paketas Ukrainai yra skirtas keliems artimiausiems kovos mėnesiams. „Kitame Jungtinių Valstijų gynybos pagalbos pakete bus atsižvelgiama...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • tadas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

Kitas straipsnis
Botulotoksinas ne tik lygina raukšles, bet gali sukelti ir mirtį

Botulotoksinas ne tik lygina raukšles, bet gali sukelti ir mirtį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai