Italijoje berluskoniai išeina, Lietuvoje – sugrįžta. Žymusis politikas-verslininkas Artūras Zuokas, pabuvęs liberalu, po to – centristu, grįžta moderniojo krikdemo vaidmenyje. Savo politiką pavadinęs „atsakinguoju liberalizmu“, jis išsyk nusitaikė į dar neliestą segmentą – disidentinę krikščionybę. Jos atstovai, viena vertus – už didesnę tikėjimo laisvę ir įvairovę, tad šia prasme – už liberalesnę visuomenę; antra vertus – dar griežčiau už daugelį nominalių katalikų pasisakydami už dorą ir šeimą, jie – prieš kraštutiniąsias liberalizmo formas.
Spalį A. Zuokas sudalyvauja Franklino Grehemo (Franklin Graham) organizuotoje evangelikų konferencijoje – Vilties festivalyje, trenkdamas tokią evangelinę kalbą apie tikėjimą, viltį ir meilę, kad ovacijomis perspjovė visus dalyvavusius pastorius su vyskupais. Dar prieš tai išradingasis politikas suartėja su liberaliųjų protestantų ideologu Holgeriu Lahainu (Holger Lahayne), jo tekstą „Liberalizmas ir krikščionybė“ paversdamas savo partijos Biblija.
Evangelikus suprasti galima: dvidešimt metų gyvenę socialinio, kultūrinio ir politinio geto sąlygomis, politikų prisimenami tiktai kaip grėsmė tai pačiai liberaliajai vartotojų visuomenei, jie lengvai pasiduoda pirmam pozityvų dėmesį į juos atkreipusiam politiniam verslininkui. Ypač kai šis užima aukštas pareigas: dažnam krikščioniui atmintyje iškyla patriarcho Juozapo ir pranašo Danieliaus pavyzdžiai, kai Dievo žmogus tampa pagonių karaliaus dešiniąja ranka. Antra vertus, Vakarus matęs A. Zuokas puikiai atpažino dar neišnaudotą politinį potencialą.
Abonentu pakrikštytas, „už gerus darbus“ teistas, politinius partnerius šantažavęs, abejotino teisėtumo statybas protegavęs asmuo jau pateko tarp tų visuomenės veikėjų, nuo kurių bet koks kaltinimas nuplaukia, lyg nuo žąsies – vanduo. Iki jo tokia sėkme galėjo pasigirti gal tik a.a. Algirdas Brazauskas, nors dabar neabejotinai pirmauja Dalia Grybauskaitė. Feniksas, ir tiek. Vis gi lapkričio pabaigoje A. Zuokas padarė klaidą, kurią jo naujasis pasirinktas elektoratas – vargiai užmirš. Nepriklausomybės dienos maršas, jau tradiciniu tapęs patriotinis renginys, atiduotas prieštaringajam „Žmogaus teisių stebėjimo institutui“ – kraštutiniesiems libertarams.
Žymaus sovietų teisės veikėjo vadovaujama organizacija ves į gatves homoseksualistus. Nepriklausomybės akto signatarams, rezistentams, politiniams kaliniams skelbiama žinia: štai, už ką jūs kovojote! Už homoseksualias santuokas, už orgijas „Men‘s factory“ klubuose, už „Gender loops“ programas vaikų darželiuose, pagal kurias mažiesiems sekamos pasakos apie dviejų princų vestuves. Maža to – ta pati žinia skelbiama ir krikščionims: tiems patiems, audringai plojusiems naujajam „gelbėtojui“ Vilties festivalyje.
Ne vienas yra girdėjęs A. Zuoko pažadus: kol aš meras – jokių homoseksualistų paradų Lietuvos sostinėje nebus! Jei tai – ne žiniasklaidos „antis“, reiškia – sulaužytas dar vienas pažadas. Jau dėsninga. Daug anksčiau prašymą leisti organizuoti tradicinį patriotinį maršą toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku pateikė tautininkai – jiems atsakyta, kad iki sausio jokie panašūs prašymai ar leidimai net nebus svarstomi. Panašu, kad savivaldybės kompiuteriuose kažkas pakeitė kalendorių: ten – jau sausis.
ŽTSI ir jam giminingos organizacijos, tarp kurių – tos, kurios Nepriklausomybės dieną šventė su karstais Lietuvos demokratijai – jau seniau grasino atimti renginį iš patriotų. Primena žinomo KGB veikėjo žodžius apie Lietuvos Laisvės Lygą: atimkime iš nacionalistų jų simbolius. Renginys UŽ – atmestas, įteisintas renginys PRIEŠ. „Tolerancijos“, „antidiskriminacijos“, „laisvės“ ir „lygybės“ principai vėl išreikšti selektyviai.
Ar tai ir bus „atsakingasis“ liberalizmas?
Susiję straipsniai:
- M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
- M. Kundrotas. Ar gali kitatautis būti lietuvių tautininkas?
- M. Kundrotas. Kairiojo liberalizmo fenomenas: laisvė – mums, atsakomybė – jums
- A. Jankauskas. Patrioto garbės reikalas – asmeninė Lietuvos vėliava
- G.Songaila: Kol vadovauja A.Kubilius ir jo aplinka, tautinės vertybės bus tik manipuliacija TS-LKD rinkėjais
- Tautininkai vienija jėgas (audio, video)
Ponui Zuokui (ir ne tik jam), leidusiam Kovo 11 d. “lygių teisių” pederastų eiseną šventose Lietuvių Tautai vietose – Katedros aikštėje ir Gedimino prospekte, primenu, kad pasaulio istorija rodo, jog galingos Revoliucijos kildavo ir dėl žymiai menkesnių “dirgiklių”.
Ypač tada, kai visuomenė jau yra pribrendusi Revoliucijai, o “dagčio įžiebimui” trūksta tik menkos “kibirkšties”…
Priminkite prašau, kada Zuokas buvo centro partijos nariu?
Artūras Zuokas niekada nebuvo Lietuvos Centro partijos nariu. Autorius apsimelavo.
Jis buvo Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas – tą visai nesunku patikrinti. O Centro partijos aš šitam tekste niekur neradau paminėtos.
Pikc – perskaitykite dar kartą antrą sakinį. Tikrovėje Zuokas buvo liberalcentristu, ne centristu.
Perskaičiau gi – tik mano akyse, “Liberalų ir centro sąjunga” susideda iš dviejų dėmenų – liberalų ir centristų. Va, jei būtų kokie “centriniai liberalai”, tai suprasčiau, kad tai tie patys liberalai, tik skalėje arčiau centro. Bet aš pagal pavadinimus sprendžiu, nes pagal praktinę veiklą jau seniai nebesigaudau, kas yra kas 🙂 Pavyzdžiui, lyg ir liberalas Imbrasas pederast-parado neleido, o lyg ir krikdemas Navickas – ne tik “kryptelėjusiems”, bet bolševikams žalią šviesą uždegė.
Pikc – negi manote, kad kryptį “pietvakariai” galima įvardinti kaip “pietūs” arba “vakarai”?
Lygiai tas pats ir su liberalcentristais. Vietoje šio termino pavartojęs “centristai” autorius padarė klaidą, kuri politologijos doktorantui tikrai nedovanotina.
Nežinau, aš nesu politologas, todėl, kaip sakiau, aš pagal partijos pavadinimo reikšmę žiūriu. Pavyzdžiui, pagal priešingą pavyzdį – krikdemai yra krikščionys demokratai o ne krikščionių ir demokratų sąjunga – čia du pažymimieji žodžiai apibrėža vieną ir tą patį dėmenį, o liberalų ir centro sąjungos atveju dėmenys aiškiai išskirti. Bet tiek to – kaip ir sakiau, nesu politologas, todėl negaliu ginčytis.
Nekreipkite dėmesio, ponas E.Varaška skleidžia demagogiją ir ieško durnių.
Demagogijos kažkaip nepastebėjau, o štai Lietuvos partijų neskiriantį durnių jis tikrai surado. Galima pagalvoti, kad socialdemokratai turi kažką bendro su socializmu arba su demokratija.
Gerbiamasis, man atrodo, kad aš gana aiškiai pasakiau, jog kalbu TIK apie paties pavadinimo reikšmę, o ne apie partijų vykdomą politiką (beje, pats ir paminėjau porą pavyzdžių, kai politika nė velnio neatitinka pavadinimo). Atleiskite, bet “durniaus” etikečių klijavimas, nepasivarginus išsiaiškinti oponento poziciją, atrodo ne itin gudriai.
O kur parašyta, kad buvo Centro partijos nariu? Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos nariu jis taip pat nebuvo. Kalbama apie jo prisiimtus vaidmenis, o ne partines narystes ar tikruosius ideologinius turinius. Jų nelabai ir pastebėsi: pats Zuokas, po LiCS įkūrimo paklaustas – ką gi reikš liberalcentrizmo ideologija – atsakė paliekąs tai spręsti politologams 🙂
Tai pripažįstate, kad politologijoje gaudotės ne daugiau už Zuoką?
“Verusai”, nebūtina visur lieti įtūžį dėl kieno nors nepritarimo paties prorusiškai pozicijai “Palestinos” klausimu 🙂 Nesusiję dalykai…Zuoko požiūris čia būtent ir identifikuotas, o politologų diplomus – ačiū Dievui – skirstote dar ne Tamsta 🙂 Nenustebčiau, jei šioje srityje apskritai neturite jokio deramo išsilavinimo.
Gerbiamasai – kokia dar Palestina? Viešai dalinatės savo sionistiniais košmarais?
Zuokas žurnalistu dirbo Irake, o ne Palestinoje.
Dalinuosi, remdamasis ankstesniais tamstos komentarais 🙂 Neatsibodo žaisti trimis pseudonimais: vienu – Feisbuke, kitu – Patriotuose, trečiu – čia? Juk visiems tamstą pažįstantiems aišku, kas čia per toks 🙂 Jei reiks, bus paviešinta. Su viskuo, ką pas mane gegužę kalbėjai 🙂 Įrašai irgi yra.
Pasirodo Marius yra pokalbius įrašinėjantis skundikas. Įsivaizduoju kaip dabar jaučiasi jo draugai ir bendražygiai. Užuojauta.
O kokia prasmė į nesąmones atsakinėti rimtai? Nesąmonių žanras – platus. Žinoma, kad įrašinėju. Va ir dabar – sėdžiu ir įrašinėju. Nes tiesiog negaliu pakęsti, kai pseudonimais prisidengę intrigantai užsiima netolygia kova su įvardintais arba įsivardinusiais asmenimis. Pasiūliau gi, pasirodo, normaliai partijai provokatorių… Gyveni žmogus, ir mokaisi.
Pageidautumėte, kad į jūsų viešai skelbiamas nesamones nebūtų atsakinėjama rimtai? Nepakenčiate, kad kiti turi skirtingą nuomonę ir drįsta taisyti jūsų klaidas?
Ir ko gi tikitės pasiekti prirašę dar daugiau nesamonių apie palestinas, “netolygią kovą” ir žadėdami skųsti savo pašnekovus?
Jeigu išties ką nors įrašinėčiau, turbūt nesiskelbčiau, ar ne? Dediesi labai sąmojingu, bet nesuvoki paprasčiausio sarkazmo. Akivaizdu, kad po to, kai suvokei neįstengsiąs manęs įtraukti į savo provokacijas, užsibrėžei tikslą diskredituoti ir sunaikinti mane kaip viešąjį asmenį. Aš prie to – pratęs, bet gal tuomet derėtų pasirašinėti savo vardu, kad kova būtų garbinga? Nes dabar atrodo, švelniai tariant, ne kaip. Nuomonių skirtumai čia niekuo dėti, kai pašnekovas kaltinamas melu – sąmoningu tiesos kraipymu, kai dėl vieno straipsnio užsipuolamas kitas ir t.t. Nuomonių įvairovė ir apykaita yra gerai, bet pagarbos šiai įvairovei pasigesti tenka kaip tik iš tamstos: užtenka vienu konkrečiu klausimu pareikšti kitokią nuomonę, ir jau tampi savaiminiu priešu visose srityse. Tegul. Pratęs aš ir prie to. Bet pagarbos nelaukit. Išlįs yla iš maišo, anksčiau ar vėliau tamstos veidą pamatys ir kiti. Ar jis jiems patiks – labai abejoju.
Panašu, kad su ž. ydų evangeliniu krikštu čionintam Lietuvos libe ir šio straipsnelio ralizmui jau tikrai ne juokais trūksta.
Ir taip jau į straipsnelyje dergte pridergtus svetimų žodžių jovalus autorius taryt savipasigardžiakrikščiavimui pridoktrinuodamas prideda dar ir “tautinių” karstų, katedrų, a.a., patria arkų … ir kt. savo, t. y. kryžioniškų mąstymo formų – kurios trenkia visvien tuo pačiu.
Žodžiu, krikščionys, kryžiuočių darbo tęsėjai, prieš kalėdas jau akivaizdžiai pradeda, ir siautėja.
CHA
Vilmantai, sakyk tiesiai: tamsta – pederastas? Nes absoliuti dauguma mano pažįstamų antikrikščionių (prašom nepainioti su tikrais baltiškojo dvasingumo šalininkais) yra arba tokie, arba jų rėmėjai. Dorinio skirtumo – nematau 🙂
Aplamai, kaip gali būti krikščionis dorinis, jei jo garbinamasis tasai Yahuja – būtent tasai P. Gaila, kad žyd. teo logija per božo nycas lietuviškai nepa aiškina to savo P simbolio – gyvenusio tarp vyrų ž. b.lijinio Yahujos asmenyje,
Tad nežinia ir nebūtina žinoti, apie kokius neaiškius ten savo pa žįstamus ir šalininkus tarptautiškai indo ktrinuotai kalbi, ir kam apie juos susisavireikšmindamasis kalbi. Ar taip jau įdomu klausytis ir pletkinti – kas ką sakė ?
CHA
Zuokas savo bloge buvo rašęs, kad leistų “kostiumuotų gėjų” demonstraciją.
O abonentas Zuoko dėka tapo vagies sinonimu, nenuostabu kad operatoriai pradėjo vengti šio žodžio.
Na, Varaška, apie tamstą buvau geresnės nuomonės. Kam ši demagogija? Koks jos tikslas? Ar tamsta – ne tas Varaška, apie kurį galvoju, nes ano vardas lyg tai kita raide prasideda?
O koks tau skirtumas ?
Gerbiami komentatoriai dauguma Jūsų nukrypo nuo temos, o gal kas nors ir nukreipė :-). Gal būt su gėjais Lietuvos valdininkams yra patogiau, o gal jų jau labai daug Lietuvoje? Matyt greitu laiku apsidairysim ir pamatom, kad homoseksualų dauguma.
Nereikia į juos kreipti dėmesio, jeigu jiems tai patinka, tai ir tegul taip gyvena. Keistai tame kontekste atrodo Henrikas Žukauskas 🙂
ŽUKAUSKUI. O kaip su tautos išlikimu ?
Atsiprašau. Replika MANTUI
Nukrypot nuo temos, komentatoriai… Valdininkams patinka gėjai, o čia jau skonio reikalas.
Šiaip straipsnis neblogas, tačiau su tolerancija prasčiau. Buvo, kai tautininkai, net panašių pažiūrų patriotams, bendruose renginiuose neleisdavo pasisakyti ir turėti savo organizacijų simbolius. Taigi tolerancija turėtų būti visiems. Dvigubų standartų neturėtų būti. Tvirti, pasitikintys ir jei teisūs, net ir priešinikų neturėtų bijoti. Žmonės protingi, atsirinks.