P.Maksimavičius. Nesutinkame, kadangi… nesutinkame

Augustave lapkričio 7 d. susitiko Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A. Kubiliaus ir Lenkijos Respublikos Ministro Pirmininko D. Tusko (D. Tusk) sutarimu sudaryta ekspertų grupė lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo klausimams aptarti, vadovaujama abiejų šalių švietimo ir mokslo viceministrų V. Bacio ir M. Sielatyckio (M. Sielatycki). Pirmasis ekspertų grupės susitikimas buvo surengtas 2011 m. rugsėjo 12 d. Druskininkuose, antrasis – 2011 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje, trečiasis – 2011 m. spalio 14 d. Vilniuje.

Ketvirtasis darbo grupės posėdis nesibaigė sėkmingai, nors Lietuvos delegacijos atstovai tikėjosi, kad Augustave baigsis ekspertų grupės darbas ir bus paskelbtos abiejų šalių Vyriausybėms rekomendacijos, kaip išspręsti tautinių mažumų švietimo problemas tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Beveik 17 valandų trukęs susitikimas nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų. Lenkijos delegacijos atstovai paprašė surengti dar vieną grupės posėdį, šį kartą Lietuvoje – lapkričio 25 d. Trakuose. Susidaro įspūdis, kad būtent tokį “rezultatą” Lenkijos atstovai ir norėjo pasiekti. Kam naudinga tęsti bergždžias diskusijas, galbūt paaiškės netolimoje ateityje.

Į Augustavą buvo pakviesti taip pat Lietuvos lenkų bei Lenkijos lietuvių mokyklų tėvų komitetų atstovai, kurie galėjo išsakyti savo nuomonę švietimo klausimais. Kaip galima buvo tikėtis, ypač daug pretenzijų Lietuvos valdžiai pareiškė Lietuvoje veikiančio neformalaus Tėvų forumo dalyviai. Jie ekspertų grupės dalyvius informavo, kad rugsėjo pradžioje prasidėjęs lenkiškose mokyklose streikas nesibaigė, bet pakeitė savo formą, kadangi ignoruojamas naujai priimto Lietuvos švietimo įstatymo įgyvendinimas, o mokymas ir toliau vyksta besiremiant ankstesniu, jau nebegaliojančiu Švietimo įstatymu. Tėvų atstovai reikalavo pakeisti galiojantį įstatymą, ypač tuos nuostatus, kurie nuo 2013 m. suvienodina lietuvių kalbos abitūros egzamino laikymą visose Lietuvos mokyklose, bei grąžinti visų dalykų dėstymą lenkų kalba. Naujasis Lietuvos švietimo įstatymas nuo rugsėjo 1 d. Lenkijos pavyzdžiu numato Lietuvos istorijos, geografijos bei tautinio ugdymo dėstymą valstybine kalba.

Lietuvos lenkų atstovai argumentavo, kad lenkiškų mokyklų mokiniai puikiai moka valstybinę kalbą ir nėra reikalo stiprinti jos mokymo lygį. Tuo tarpu lietuvių kalbos abitūros egzamino suvienodinimas lietuviškose ir lenkiškose mokyklose reikš lenkų mokinių diskriminavimą, kadangi lietuvių kalba jiems nėra gimtoji, todėl egzamino užduotys turi būti skirtingos lenkiškose ir lietuviškose mokyklose.

Lietuvos ekspertai pateikė statistikos duomenis ir palygino mokymo rezultatus lenkiškose ir lietuviškose mokyklose. Jų teigimu, mokymo lygis lenkiškose mokyklose yra žymiai prastesnis, o statistikos duomenimis dažnai manipuliuojama. Kaip pavyzdį paminėjo neraminantį faktą, kad dėl neaiškių priežasčių didelė dalis lenkiškų vidurinių mokyklų abiturientų nesiryžta laikyti abitūros egzaminų. Taigi egzaminus laiko tik patys pažangiausieji, tačiau jų pasiektų balų vidurkis dėl anksčiau minėtos priežasties neatspindi mokyklos mokymo lygio. Lietuvos atstovai ragino nepolitizuoti švietimo reikalų, bet stengtis objektyviai išryškinti esančias problemas ir bandyti jas spręsti, užtikrinti visiems Lietuvos moksleiviams vienodas galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą.

Lenkijos ekspertų grupės atstovai posėdžio Augustave metu atkartojo tuos pačius teiginius, kuriuos minėjo spalio 24 d. Punske surengtos konferencijos metu (žr. “Aušra” Nr. 20). Gyrė 2001 m. patvirtintos Lenkijos lietuvių švietimo strategijos įgyvendinimo rezultatus, pristatė planus, kaip galėtų būti padidintas lietuviškų mokyklų finansavimas. Tačiau, pasak posėdyje dalyvavusio Punsko viršaičio V. Liškausko, Lenkijos švietimo ministerijos siūlymas bandyti nuo 2013 m. padidinti lietuviškų mokyklų finansavimą yra pavėluotas, kadangi iki

2013 m. mokyklos gali būti uždarytos. Lietuvių tėvų ir Lietuvos ekspertų klausimai, kada bus pradėti sparčiau leisti lietuviškoms mokykloms vadovėliai, pagerės egzaminų užduočių kokybė ir kaip išgyvens lietuviškos mokyklos 2012 metus be reikiamo finansavimo, liko be konkretaus atsakymo. Tiesa, Lenkijos švietimo ministerijos atstovai pažymėjo, kad vadovėlių lietuviškoms mokykloms leidybos klausimas priklauso tik nuo “Aušros” leidyklos gebėjimų juos leisti, kadangi ministerija pasirengusi visiškai jų leidybą finansuoti.

Ekspertų grupės sprendimas pakviesti į posėdį mokyklų tėvų komitetų atstovus, atrodo, nepriartino prie geresnių sprendimų paieškos. Greičiau tai buvo būdas tuos sprendimus atitolinti. Deja, Lietuvos lenkų atstovai, be kaltinimų, tarptautinių konvencijų citavimo ir reikalavimų atšaukti naujai priimtą Lietuvos švietimo įstatymą, jokių konstruktyvių pasiūlymų nepateikė. O informacija, kad Lietuvos lenkiškose mokyklose nuo rugsėjo 1 d. nesivadovaujama Lietuvos švietimo įstatymu, verčia ir giliau susimąstyti.

Galutiniame komunikate ekspertų grupės nariai sutarė, kad:

1. Artimiausiu metu Lietuvoje ir Lenkijoje bus sudarytos nuolatinės švietimo ministerijų atstovų ir tautinių mažumų atstovų darbo grupės, kurios svarstys aktualius tautinių mažumų keliamus klausimus. Į šias grupes bus pakviesti šios dienos susitikime dalyvavę Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių tautinių mažumų mokinių tėvai. Lenkijos pusė į savo darbo grupę pakvies ir Lenkijos Respublikos ministro, kuruojančio religinius, tautinių bei etninių mažumų klausimus, atstovą.
2. Lietuvos delegacija perduos Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros reikalų komitetui Lietuvos lenkų tautinės mažumos mokinių tėvų raštu pateiktus pasiūlymus, o Lenkijos delegacija Lenkijos Respublikos Seimo Švietimo reikalų komisijai ir Tautinių ir etninių mažumų reikalų komisijai – Lenkijos lietuvių tautinės mažumos pasiūlymus.
3. Šalys spartins vadovėlių rengimą ir leidybą mokykloms tautinių mažumų mokomąja kalba.
4. Artimiausiu metu Lietuvos Nacionalinio egzaminų centro ir Lenkijos Centrinės egzaminų komisijos vadovai susitiks aptarti bendradarbiavimo formų.
5. Vykdant 2011 m. spalio 14 d. posėdžio susitarimus, buvo aptarti finansinės paramos iš užsienio tautinėms mažumoms klausimai. Nesulaukusios tenkinančių atsakymų dėl užsienio paramos teikimo, šalys kitame susitikime tęs diskusijas šiuo klausimu.
6. Baigiamasis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos švietimo ekspertų ir tautinių mažumų atstovų grupės susitikimas vyks 2011 m. lapkričio 25 d. Trakuose, kur bus parengtas baigiamasis komunikatas, apibendrinantis ekspertų grupės veiklą ir apibrėžiantis tolesnių Lietuvos ir Lenkijos kontaktų formą tautinių mažumų švietimo srityje.