Lenkijos lietuviai atsisako lietuviškų užrašų

Lenkijos Punsko valsčiui vadovaujantys lietuviai atsisako dvikalbių lentelių su gatvių ir vietovių pavadinimais lietuvių kalba. Anot jų, toks sprendimas priimtas dėl dviejų motyvų. Visų pirma, tautiečius gąsdina prieš lietuvius nukreipti išpuoliai. Visų antra, jie nenori būti painiojami į konfliktą tarp Varšuvos ir Vilniaus dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje.

Šią savaitę lentelės su lietuviškais užrašais, kurias išniekino lenkų vandalai, bus nuimtos. Netrukus jos grįš į savo vietas, bet jau be lietuviško teksto. Tai DELFI patvirtino Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.

Anoniminis laiškas: „lietuvius į Lietuvą“

Anot Punsko valsčiaus vadovo, neapykantos atmosfera Lenkijos lietuvius slegia kaip niekad. Be to, pasipylė ir anoniminiai grasinimai. Neseniai viršaitis gavo laišką, kuriame Lenkijos lietuviai raginami krautis daiktus ir keliauti į Lietuvą.

„Rašo taip, kad sveikina tuos, kurie uždažė lietuviškus užrašus. „Nes čia yra Lenkija, ne Lietuva“. Kai bus naujos lentelės – vėl uždažysim. Lietuvius į Lietuvą“, – laiško tekstą DELFI citavo V. Liškauskas.

Pasak jo, laiško autoriai prisistatė oficialiai niekur neregistruotos organizacijos „Lenkija lenkams“ atstovais.

Viršaičio žodžiais, neapykantos atmosfera sklinda ir lenkiškuose interneto portaluose, kur komentatoriai trykšta antipatija lietuviams. „Retas kuris įrašas palaiko Lenkijos lietuvius. Dažniausiai tai rašo, kad mes nieko neverti. Kad galime atgal grįžti ant medžių. Kaip beždžionės“, – sakė pašnekovas.

Lentelių atsisako dėl teroro ir politikos

V. Liškausko teigimu, sprendimas nebegrąžinti lietuviškų užrašų į Punsko valsčių jau iš esmės priimtas. Esą tokių veiksmų imtis paskatino tiek antilietuviški išpuoliai, tiek konfliktas dėl lenkų padėties Lietuvoje, kuriame Varšuva Punsko lietuvių padėtį naudoja kaip įrodymą, kad Lenkija lietuvių mažumą traktuoja kur kas geriau.

„Šią savaitę nuimsime jas. Bet ar atgal dėsime – nežinome. Greičiausiai jau nebus „dvigubų“ užrašų. Ir dėl šitų išpuolių. Bet bendrai prasidėjo diskusija apie Lenkijos lietuvius: kaip mums čia gerai, kaip inkstas taukuose gyvename. Vis prilygina mūsų padėtį Lietuvos lenkų padėčiai. Kad Lietuvos lenkai nieko neturi, kad turės uždarinėti mokyklas. Kad vardų ir pavardžių negali (gimtąja kalba – DELFI) rašyti, kad vietovių dvigubų pavadinimų irgi negali rašyti. Pasijutome priblokšti ir nesmagiai jaučiamės“, – aiškino V. Liškauskas.

Viršaitis pažymėjo, jog lentelių nuėmimas – ir savotiškas solidarumo su Lietuva ženklas. Esą lenkų politikai Lenkijos lietuvius ragina neišsižadėti šios teisės, tačiau principai ima viršų.

„Prasidėjo diskusijos visokios, kad nereikalingos jos (lentelės – DELFI). Norime susilaikyti, ir gal jų jau nebereikėtų dėti. Bus tik lenkiškos. (…) Vis tiek mes, lietuviai, žinome, kaip savo vietoves vadinti. O Lietuvoje lenkai nelabai žino, nes lenkiški pavadinimai buvo vėlesni negu baltiški. (…) Man atrodo, kad geriau tegul ir pas mus jų nebūna, ir Lietuvoje nebūna“, – tęsė Punsko valsčiaus vadovas.

Pasak jo, lentelės – ne vienintelis Punsko lietuvių galvos skausmas. Esą dėl lėšų stokos kitąmet veikiausiai reikės uždaryti dvi lietuviškas mokyklas. Tokiu atveju, visoje Lenkijoje liks tik trys lietuviškos mokyklos.