Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) išplatino pareiškimą „Dėl valstybės institucijų veiklos trūkumų“. Šiame pareiškime apžvelgiami reikšmingi Lietuvai tarptautiniai ir vidaus įvykiai ir išreiškiamas susirūpinimas dėl valstybės institucių, susijusių su pareiškime minimais rezonansiniais įvykiais, netinkamųs veiksmų ir neadekvačios reakcija.
LPKTS Valdybos pirmininko Antano Lukšo pasirašytu pareiškimu Seimo Pirmininkė ir Lietuvos Vyriausybė raginami nuolat rūpintis mūsų valstybės institucijų darbo kokybe, tarpžinybinio bendravimo gerinimu, griežtinti parlamentinę valstybinių institucijų kontrolę, prašoma iš valstybės tarnautojų pareikalauti didesnės atsakomybės ir kompetencijos, vykdant valstybei svarbias užduotis.
Skelbiame visą pareiškimą:
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pareiškimas „Dėl valstybės institucijų veiklos trūkumų“
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, vienijanti Lietuvos partizanus bei Laisvės kovų dalyvius – politinius kalinius ir tremtinius, apžvelgusi šią vasarą vykusius Lietuviai svarbius tarptautinius ir vidaus įvykius, pareiškia, kad yra nusivylusi ir labai susirūpinusi valstybės institucijų veikla, reaguodama į žemiau minimus įvykius. Valstybės institucijos, privalančios siekti kuo optimaliausios naudos Lietuvai ir jos piliečiams, dirba atsainiai, nekoordinuotai, formaliai, su biurokratiška ramybe. Ypač skaudu, kad dėl to nukenčia Lietuvos prestižas ir interesai tarptautinėje erdvėje. Atkreipiame dėmesį į žemiau išvardintus atvejus.
Dėl jaunimo stovyklos Dieveniškėse vertinimo
LPKTS Valdybos nariai, susipažinę su tautinio jaunimo stovyklos Dieveniškėse programa ir jos vykdymo eiga, neranda priežasties, dėl kurios reikėtų priekaištauti jos organizatoriams ar smerkti. Nematome pagrindo mėginimams tradicinę, jau penkerius metus rengiamą jaunimo stovyklą Dieveniškėse susieti su galimais Norvegijos žudiko pasekėjais. Nors ši stovykla buvo skirta senajai baltų kultūrai pažinti ir bendravimui tarp kaimyninių tautų, žiniasklaidoje pasirodė klaidinanti informacija, kurstanti tautinę nesantaiką. Ši informacija papiktino stovyklos dalyvius bei vietinių gyventojų bendruomenę.
Kviečiame visuomenę ir valstybės institucijas kritiškai vertinti žiniasklaidoje pasirodančią informaciją apie jaunimo organizacijų viešus renginius, kai tautiškumą ar patriotiškumą mėginama sieti vien su politiniu ekstremizmu arba net galimo terorizmo pavojais. Panašiai KGB šmeiždavo ne tik Lietuvos partizanus, bet ir neginkluoto pasipriešinimo dalyvius.
Lenkiška brošiūra apie Panerius ir užteplioti lietuviški užrašai
Šmeižikišką brošiūrą „Paneriai – žmonių skerdynių vieta“ parašė Gdansko universiteto prof. P.Nivinskis, ją išleido Lenkijos Nacionalinės atminties institutas Lenkijos užsienio reikalų ministro R.Sikorskio iniciatyva. Tad ar dar reikia klausti, kokia yra Lenkijos valdžios pozicija? Brošiūra išleista lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis. Reiškia, ji skiriama Lietuvos ir lietuvių šmeižimui plačios tarptautinės visuomeninės tarpe. Joje iškraipoma Vilniaus ir Vilniaus krašto užgrobimo 1920 m. ir vėlesnės okupacijos istorija, pateisinamas gen. L.Želigovskio kariaunos plėšikiškas Lietuvos užpuolimas. Seinų sutarties sulaužymas neminimas. Lietuviai vaizduojami, kaip nacių tarnai ir žiaurūs žmogžudžiai. Lietuvos šaulių sąjunga, kuri jau nuo 1940 m. visų okupantų buvo uždrausta, kaltinama antilenkiškumu ir antisemitizmu. Teigiama, jog žydų ir lenkų šaudytojai Paneriuose buvę tik lietuviai šauliai, o ne koks nors tarptautinis kriminalinis elementas, laikinai prisiplakęs prie sukilėlių. Esą lenkus etniniu pagrindu persekiojo ir šaudė ne tiek naciai, kiek lietuviai.
Lenkijos valdžia šiomis dienomis imasi ir kitų antilietuviškų veiksmų. Nuo rugsėjo uždaromos dvi lietuviškos mokyklos, Baltstogės televizija nutraukia lietuviškas laidas. Atgimstančios lenkų nacionalistinės jaunimo organizacijos „Falanga“ nariai teplioja lietuviškus kaimų pavadinimus ir paminklus. Kaip reaguoja Lietuvos valdžios institucijos? Diplomatiškai mandagia tyla!
Kaip atsaką į šį brutualų šmeižtą Lietuva galėtų trimis kalbomis išleisti Vilniaus Bernardinų bažnyčios pastogėje surastą Armijos Krajovos archyvą, kuriame sušaudymui pasmerktų kelių šimtų Vilnijos lietuvių sąrašai. Tegul sužino plati visuomenė, jog Armija Krajova buvo ir teroristinė organizacija! Šio archyvo medžiaga savo laiku buvo pradėta spausdinti „Lietuvos aido“ laikraštyje, bet dėl neaiškių priežasčių publikavimas buvo nutrauktas. Turbūt Lenkijos pusei prašant ar reikalaujant. Juk tik mes lenkų prašome, jie – reikalauja.
Dėl Alesio Beliackio duomenų perdavimo Baltarusijos KGB
Šis gėdingas poelgis vadinamas sisteminių Lietuvos valdymo trūkumų pasekme. Ministerijos ir žinybos nesugeba dalykiškai bendrauti tarpusavyje ir būti principingomis santykiuose su tokiomis valstybėmis, kaip Rusija ar Baltarusija. Bandoma bendradarbiauti kaip su demokratinėmis, pamirštant, jog jos yra autokratinės valstybės. Toks bendravimas disidentų laisvės sąskaita daro gėdą. Pamirštama abipusė pagarba ir lygiateisiškumas. Šitai gerai iliustruoja ir Gatajevų šeimos bei Eglės Kusaitės bylos, kurių apklausose buvo leista dalyvauti Rusijos prokurorams. Nors Rusija atsisako bendradarbiauti dėl Medininkų ir Sausio 13-osios bylų. Ministerijos tapo valdančios koalicijos partijų valdomis, kur nepaisoma bendrų valstybės interesų. Nežinia, ką šį laiką veikė Valstybės saugumo departamentas? Visuomenei vis tik nepaaiškinta, ar tai buvo tik atsitiktinė klaida, ar užsienio specialiųjų tarnybų akcija, nukreipta ir prieš Lietuvą.
Dėl Mchailo Golovatovo paleidimo
Austrijos teisėsaugos pareigūnai šių metų liepos 14 d. buvo sulaikę vieną iš 1991 m. Sausio 13-osios Vilniaus televizijos bokšto puolimo ir beginklių bokšto gynėjų žudymo ir luošinimo kaltininkų, galvažudžių komandos „Alfa“ vadovą M. Golovatovą. Tačiau labai greitai lyg karštą žariją iš rankų paleido. Karščio tai „žarijai“ suteikė didelis Rusijos diplomatų spaudimas.
Tada, 1991 m. Sausio 13 d., per sovietinės kariuomenės agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę, kai brutalia karine jėga buvo bandyta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, buvo nužudyta 14 ir suluošinta per 1000 beginklių žmonių.
Austrijos vyriausybė elgiasi arogantiškai ir nemano dėl Lietuvai nedraugiško elgesio atsiprašyti. Tuo tarpu Europos Sąjungos politikai, Austrijos parlamento opozicija ir dauguma Austrijos žiniasklaidos pripažįsta, kad pasielgta labai nedraugiškai ir nepaisyta ES šalių tarpusavio solidarumo principų.
Lietuvos Laisvės gynėjai, partizanai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai smerkia tokį Austrijos pareigūnų Lietuvai nedraugišką ir moraliai nepateisinamą elgesį ir mano, jog Austrijos vyriausybė privalo atsiprašyti Lietuvos ir per Sausio 13-sios sovietinės armijos išpuolį žuvusių Laisvės gynėjų artimųjų ir suluošintų beginklių žmonių.
Pažymėtina, kad kaip ir kitais aukščiau minėtais atvejais, taip ir šį kartą neapsieita ir be Lietuvos pareigūnų padarytų klaidų.
LPKTS Valdyba kreipiasi į Ministrą Pirmininką, Seimo Pirmininkę ir dabartinės Vyriausybės ministrus ragindama nuolat rūpintis mūsų valstybės institucijų darbo kokybe, tarpžinybinio bendravimo gerinimu ir griežtinti parlamentinę valstybinių institucijų kontrolę. Prašome iš valstybės tarnautojų reikalauti didesnės atsakomybės ir kompetencijos, vykdant valstybei svarbias užduotis. Prašome atidžiau tikrinti į valstybės tarnybą priimamų asmenų moralines savybes ir jų patikimumą.
Pasirašo:
LPKTS Valdybos pirmininkas Antanas Lukša
Kaunas 2011 08 27
Na štai, geriau vėliau, nei niekada. Sveikinu LPKTS pagaliau praregėjus ir atsibudus iš konservuojančio transo. 🙂
Šaunu. O tai buvo keista kai patriotai remia kosmopolitus
Buvo keista kai patriotai remia kosmopolitus, antilietuvius, liberalus ir kt.
Vėl tenka pasididžiuoti Kaunu, kuris, nors ir kaip – begyvuoja.
Šaunuoliai tremtiniai.
Dėl Vilniaus Bernardinų bažnyčios pastogėje surastą Armijos Krajovos archyvo, kuriame sušaudymui pasmerktų kelių šimtų Vilnijos lietuvių sąrašai. Tegul sužino plati visuomenė, jog Armija Krajova buvo ir teroristinė organizacija!
Reikia, kad šio archyvo fotografuota kopija lietuviškas ir angliškas vertimai būtų patalpinti internete ir būtų visiems prieinami. Gal jau iš vis jo nebėra ir jis jau atiduotas lenkams,kad šie jį sunaikintų.
Gal kas žinot gal yra kur internete Vilniaus Bernardinų bažnyčios pastogėje surastas Armijos Krajovos archyvas. Įmeskit nuorodą, būčiau dėkingas.
Šiaip nesuprantu lenkų: kiek laiko reikia bijoti savo istorijos?