P.Jonušas. Ar dabar jau išgirsime?

Petras Jonušas, www.slaptai.lt

Birželio 16 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje gausiai susirinkusiai visuomenei buvo pristatyta žymios baltų proistorės tyrinėtojos, Venesuelos lietuvės Jūratės Statkutės de Rosales knyga „Europos šaknys ir mes, lietuviai“, atskleidžianti istorines apgavystes, kurių aukomis buvo ne tik lietuvių ir latvių tautos, bet ir pasaulio mokslininkai, domėjęsi baltų genčių praeities temomis.

Renginyje dalyvavo knygos autorė, susirinkusiems papasakojusi apie savo gyvenimą ir darbus, pristatomos knygos ištakas, žmones, padėjusius ir prisidėjusius jai pasirodyti.

Knygos sutiktuvėse dalyvavo daug žymių žmonių, neabejingų lietuvių tautos likumui. Jie negailėjo šiltų žodžių mūsų tautietei, garsinančiai Lietuvos vardą pasaulyje. Buvo parduota daug knygų.

Spausdiname knygą išleidusios

„Versmės“ leidykos vadovo, vyriausiojo redaktoriaus Petro Jonušo „Leidėjo žodį“ ir pluoštelį nuotraukų iš knygos sutiktuvių.

Petras Jonušas

Ar dabar jau išgirsime?

Į skaitytojo rankas skubame perduoti tautietės Jūratės Statkutės de Rosales dar tik įpusėtą studiją „Europos šaknys“. Šį naujausią iškiliosios baltų proistorės tyrinėtojos veikalą papildėme 2007 m. išleista, bet platesnio skaitytojų rato vis dar nepasiekusia jos knyga „Didžiosios apgavystės“, padedančią geriau suvokti nagrinėjamos temos visumą.

Knyga, Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktaro vardo suteikimo autorei 2011 metų birželio 15 dieną ir su tuo susijusio jos atvykimo į Lietuvą proga išleista daugiausia žymaus tautotyrininko profesoriaus Romualdo Grigo iniciatyva ir rūpesčiu, žavi nuo pirmo sakinio. Ji verčia susimąstyti ir suklusti, taip pat kai ko ir paklausti. Kaip čia atsitiko, kad nepaisant nuoseklių autorės pastangų, kelių dešimtmečių atkaklaus darbo, unikalių sensacingų įžvalgų, tyrimų, pasiekimų ir įspūdingų apdovanojimų platesnė visuomenė beveik nieko apie ją Lietuvoje nežino? Kodėl taip sunkiai skinasi kelią jos drąsus tiesos žodis, ir kodėl mes jo negirdim? Kodėl pirmiausia lietuvių reikalu besirūpinančios autorės veikalai yra graibstomi, sulaukia pakartotinių laidų ir yra žinomesni užsienyje, nei Lietuvoje?

Bėgdama nuo rusų-sovietų okupantų piktadarybių, prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, jau spėjusį pasiglemžti jos tėvelį, būdama 15 metų amžiaus Jūratė Statkutė su išdraskyta šeima 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1950 m. gyvena Venesueloje. Visą sąmoningą gyvenimą praleidusi užsienyje, nei dienos nenustojo galvoti apie Lietuvą ir visą save jai atidavė.

Atrodo, kad be signataro dr. Vlado Terlecko, 2009 m. išleidusio Lietuvos istorijos šarlatanus demaskuojantį straipsnių rinkinį „Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai“, šiandienos Lietuvoje neturim kitos tokios drąsios, išdidžios, atkaklios ir teisingos asmenybės, kokia yra Jūratė Statkutė de Rosales. Asmenybės, kuriai mokslo tiesa ir Lietuva rūpėtų daugiau negu lojalumas profesijos klanui, istorinių politinių užsakymų „mokslinis“ įgarsinimas ar konformistinis toleravimas (jei kartais klystu, maloniai prašau mane pataisyti).

Anksti pastebėjusi tiesiog akis badančias lietuvius žeidžiančias istorijos klastotes, ši drąsi moteris ir mums nori jas parodyti bei ragina greičiau jomis atsikratyti. Kad pagaliau atsitokėtume nuo svetimųjų primestos politizuotos istorijos kvaitulio ir su juo susijusio nuolatinio pražūtingo savęs niekinimo. Kad esame kalbų prokalbės Tėvynė, išlikę tautų proistorės ir jos senosios kalbos gyvi sergėtojai.

Tik ar išgirsime? Kurtumo dešimtmečiai ir juos pratęsiantis nusikalstamas šiandieninis visuotinis neatsakingumas už savo šalį bei vis tebeplintanti Lietuvai pražūtingos emigracijos pandemija leidžia pagrįstai tuo abejoti. 

Birželio 16 d. Jūratės Statkutės de Rosales knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ pristatymo akimirkos Lietuvos Mokslų akademijos salėje:

Vytauto Visocko nuotraukos