www.alkas.lt, papildyta 06.04, 9.00 val.
Birželio 13 d. į Lietuvą atvyks Jūratė Statkutė Rosales (Jūratė Regina Statkutė de Rosales) – lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė, baltų praeities tyrinėtoja.
Birželio 15 d. 11 val. Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU centriniai rūmai, Aktų salė, Studentų g. 39) Jūratei Statkutei Rosales bus suteiktas garbės daktarės vardas(honoris causa).
Birželio 16 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos salėje numatomas Juratės Statkutės naujos knygos „Europos šaknys“ pristatymas.
Birželio 16 dieną 16 valandą Lietuvos mokslų akademijoje J.Statkutė Rosales skaitys inauguracinę paskaitą ir pristatys savo naują knygą „Europos šaknys“. Birželio 20 d. J.Statkutė turėtų atvykti į Kauną ir dalyvauti susitikime su Kauno šviesuomene Vytauto Didžiojo karo muziejuje 14 val. Birželio 22-23 dienomis viešnia vyks į Klaipėdą. Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus ketina surengti Klaipėdos šviesuomenės susitikimą su J.Statkute.
Tai išankstinė Jūratės Statkutės Rosales viešnagės dienotvarkė. Ji dar gali keistis. Tikslesnė dienotvarkė bus paskelbta vėliau.
J.Statkutė Rosales gimė Kaune 1929 m. rugsėjo 9 d. Jos tėvas Jonas Statkus buvo pirmasis tarpukario Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius, vėliau – tautininkų remiamos „Pažangos“ spaudos bendrovės vadovas. 1940 m. liepos 6 d. drauge su Augustinu Povilaičiu ir gen. Kaziu Skuču sovietų okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą. Žūties laikas ir kapo vieta iki šiol nežinomi.
Jūratė mokėsi pradžios mokykloje Paryžiuje, kur tėvai gyveno iki 1938 m., karo metu – Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Prancūzijoje studijavo lotynų ir prancūzų kalbas, gavo prancūzų kalbos mokytojo diplomą. Kalbų studijas tęsė JAV, Niujorko Kolumbijos universitete, išmoko anglų, ispanų, vokiečių kalbas.
1960 m. Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Gyvendama tolimame užjūryje išsaugojo tautinę kultūrą – visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų laikomasi ir lietuviškų papročių.
Nuo 1983 m. yra populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turi nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dalyvauja radijo, televizijos, interneto diskusijose. Ilgą laiką bendradarbiavo su Klyvlendo (JAV) lietuvių laikraščiu „Dirva“.
Venesueloje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje ir Lietuvoje išleido studijas, kuriose kelia hipotezę, kad XIII a. Ispanijos kronikoje minimi godos (lietuviškai gudai, vokiškai gotai, lotyniškai getai), gyvenę nuo Vyslos iki Uralo ir rengę sėkmingus karo žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų, o lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai. Kritikai šią teoriją vertina skeptiškai.
Norejau paklausti kurioje vietoje kaune ir kelinta valanda ivyks sis susitikimas su sia izymia moterimi noreciau atvaziuoti i si susitikima. 🙂
Gerbiamas Algi, tiksli vieta ir aplinkybės bus patikslintos Alke kai tik bus žinoma. Sekite žinias.
Jos hipotezė yra klaidinga, nes:
1. žodžiu gudas lietuviuose yra įvardijamas kitoks žmogus – nesvarbu ar lietuvis, ar kitatautis, o ir pats žodis yra paplitęs visoje indoeuropiečių teritorijoje (kur, pvz. Europoje, kaip nurodė dar Gedgaudas, pilna lietuviškų žodžių) ir net Indijoje;
2. nuo Vyslos iki Uralo, kaip žinia, gyveno žmonės, kalba lietuviams giminingi, tuo tarpu gotai atvyko iš Šiaurės (Skandinavijos) ir savo klajonių pradžioje kurį laiką gyveno kartu su mūsiškiais Prūsijoje;
3. taigi tuos lietuviams giminingus su lietuviais jungia kalbinis bendrumas, kas galėjo būti ne dėl to, kad tos gentys išsiskyrė iš kitų, o atvirkščiai – šitos gentys – tai tiesiog dar nepasikeitę indoeuropiečiai (arba nedaug nutolę nuo indoeuropiečių prokalbės);
– nes įrodyta, kad baltų (taip juos pavadino vokietis Neselmanas) kalba yra mažiausiai nutolusi nuo indoeuropiečių prokalbės;
– įrodyta, kad slavai išsivystė (persimaišydami su gretimai gyvenančiais nebaltais) iš baltų, gyvenusių pakraščiuose.
Ir t.t.
Statkutė yra išreiškusi nuomonę, kad žodis gudas gali būti kilęs iš žodžio godus (turtų, pvz.), dėl ko tas žodis galėjo per klajoklius galindus (baltų genties dalis) patekti į ispanų kalbą kaip žodis godos (gotai) – kaip įvardijimas tų klajoklių – užkariautojų.
Heliau -labutis!
Geriausi linkėjimai visiems!
*Kas ten bus, kai mūsų nebus?*
*Manęs dažnai klausia: kas Lietuvoj bus, kai emigruos visi Lietuvos
gyventojai?*
*Bus gerai.*
*Tik reikėtų paprašyti, kad kaimynai – lenkai ar baltarusiai – prižiūrėtų tuščią Tėvynę.*
*Palikt be priežiūros nevalia – gali arabų prilįst, o dar su sprogmenimis ims žaist… Užtat labai svarbu geri santykiai su kaimynais. Retkarčiais
paskambintume: “Kaip ten mūsų laukai ir kloniai? Ak, sausra… Tai palaistykit… Ar Žirmūnai dar nesugriuvo? Parenovuokit laisvalaikiu…
Sakot, Valdovų rūmuose vėl vaidenasi? Pakrapykit švęstu vandenėliu…”*
*Bet gal dar geriau – išnuomoti Lietuvą kinams? Lietuva brangi… Gal pavyktų išnuomot už tokią sumą, kad nė vienam lietuviui nė užsieny nebereikėtų dirbt?*
*O jeigu reikėtų, tai užsidirbę – gal po dešimties ar dvidešimties metų – grįžtume ir viską pradėtume iš naujo.*
*Bet jei svetur mums patiks, gali būti, kad Lietuvos valstybės Lietuvoj ir nebekursim. Lietuva liks kaip vasarnamis, kur šiltuoju metų laiku atvažiuosim pailsėt, pažvejot…*
*Po to vėl grįšim į airijas, amerikas… Ir lauksim naujų smagių atostogų.*
*
Viskas kaip demokratinėj šaly, tik pagreitintai.*
*Galimybių yra, tik reikia galvą pasukt.*
*O svarbiausia – nekartokime senų klaidų. Jei grįžę vėl imtume čia neva rimtai dirbt, tai vėl atsirastų tokie reiškiniai kaip nedarbas, vargas…
Vėl imtume nekęst Lietuvos, bėgt lauk…*
*Lietuva lietuviams negali ir neturi būti darbo vieta*
*********Juozas Erlickas
Įvairūs Jūratės Statkutės de Rosales kūriniai internete yra čia:
http://on.lt/kategorija/gudai/
http://on.lt/gudu-kilmes-vieta
ir čia:
Jūratės Statkutės de Rosales knygos, įvairios neįprastos istorinės hipotezės ir teorijos bei diskusijos
http://lndp.lt/diskusijos/viewforum.php?f=129
Kodėl nutylėta naujausia Jūratės de Rosales knyga „Europos šaknys“? Įdomi ir svarbi, ištisai internete, derėtų perskaityti prieš pasitinkant viešnią: http://on.lt/europos-saknys
Nenutylėta. Juk straipsnyje rašoma:
Birželio 16 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos salėje numatomas Juratės Statkutės naujos knygos „Europos šaknys“ pristatymas.
Pseudoistorijos triumfas VPU. Net rengiant straipsnius vikipedijai neleidžiama ja remtis. Puslapio apačioje:
http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:BlgQ-5vTVdoJ:www.szkolenia-bhp.warszawa.pl/earty/%3Ftitle%3DNaudotojo_aptarimas:Tikras_lietuvis+pseudoistorija+rosales&cd=7&hl=lt&ct=clnk&gl=lt&source=www.google.lt
O kas tuomet istorija? Bumblauskas? Su lenkija ir krikščionybe?
Iš kur jie ištraukė, kad aš jais remiuosi? Sapnininkai. 🙂
Kas kita, kad kiekvienas iš jų – Gedgaudas ir Statkutė – yra (ir buvo) pažengę nagrinėjamame laikotarpyje žymiai toliau, nei taip vadinami Lietuvos “istorikai”, sugebantys už Lenkijos ar Rasiejos pakyšas apdovanojimų pavidalu pavadinti Senovės Lietuvą tik kunigaikštija, nors nuo pat 1009m. iki šių dienų Lietuva didžiausią laiką buvo savarankiška, dėl ko jos valdovai priešų kronikose buvo vadinami karaliais, o Algirdas save vadino netgi imperatorium ir buvo juo. Tiesa, išgirtasis Vytautas Didysis karalium (savarankišku valdovu) kaip ir netapo, bet tai niekaip nenubraukia visos istorijos.
Dar apie Wikipedijos “gudročius”: nesugeba http://www.lkz.lt perkaityti apie žodį gudas, kad jis reiškia kitokį, ką patvirtina ir kurio tai Baranausko tinklapio komentatoriaus pavyzdys apie laikus kada mūsų protėviai puolė rasiejinę tvirtovę ir ta proga šaukė: ažumuškim šituos gudus.
Gedgaudas, pvz., nustatė labai reikšmingą dalyką – daug lietuviškų žodžių yra vartojama įvairiose Europos tautose, kas rodo, jog mes (kas yra pripažinta mokslininkų) esame arčiausiai indoeuropiečių, dėl ko nebereikia ieškoti, kad kas tai iš mūsiškių keliavo po Europą (kaip spėja Statkutė, kad lietuviai, pagal jos spėjimą gal gudais vadinęsi)ir tuos žodžius nešiojo, o tie žodžiai išliko, nes jie buvo mums ir indoeuropiečių prokalbei, kuria kadaise kalbėjo visi dabartiniai europiečiai, bendri. Mums jie tokie ir išliko, nes mes likome prie seno, o kiti nutolo nuo tos prokalbės.
Štai kur ir visas fokusas.
Pasakyti, kad jau istorija ištirta galutinai, niekas negali ir dar ilgai negalės, todėl kokių tai vikipedininkų norai turėti galutinę nuomonę, nepaisant dar daug metų vyksiančių tiesos paieškų, rodo tik jų neįgalumą ir nieko daugiau.
Iš Kauno pranešama, kad: Birželio 20 d. J.Statkutė turėtų atvykti į Kauną ir dalyvauti susitikime su Kauno šviesuomene Vytauto Didziojo karo muziejuje 14 val.
Birželio 21 diena paskirta kitur (tiksli vieta ir laikas dar nesutartas), o renginiai Klaipėdos universitete numatyti birželio 22 – 23 dienomis. Šviežias, prireikus iškart patikslinimas viešnagės Lietuvoje renginių kalendorius — pačios viešnios tvarkaraštyje http://on.lt/rosales2011lietuvoje.
Jo jo. Po tūkstančio metų, kita Statkutė, jei dar bus Lietuva, nagrinės emigrantų klausimą. Sakys buvo tokia tauta ir vadinosi jie emigrantais. Tada kitas koks Baranauskas, o jei neliks Lietuvos, gal koks Baranovič ar Tikrij Litovec, oponuos, kad tai yra klaidinga ir emigrantai, tai ne lietuviai, o kita tauta. Man emigrantas, kaip ir gudas (kas paneigs, kad taip vadino emigrantus senieji Aisčiai), jau ne mūsų tautos dalis. Būtų priešingai, jei emigrantas dirbtų Statkutės ar Gedgaudo darbus nejuodindamas savo Tėvynės, o šlovindamas. O vaikai augtų pagal lietuviškas tradicijas, o ne išnyktų kitos tautos margumyne.
Nepamenu kokiame straipsnyje, berods ar tai Mindaugas Paleckis ar koks ten dar “šviesuolis”, kritikavo Statkutės darbus, bei kitų panašių žmonių pastangas. Ten maždaug rašė, kad lietuviai buvo ir yra sėsliausia tauta. Tik keista, kad ta sėsliausia tauta per 20 metų sugebėjo sėsliai iškeliauti koks milijonas tautiečių. O visi kiti mūsų jauni istorikai, bijodami šakotis prieš senąją akademiją ir savo išsilavinimą įgiję besimokydami pagal mūsų tautos pavergėjų parašytą istoriją, tik amsi, kaip maži šunyčiai mažiukais balsiukais, ant visų ne tokių, kaip jie, ir dalį lojimo paskiria savo mokytojams. Tik išlaikydami saugų atstumą, kad nesudirbtų, kaip jie, kad sudirbinėja kitus (Statkutė ir kt.). Primena naftininkų, energetikų ir kitų klanų braižą. Kol koks autoritetas neįrodys priešingai amsėsiu kartu su visais kartu ir neišsišoksiu. Darbas gi brangus šiais laikais. O valgyti ir vaikams ir patiems norisi.
Pašnekėjai panašiai, bet ne visai taip:
1. lietuviai yra tik tie, kurie gyvena Lietuvoje ir dirba jai;
2. kitose šalyse gali būti tik lietuvių kilmės asmenų, kurių lietuviškumas su kiekviena karta, praleista svetur, nyksta kaip dūmas neblaškomas vėjo.
Statkutė bando įrodyti, kad gotai – tai, būk, gudais vadinti baltai, tik tai yra nepagrįsta apie ką jau sakiau ankstesniuose komentaruose.
Ji yra Gedgaudo darbų tesėja, todėl vien už tai derėtų ją pagerbti, ko labai nenori Lietuvos istorikai, kuriems istorinė tiesa yra tik tai kas buvo parašyta kokiuose nors metraščiuose, nors ir supaistytuose nuo pradžios iki galo.
kiek suprantu dar ne visi supranta koki darba nuveike si moteris….manau ji musu tautos saknu puoseletoja..aciu jai…kitiem galiu pasakyt,man nereikia jokiu istoriku ,ypac tarybiniu ,paaiskinimu ,sel ko jie abejoja ar ne,,as tikiu,jauciu ,ir zinau ,kad ji yra teisi ir visiem perduodu jos idejas ir darbus,,,o sau atsakyma turiu toki,senai pradejau galvoti,kaip galejo islikti musu tauta ,tiek zudoma ,ujama,lenkinam ir rusinama,,,ir supratau pati,kad mes sena,didinga,ir garbinga tauta,,panasiai kaip zydai isnese per tukstantmecius savo tauta ,taip ir mes baltai -lietuviai islikome…o informacija yra musu kraujyje,sirdyje ,,,nes kai labai trinama kalba,dar labiau skaitosi,,,todel ,sios knygos tik patvirtino mano vidini zinojima ,,,aciu,kad tik dabar matau visuma ,t.y.visa istorija ,,o ne tik nuo krikscionybes ivedimo,,,o ,kas link istoriku,tai jie kaip zurnalistai ,dirba kazkam uz kazka,ir palaiko tam tikra ideologija,,todel jais nebetikiu,nes jei jiems dar neaisku ar Lietuva yra Lenkija ,ar Lenkija yra Lietuva,tai ner apiek kalbet ,,tegu skaito Rosales,,,esam seniausia Europos tauta,ir sia zinia reokia perduot savo vaikam,reikia atstatyti visa vaizda ir tada zmones prades grizt namo…
ir norejau pridurti ne tik lenkinama ir rusinama bet ir anglinama
Mane nervina mūsų žiniasklaidos pozicija.Kelkim tai viešumon,kai tik atvyksta koks nors BRANGUS,svečias jo susitikimai,konferencijos,paskaitos praeina taip tyliai,kad paprastas žmogus net nežino.Mes tik pamatom per panoramą,kaip įteikiamas ordinas,bet mums reikia žinot ką šie SVEČIAI čia pasakoja.Ir ne postringaukim,kad šie susitikimai atviri,pirma aš gyvenu 21a. ir noriu tai matyti per savo mokesčiais remiamą LTV,o be to daugelis gyvena ne Vilniuje,ar Kaune,taigi.Man atrodo turim nacionalinę TV,laikas reikalaut,kad matytų visa LIETUVA,o ne”bumbliausko cherbra”kuriai į tai nusispjaut.
“ALKE” IŠKELK ŠIĄ PROBLEMĄ.
Prie to paties.
Vienas iš tarybinės tvarkos privalumų (ir šios tvarkos trūkumų) buvo tai, kad mes viską – sportą, meno renginius ir t.t. – galėjome matyti per LTV.
Laikas grąžinti šią (tarybinę) tvarką.
Birželio 15 d. 10 val, VPU centriniai rūmai, Aktų salė, (Studentų g. 39). – VPU patikslino laiką ir vietą.
Savas, gal galėtum parašyti apie tai straipsnelį į Alkas.lt?
Mokslinių nuopelnų pripažinimo ir daktarės vardo suteikimo iškilmės trečiadieny universitete perkeltos iš 10 į 11 valandą — dar nebus per tvanku, bet užteks laiko suspėti publikai, visiems, norintiems pagerbti melo atskleidėjus ir parodyti, kad nesitaikstome su politikų, švietimo sistemos ir žiniasklaidos brukama panieka sau, tautos kultūrai ir protėvių atminimui.
„Senosios Europos vandens keliai ir didinga Birštono praeitis“ — viešnios posėdis su kraštotyrininkais Gintaro miesto (Bern Stein) muziejuje, iškyla laivu po Didžiųjų Nemuno kilpų parką. Plačiau dr. Jūratės de Rosales viešnagės tvarkaraštyje.
Štai ką apie gudus išmano Klaipėdos apskrities telefonų knyga 2007 m. (leidinys beviltiškai pasenęs, todėl vertintinas kaip pseudomokslinė klastotė :)))) : GUDAS, GUDaitis, GUDašius, GUDauskas, GUDauskis, GUDAvičius, GUDeliauskas, GUDelis, GUDelionis, GUDeliūnas, GUDenkis, GUDINAS, GUDYNAS, GUDišauskas, GUDIŠKA, GUDjonis, GUDlekis, GUDONIS, GUDUKAS, GUDzevičius, GUDžiūnas. O prisiminus lyginamojoje kalbotyroje nustatytą kitimą tarp “d” ir “t” (nu, tipo, Dievas=tėvas, trenkti=drenkti, Darija=Tarja, dangus=taewas=D/t/ievas, tu=du ir t.t., ir t.t.), belieka pratęsti: GUT/d/auskas, GUT/d/autas. O jei pasirinkti miestą, mažiau nukentėjusį nuo slavų invazijos ir gyventojų skaičiumi didesnį, kas tuomet gautųsi?
Žemai lenkiu galvą prieš šiandienos ir išėjusius mūsų tikrosios praeities ieškotojus. Visi į susitikimą su Jūrate 🙂 !!!!
Pseudoistorikės knyga apie dar prieš Kristų didingus žygius atlikusius baltus Vilniuje iššluota per dvi valandas:
http://www.lrytas.lt/-13082455521307693565-pseudoistorik%C4%97s-knyga-apie-dar-prie%C5%A1-krist%C5%B3-didingus-%C5%BEygius-atlikusius-baltus-vilniuje-i%C5%A1%C5%A1luota-per-dvi-valandas.htm
Baranausko mokytojas, istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas tokią neįtikėtiną pseudomokslinio veikalo sėkmę lrytas.lt komentavo taip: „Lietuviai – tauta, kuriems dar pasakų reikia. Tai reiškia, kad nesame subrendę.“