Šeštadienis, 17 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Jonas Neifalta-Lakūnas (1910–1945)

www.patriotai.lt
2011-05-16 11:41:22
6
Jonas Neifalta-Lakūnas
Jonas Neifalta-Lakūnas

Šiandien sukanka lygiai 66 metai nuo Kalniškės miške (Lazdijų r.) įvykusio vieno garsiausių Lietuvos laisvės kovotojų mūšio su Sovietų Sąjungos NKVD kariuomene ir stribais. Ta proga skelbiame rašinį apie Kalniškių mūšiui vadovavusį Lietuvos ulonų puskarininkį Jono Neifaltą-Lakūną. Skelbiamas tekstas paimtas iš: Gabrielė Alksninytė-Karalienė. Kalniškės mūšio partizanai // Laisvės kovų archyvas. T. 41. Kaunas, 2008. P. 65-70. Šį leidinį galima įsigyti LPKTS knygynėlyje (Laisvės al. 39, Kaunas).

Jonas Neifalta gimė 1910 m. ir užaugo Giraitės kaime, Šventežerio valsč., Seinų aps. (dab. Lazdijų r.). Dar iki 1940-ųjų – sovietų okupacijos metų – Neifaltai sodybą ir žemę Giraitėje pardavė ir persikėlė gyventi į gretimą Teizų kaimą.

Onos ir Jono Neifaltų šeimoje užaugo trys vaikai: sūnūs Jonas, g. 1910 m., Vladas, g. 1919 m., duktė Onutė, g. 1923 m. Vyriausias sūnus Jonas nuo vaikystės buvo energingas, drąsus, ieškojo savarankiško gyvenimo kelio. Nepriklausomos Lietuvos metais tarnavo Lietuvos kariuomenėje – Alytuje, ulonų pulke, jam buvo suteiktas puskarininkio laipsnis. 1938 m. jis susituokė su mokytoja Albina Griškonyte. Šeima apsigyveno Kazlų Rūdoje, kur žmona mokytojavo.

Jaunų Neifaltų gyvenimą sulaužė sovietų okupacija. Jau pirmomis okupacijos dienomis iškilo grėsmė buvusių Lietuvos karių šeimoms. 1940 m. vasarą buvo areštuotas ir išvežtas būsimo partizanų vado tėvas Jonas Neifalta. Jo likimas nežinomas. Būsimasis partizanas gyveno pusiau legaliai. Prasidėjo skaudaus nerimo dienos. Vokiečių okupacijos metu buvęs Lietuvos karys Jonas Neifalta į kariuomenę nestojo. Vėliau, apie 1943 metus, įsitraukė į Lietuvos pogrindžio išsivaduojamąjį judėjimą. 1944-ųjų pavasarį Jonas Neifalta bandė įsitraukti į gen. P. Plechavičiaus organizuotą Vietinę rinktinę. Būdamas karys, jis jautė galimą vokiečių okupantų klastą ir pasitraukė iš ten. Neramu jam buvo ir tėviškėje. Tai mena buvę vietiniai gyventojai. Ona ir Julija Jasevičiūtės, gyvenusios buv. Giraitės kaime, pasakojo, kad kartą gretimame Agarinių kaime, Maciukonių sodyboje, jaunimo pasilinksminimo metu įsiveržę ginkluoti vokiečių kareiviai ieškojo Jono Nefaltos. Nušovė pirmą pasitaikiusį jaunuolį Vincą Juoskevičių iš Teizų kaimo. Kilo žmonių nepasitenkinimas, bet okupantai kalti nebūna.

Slenkant frontui į Vakarus J. ir A. Neifaltos su augintiniu Stasiuku Vosyliumi, g. 1941 m., laikinai atsikėlė gyventi į Teizų k. Frontui nugriaudėjus į Vakarus, vis labiau įžūlėjo sovietų okupantai, beatodairiškai šaukdami Lietuvos vyrus į kariuomenę. 1944 m. rudenį Jonas Neifalta kurį laiką slapstėsi. Kartą sovietų kareiviai jį bėgantį pašovė (kulka kliudė plaučius), buvo paguldytas gydytis į Lazdijų ligoninę. Ten sužeistojo palatą saugojo ginkluoti sovietų kareiviai. Sužeistajam pasisekė sargams apdumti akis ir jis paspruko. Giminaičių Lukoševičių sodyboje žmonos ir gerų žmonių prižiūrimas pasveiko.

Vėlų 1944 m. rudenį Jonas Neifalta apsisprendė – su žmona Albina pasitraukė į Kalniškės mišką. Jonas Neifalta organizavo gimtojo krašto kaimų vyrus priešintis okupantui, nestoti į pavergėjų kariuomenę. Sakydavęs: „Lietuva bus laisva. Jei aš nesulauksiu, kiti sulauks.“ 1945 m. vasarį Jono Neifaltos vadovaujami Kalniškės partizanai priėmė iškilmingą priesaiką – kovoti už laisvą Lietuvą, gyviems nepasiduoti.

„Lakūnas, kaip partizanas ir Kalniškės partizanų būrio vadas, tarp Kalniškės apylinkių gyventojų, jaunimo turėjo pasitikėjimą, buvo jiems autoritetas. Buvo paprastas, mandagus su žmonėmis, bet okupantams ir jų pakalikams – negailestingas…“ – prisimena Onutė Dragašienė.

Kaip buvęs ulonas, Kalniškės pamiškėje Stebulių k. Gyventojo sodyboje laikė arklį, ant kurio mėgo pasijodinėti. Po Kalniškės mūšio Lakūnas arklį pasiėmė.

Ankstyvą 1945-ųjų gegužės 16-osios rytą okupantų kariuomenei supant mišką ir nelikus galimybės išvengti susidūrimo, Kalniškės partizanai gynybai pasirinko gana aukštą Meškakalnio kalvą. Mūšio metu partizanams vadovavo skyrių (po 6-7 karius) vadai – Kostas Kliučinskas, Tušilauskas, kiti, jau tarnavusieji nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. Stokojant kovinės amunicijos, buvo numatyta atidengti ugnį tik gavus signalą.

Partizanai grūmėsi narsiai, kol žuvo pakirsti gausių priešų kulkų. Kritus draugui, buvusysis šalia ėmė ginklą ir tęsė nuožmią kovą, kol išseko šoviniai ir jėgos. Likusieji gyvi grupelėmis veržėsi iš apsupties. E. Austrevičius prisimena, kad apsupties metu jis buvęs šalia Lakūno. „Nenueik nuo manęs, man tavęs reikės“, – sakęs būrio vadas. Vienu metu jie pasijuto atkirsti nuo būrio. Lakūnas pamatęs šakotą eglę, prašęs padėti į ją įsliuogti. E. Austrevičius irgi ieškojęs išeities, jo brolis Petras Austrevičius žuvo mūšyje.

Kalniškės mūšis – vienas didžiausių ir tragiškiausių partizanų kovoje – atnešė daug nerimo ir skausmo. Likęs gyvas Lakūnas liūdėjo netekęs žmonos ir kovos draugų. Lakūnas, pasivadinęs Sakalu, po mūšio toliau vadovavo Kalniškės partizanams.

Buvo vėlyvas 1945 metų ruduo. Lapkričio 20 dieną buvo šalta, laukai bolavo nuo šarmos. O. Dragašienė, Kalniškės pamiškės, Seminiškių kaimo gyventoja pasakoja: „Mes kūlėme javus. Nuo miško atbėgo sovietai kruvinomis rankomis. Paaiškėjo, kad kareiviai su stribais apsupo netolimą Atesnykėlių kaimo sodybą. Ten buvęs partizanų vadas Jonas Neifalta-Lakūnas, Sakalas su draugais partizanais. Jie apsupti bėgo, vadui peršovė koją. Partizanų vadas šaukė: „Bėkit, aš slėpsiuos!“ ir atsišaudydamas smuko į medžių jaunuolyną. Išsigelbėjimo jau nebuvo. Sako, brauningu pats nusišovęs“. Jis krito šalia akmens, prie vietinių žmonių gerai žinomos Patašaraisčio balos…

Žuvusio Kalniškės mūšio partizanų būrio vado Lakūno kūnas patyčioms buvo numestas Krosnos miestelyje prie kelių sankryžos, saugomas ir niekinamas vietos stribų ir sovietų kareivių. Vieną naktį kūną užkasė be kapo ženklo. Kalbėta, kad Lakūno palaikai buvę slapta perlaidoti kitoje vietoje, bet, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vykdytos paieškos rezultatų nedavė, kapo vieta liko nežinoma.

Lakūno brolis Vladas, slapyvardžiu Gintaras, žuvo ginkluoto partizanų susirėmimo su NKVD kareiviais metu 1947 m. vasario 27 d. Graužų kaime, netoli Seirijų, Alytaus aps. Kapas nežinomas. Vlado Neifaltos žmona Albina su dukrele Vidute 1945 m. ištremtos į Sverdlovsko sr. Vidutė į Lietuvą grįžo 1957 m.

Augintinis Stasys užaugo Jono Lukoševičiaus šeimoje. Baigė kino mechanikų mokyklą, dirbo statybose, sukūrė šeimą.

Parengta pagal žuvusio partizano bendražygių Kosto Kliučinsko, E. Austrevičiaus, dukterėčios Vidos Miklaševičienės, giminaitės Aldonos Lukaševičiūtės-Balevičienės, augintinio Stasio Vosyliaus, Onutės Dragašienės ir daugelio kitų prisiminimus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kalniškės mūšiui – 66 (video)
  2. R. Sinkevičius. Neįprastos dvasinės patirtys atsiminimuose

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 6

    1. Artūras Gotautas says:
      14 metų ago

      ..Nėra nė vieno žuvusio dėl laisvės kapo,ant kurio nubūtų sudygusios laisvės sėklos,teikiančios gyvybę naujiems daigams..

      Atsakyti
    2. Jonas Vaiškūnas says:
      14 metų ago

      Svetainėje http://www.antraspasaulinis.net/e107_plugins/content/content.php?content.1033 radau diedo slapyvardžiu pasirašusio internauto 2009 metų žinutę apie Kalniškės mūšyje žuvusius partizanus. Perkeliu ją čia visų žiniai:

      „Svetainėje tai įsiliepsnoja, tai vėl aprimsta diskusijos dėl vieno iš žinomiausių partizanų mūšio su NKVD kariais. Dažniausiai diskusijos sukasi apie mūšyje baudėjų patirtus nuostolius. Šį kartą pabandykime suskaičiuoti mūšyje dalyvavusius ir žuvusius ar išgyvenusius partizanus. Šiam tikslui pasitelksiu leidinyje „Lietuvos laisvės kovų archyvas. Nr.41“ paskelbtą Gabrielės Alksninytės – Karalienės straipsnį “Kalniškės mūšio partizanai”.
      Šio straipsnio autorę pažįstu asmeniškai, labai senais laikais ji man, tuometiniam penktokui, dėstė lietuvių kalbą, vėliau ji iki pat užtarnauto poilsio buvo Vilkaviškio kraštotyros muziejaus direktore. Ir tik dabar sužinojau, kad gerbiama autorė yra kilusi iš garsaus mūšio apylinkių. Iš karto pasakau, kad straipsnyje nekalbama apie baudėjų nuostolius, ten yra surinktos tik mūšyje dalyvavusių partizanų trumpos biografijos. Būtent šiuos duomenis pabandžiau susisteminti.

      2004 metų liepos 11 Simno kapinėse pastatytame paminkle iškaltos 46 partizanų pavardės. Štai tos pavardės ir šių partizanų likimai:

      Leonas Neifalta – Lakūnas. Išsiveržė iš apsupties, žuvo 1945 lapkričio 20
      Albina Neifaltienė – Pušelė. Žuvo mūšio metu.
      Onutė Vilčinskienė – Drebulė. Žuvo mūšio metu.
      Vytautas Vilčinskas. Žuvo mūšio metu.
      Antanas Bubnys – Bokštas. Žuvo mūšio metu.
      Adomas Alesius. Žuvo mūšio metu.
      Juozas Vaišnys – Samsonas. Žuvo mūšio metu.
      Vytautas Vaišnys – Ramonas. Žuvo mūšio metu.
      Jonas Kaknevičius – Lapas. Žuvo mūšio metu.
      Albinas Kaknevičius – Kalpokas. Mūšio metu liko gyvas. Žuvo 1945 rugpjūčio 29.
      Leonas Botyrius – Tarzanas. Žuvo mūšio metu.
      Jonas Botyrius – Basanavičius. Prasiveržė iš apsupimo, slapstėsi, bet gegužės 18 susektas ir nužudytas.
      Bronius Ravaitis. Iš apsupties prasiveržė. Žuvo pasaloje 1945 gegužės 17.
      Klemensas Dambauskas – Tauras. Mūšio metu liko gyvas, žuvo pasaloje gegužės 17.
      Jeronimas Dambauskas – Ąžuolinis. Mūšio metu liko gyvas, žuvo pasaloje gegužės 17.
      Jurgis Balčiūnas – Ugnis. Mūšio metu sužeistas, slėpėsi vandenyje. Sunkiai susirgo, mirė 1946.01.09.
      Edvardas Žukauskas – Uosis. Žuvo mūšio metu.
      Aleksandras Padimanskas – Šarūnas. Žuvo mūšio metu.
      Vytautas Pavilionis – Vasaris. Žuvo mūšio metu.
      Jonas Poskevičius – Ąžuolas. Žuvo prieš prasidedant mūšiui stovėdamas sargyboje.
      Pranas Rekštys. Žuvo mūšio metu.
      Petras Čižikas – Ąžuolas. Žuvo mūšio metu.
      Petras Austrevičius – Kurtas. Žuvo mūšio metu.
      Antanas Gurevičius – Sakalas. Likimas nežinomas.
      Pijušas Kunigonis – Berželis. Žuvo mūšio metu.
      Jonas Kubilius. Žuvo mūšio metu.
      Jonas Ažukas. Žuvo mūšio metu.
      Julius Klimavičius – Kranklys. Žuvo mūšio metu.
      Juozas Valka – Gruodis. Žuvo mūšio metu.
      Kęstas Šulgauskas – Svogūnas. Žuvo mūšio metu.
      Petras Kvederavičius – Kiškis. Žuvo mūšio metu.
      Antanas Voska – Šarka. Žuvo mūšio metu.
      Juozas Pajaujis – Sietynas. Žuvo mūšio metu.
      Antanas Levickas. Žuvo mūšio metu.
      Vitalijus Gruzinskas – Beržas. Žuvo mūšio metu.
      Antanas Pečkys. Žuvo mūšio metu.
      Jurgis Maskelis – Ąžuolas. Mūšio metu liko gyvas. Nušautas pasaloje 1945 gegužės 17.
      Albinas Maskelis. Žuvo žvalgyboje prieš prasidedant mūšiui.
      Vincas Leskevičius – Bajoras. Žuvo mūšio metu.
      Albertas Anuškevičius. Žuvo mūšio metu.
      Alfonsas Čižikas. Žuvo mūšio metu.
      Antanas Karauskas. Žuvo mūšio metu.
      Jonas Lenkauskas. Liko gyvas, mirė apie 2005.
      Juozas Venslauskas – Alksnis. Žuvo mūšio metu.
      Vaclovas Brazaitis – Stirna. Žuvo mūšio metu.
      Petras Neimantas. Žuvo mūšio metu. (?)

      Straipsnio tekste minimi mūšyje dalyvavę partizanai:
      Vaclovas Kaduškevičius – Žaltys. Žuvo mūšio metu.
      Stanislovas Pavolas. Žuvo mūšio metu.
      Bronius Gurevičius. Liko gyvas.
      Edmundas Austrevičius. Liko gyvas.
      Jonas Kupraitis – Viksva. Liko gyvas.
      Kostas Kliučinskas. Liko gyvas. Iš jo atsiminimų – “įsitvirtinti mes neturėjome nė vieno kastuvėlio.” (60 psl.).
      Jonas Šulgauskas. Liko gyvas.
      Albinas Valka. Liko gyvas.
      Adolfas Voska. Liko gyvas.
      Turime 55 pavardes, galima teigti, kad galėjo likti dar keletas nepaminėtų. Taigi iš viso mūšyje dalyvavo apie 60 partizanų. Vargu ar jų ten buvo, kaip kad kai kur teigiama, 80 ar net 100. Pagal turimus duomenis betarpiškai mūšio metu (ar prieš pat mūšį) žuvo 39 partizanai, vadinasi iš apsupties prasiveržė 16. Iš jų 5 žuvo po mūšio praėjus dienai ar dviem, 3 žuvo gerokai vėliau, 8 liko gyvi.
      Tiek sausos statistikos. Rekomenduoju susirasti minėtą leidinį, jį perskaityti. Tik tada galėsite susidaryti objektyvų mūšio vaizdą, pajusti to laikmečio tragizmą.“

      diedas, 2009 birželio 19 d.
      http://www.antraspasaulinis.net/e107_plugins/content/content.php?content.1033

      Atsakyti
    3. Vytas says:
      14 metų ago

      Gaila,bet deja daug netikslumu ir melo.Neminima net keli musyje dalyvave ir zuve,arba gyvi like aplinkiniu kaimu gyventojai.Albina Griskonyte,niekada nebuvo mokytoja.Ji paprasta kaimo siuveja.Lukosevicius musio dalyvis ne Jonas,o Juozas,mire 1991m.Daug melo,bet skaudziausia,kad Simno kapinese,kartu su zuvusiais palaidotais partizanais,stukso niekuo nedetu zmoniu pavardes,o tie kurie ten galimai palaidoti nera.Bendroj formoj 50% melo.

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        14 metų ago

        Tuščias ir beviltiškas pasipiktinimas ir bereikalingas svaidymasisis žodžiu “melas”. Miela būtų jei parašytumėte tiksliau viską kaip buvo jei, aišku, ką nors apie tai žinote. Rašykite, tikslinkite istoriją, o ne piktinkitės kaip yra blogai, palikdamas taip kaip yra.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          13 metų ago

          Žmogus pakankamai parašė patikslinimų.

          Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos | vvtat.lrv.lt nuotr.
    Gamta ir žmogus

    Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos

    2025 05 17
    Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“
    Kultūra

    Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“

    2025 05 17
    Diskusija apie muziejų ateitį | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
    Istorija

    Kodėl šiandien reikalingi muziejai? Misija, iššūkiai ir ateitis

    2025 05 17
    Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

    2025 05 17
    Birzų pilis | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.
    Architektūra

    Europos muziejų naktį duris atveriančiuose Lietuvos pilyse ir dvaruose: nuo dvariškų patirčių ir mistiškų istorijų – iki bendro rekordo siekimo

    2025 05 17
    Čiurlionių šeima apie 1906 m. | NCDM nuotr.
    Istorija

    Švenčiame Čiurlionio metus: Lauko paroda „Čiurlionių šeimos paletė“

    2025 05 17
    Saugumo priemonės
    Lietuvoje

    KAM stiprina savivaldybių atsparumą

    2025 05 16
    Vaistai | pixabay.com nuotr.
    Gamta ir žmogus

    Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų

    2025 05 16

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • +++ apie Derybos be Putino: ko tikėtis iš Rusijos ir Ukrainos derybų Turkijoje Nuolat atnaujinama
    • +++ apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
    • uozas apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
    • +++ apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Būsto paskolos sutartis – į ką atkreipti dėmesį?
    • Netradicinės investicijos: kokie pomėgiai gali virsti turtais
    • Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos
    • Kova su antsvoriu: sveikos gyvensenos pakanka ne visada
    Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

    Kiti Straipsniai

    Aistė Petrauskienė. Partizanų bunkerio Daugėliškių miške (Raseinių r.) tyrimų akimirka, 2010 m. | G. Petrausko nuotr.

    Istorikė A. Petrauskienė – apie gyvą partizanų istoriją, sovietinės propagandos įtaką ir radinius bunkeriuose

    2025 05 12
    Kalniškės mūšį prisimenant | punskas.pl nuotr.

    Kalniškės mūšį prisimenant

    2025 05 08
    Jurgio Krikščiūno-Rimvydo pusbrolių – Kazio Banionio-Klajūno (Kario savanorio teisinis statusas pripažintas 2024 m.) ir Jurgio Krikščiūno (Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas pripažintas 2025 m.) – atminimo įamžinimas Prienų „Žiburio“ gimnazijos kieme 2020 m. rugsėjo 11 d. atidengtame paminkle | LGGRTC nuotr.

    Lietuvos laisvės kovotojų atminimas gyvas

    2025 05 01
    Tremtiniai | genocid.lt nuotr.

    Prieš 80 metų sovietai vykdė pirmąjį visuotinį 1945-ųjų metų Lietuvos gyventojų trėmimą

    2025 04 24
    Projekto vizualas | kam.lt nuotr.

    „Samaningi kilometrai“ kviečia burtis į masinius žygius partizanams atminti 

    2025 04 23
    KPD LGGRTC sutartis pasirašo vadovai A Bubnys ir V Bezaras | genocid.lt nuotr.

    Partizaninio karo atminčiai ir apsaugai – nauja bendradarbiavimo sutartis tarp LGGRTC sutartis ir Kultūros paveldo departamento

    2025 04 16
    Ažagų - Eimuliškio kautynių 80 - mečio minėjimas

    R. Kaminskas. Ažagų-Eimuliškio kautynės buvo vienos iš didžiausių Lietuvos partizanų kautynių prieš sovietų okupantus

    2025 04 10
    Partizanų žuvimo vieta, Ažagų miškas

    Ažagų-Eimuliškio kautynėms – 80!

    2025 03 29
    Juozas Krikštaponis | Alkas.lt koliažas

    Teismas: Genocido centras nepagrįstai siekė nugriauti Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje

    2025 03 28
    Labanoro giria (2019 m.) | Respublika.lt redakcijos nuotr.

    Prieš 80 metų įvyko Labanoro (Kiauneliškio) kautynės

    2025 03 17

    Skaitytojų nuomonės:

    • +++ apie Derybos be Putino: ko tikėtis iš Rusijos ir Ukrainos derybų Turkijoje Nuolat atnaujinama
    • +++ apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
    • uozas apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
    • +++ apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
    • +++ apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis

    A.Zolubas. Patriotiškas palikimas

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai