A.Juozaitis. Liberalus teroras-I

Arvydas Juozaitis, www.respublika.lt

Neseniai organizacija „Transparency International“ paskelbė eilinių tyrimų duomenis, kad pagal „korupcijos suvokimo indeksą“ mažiausiai korumpuotos pasaulio šalys yra Danija, Naujoji Zelandija ir Singapūras. Lietuva priskirtina prie daugiau korumpuotų. Tokie duomenys mažai ką reiškia.

Niekam niekuo neįsipareigojusi organizacija bando įteigti pasauliui, kad daugiau išmano apie mano Tėvynės gyvenimą negu aš. Nors, regis, ir kvailiui aišku, kad ne tai organizacijai, o man reikia gyventi namuose ir žinoti, kaip išgyventi. Taip pat ir kaip „atsidėkoti kyšiu“. Lietuvos gydytojui ar net mokytojui. Nes šiems reikia susimokėti už butą ir dar pridurti savo vaikams, idant tie neišrūktų iš Tėvynės. Man, o ne tarptautinėms organizacijoms reikia užtikrinti normalų švietimą ir gatvių tvarką.

Nes ką darysi, kai šalis nusiaubta tarptautinio finansinio kapitalo. O dar ir paleista nuo bėgių savų leisgyvių politikų. Aš noriu gyventi savo šalyje, o ne keliauti per pasaulį kartu su „Transparency International“. Ir man nesvarbu, kad „International“ skelbia mane baisiai korumpuotu.

Tokios organizacijos dirba didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio metodu. „Tai vienas juokas, – šyptelėtų šis, – sumetei į vieną krepšį tris labai skirtingus daiktus ir paskelbi naują pasaulio tvarką“. O kodėl nepaskelbus, jeigu niekas nesiaiškins, kad Singapūras gyvena tarsi griežto režimo kalėjime, kad Danija – 200 metų raidos vaisius, o Naujoji Zelandija – anapus pasaulio.

Tokie tyrimai yra blefo ir fantazijos žaismas. Ir vis dėlto jie kažkam tarnauja? Tarnauja sparčiai plintančiam žaidimui, kurio vardas – „liberalus teroras“.

Euras – „liberalaus teroro“ įrankis

Ką tik Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasakė, kad nepageidautų plėsti euro zonos, o jeigu reikėtų tai daryti, įtrauktų į ją tik Švediją, Daniją ir Norvegiją. Tris šalis, kurios puikiausiai apsieina be euro ir net nesirengia pulti į bendrą katilą.

Tai kaip čia dabar, brolyčiai, – kur mes? Juk skelbiame net uždusdami: išsigelbėsime, apsisaugosime, atgimsime tik euro dėka. 2014 ar kuriais ten metais. Žinoma, jeigu dar gyva trumpoji atmintis, nesunku prisiminti, kad tai tradicinis lietuvių lėkimas akis išdegus. Prasidėjo šis maratonas maždaug 2000 metais. Tada ėmėme sparčiai integruotis į visas tarptautines struktūras.

Kuo tas integravimasis turėtų baigtis?

Kiekvienam mąstančiam jau nebe paslaptis: baigsis tuo, kad „Transparency International„ ir panašių organizacijų būrėjai bus panaudoti tvarkant teritoriją vardu „Lietuva“. Įvairios tarptautinės organizacijos, pasinaudodamos, tarkime, „rasizmo ir ksenofobijos rodikliais“, nustatinės, kiek „Lietuva“ turi priimti Afrikos ir Azijos gyventojų. Ir t.t.

Bet grįžkime prie euro. Įsivedusi eurą Lietuva jau kitą dieną turės uždaryti Lietuvos banką. Visa vadinamoji nacionalinė fiskalinė politika, kurią vykdo valstybė ir kurios dėka ji gerbiama kaip valstybė (tarkime, įstatymas, nuo 2002 metų griežtai reguliuojantis euro ir lito santykį), eis šuniui ant uodegos. O mes eisime eurui po uodega, į Europos Parlamento koridorius. Nes biudžeto planavimas vis labiau bus lemiamas ne mūsų Seime, o naujajame Babilono bokšte – Europos Parlamento statinyje. O kadangi ten nežinia kiek ir kas suėjęs, tai viskas nusprendžiama katakombose – eurokomisijose ir biuruose.

Žinoma, joks „Transparency International“ tose katakombų komisijose korupcijos indeksų nematys. O jeigu ir nutars ką pamatyti, jam čia pat europietiškai bus išjungta elektra.

Brolyčiai europiečiai! Kas jau kas, bet lietuviai puikiai žino, kaip buvo planuojamas biudžetas Maskvoje. Ar nenorėtumėte pasiklausyti patirties? Mes, brolyčiai, padėsime, tik štai iki galo tapsime jūsų liberalaus supanašėjimo aukomis ir bemat atgaivinsime imperijos provincijos atmintį. Ir įgūdžius. Tada, žinoma, sutelksime rimtas korupcines pajėgas. Nes be jų neišliksi.

Naujoji Europos tvarka – „liberalus teroras“

Žinoma, Europos Sąjunga, jos konstruktoriai, jos komisijos, komisarai ir įvairiausio plauko liberalai nesvajojo įvesti totalinio „liberalų teroro“. Priešingai, Sąjungos architektai matė socialinės gerovės rūmą, socialdemokratinę konstrukciją. Ją surentus turėjo būti gera visiems. Ypač didiesiems, nes kur dings vokiečiai? Jie ir liks vokiečiais, o prancūzai – prancūzais. Buvo manoma, kad mažesniais liks mažesnieji. Net imtasi šiokios tokios regionų politikos, kuri turėjo peržengti valstybių sienas, atgaivinti etnines teritorijas. Daug ko buvo tikimasi.

Tačiau kapitalas pasirodė esąs gudresnis už architektus. Jis pažadino žmoguje aklą liberalą, ir jiedu abu tapo žiauriausiais pasaulio teroristais. Kapitalo alkis sumaitoja žmogaus sielą, nuniokoja tautas ir sunaikina mažesnes valstybes. XIX amžiaus viduryje K.Marksas aprašė šį siaubūną tiesiai, aiškiai ir toli matydamas – „Kapitalas“ ir šiandien skaitomas.

Dabartinė laisva „kapitalo ir darbo“ rinka Europos Sąjungos erdvėje pirmiausiai naikina nedideles tautines valstybes. Mums dabar itin skauda: akyse naikinama Lietuvos valstybė.

Naikinama penkmečiais, lyg sudarius lenktyniavimo planus. Tik ne socialistinio, bet kapitalistinio lenktyniavimo. Kas penkmetis – naujos privatizavimo akcijos, nauji rekrūtavimo į Vakarus vajai. Štai kad ir Vokietija: vėl paskelbė laukianti iš Baltijos šalių per penkmetį užaugusios jaunuomenės. Vadinasi, Lietuvos valstybė iš paskutiniųjų mokė ir rengė Vokietijai savo palikuonis. Jau nebe savo.

Tuo tarpu nacionalinė ekonomika žlugdoma ir paprasčiau, vykdant metinius kapitalistinio lenktyniavimo planus. Užsienio kapitalo „atėjimas su investicijomis“ Lietuvoje 4 iš 5 atvejų baigiasi liberaliu kapitalistų pasipinigavimu. Arba didžiųjų kompanijų pergalėmis: nuperkama lietuviška gamybos ir prekybos šaka, Lietuvos gamintojai paliekami be darbo, ima plūsti užsienio prekės.

Ar atsilaikys estai?

Skaitytojui gali kilti rimtas priekaištas: o kaip tą „liberalų terorą“ išgyvena Estija? Juk ji įsivedė eurą, skelbiasi esanti priekyje, laiminga. Ar tai reiškia, kad jų nacionalinis laivas negavo į šoną dar vienos skylės?

Estų geopolitinė padėtis – ypatinga. Todėl kiekviena skylė jų laive yra užlopoma Suomijos laivų statyklose. Suomiai estams – tai ne lenkai lietuviams, jie teikia mažesniam kaimynui pačią palankiausią pagalbą. Pagaliau (kiek jau kalbėta!) net valstybės himnų melodija – estų ir suomių – viena, kultūros – dvi vieno kūno rankos.

Estai neturėjo išeities jau tą dieną, kai eurą įsivedė Suomija. Jie ir ateityje darys viską, ką darys broliai suomiai. Ir visuomet turės kone milijonų tautos paramą, užnugarį. Nuskęsti estams gali tekti tik kartu su Suomija.

Pagaliau supraskime: Suomija, vadinasi, ir Estija, eurą įsivedė visai ne dėl ekonominių priežasčių. Sprendimą nulėmė politiniai sumetimai.

Mažumų liberalus teroras

Įdomiausia naujojo kapitalistinio-antivalstybinio teroro apraiška – mažumų agresyvumas, jo žadinimas. Įvairiausio plauko mažumos (toli gražu ne tik tautinės) – liberalios politikos variklis. Būtent politikos, intrigų, ambicijų. Čia ekonomika atsitraukusi į užnugarį. Įvesta net tokia liberali taisyklė: pulti normalų ir sveiką žmogų, pulti normalią šeimą ir tautišką tautą. Apie žmogaus teises kalbėti ir jas eksponuoti įžeidžiant bendruomenės išlikimo pareigą. Tai madinga, tai palaikoma, tai skelbiama „naująja lygybe“.

Tokia lygybė žemina normalų žmogų, smukdo jį žemiau plintuso? Taip. Tačiau tai kita tema, kurios jokia „Transparency International“ neaprašys.

Tačiau šį kartą pakaks.