„Tėvynės meilė, patriotizmas niekada netilps į jokius programų rėmus, o atmintinai iškalti faktai be bendro istorinio vientisumo jausmo, be humanitarinio ir humaniškojo matmens – beverčiai. Žinoti ir mokėti nepakanka, būtina, kad vaikai ir istorinei, ir gyvajai Lietuvai atrastų vietos savo širdyje, savo dvasinėje atmintyje, beužsimezgančiame jausmų pasaulyje“, – sveikindama istorijos mokytojų konferencijos „Šiuolaikinis istorijos mokymas(is)“ dalyvius sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.
Parlamento vadovė pažymėjo, kad tai yra ypač svarbu šiandien, kai nuolat girdime dviprasmiškų istorijos interpretacijų ar net atvirų iškraipymų ir pastangų šmeižti mūsų laisvės aukas.
„Padėkime susiorientuoti mūsų vaikams, padėkime jiems suprasti, kad Lietuva – tai ne sausų citatų rinkinys, o gyvenimas čia ir dabar, širdimi jaučiant ir protu suvokiant tai, kas tęsiasi jau tūkstantį metų“, – istorijos mokytojus ragino Seimo Pirmininkė.
I. Degutienė prisiminė kažkada matytą televizijos laidą, kurioje moksleivis, paklaustas, ką žino apie Romą Kalantą, atsakė: „apie Kalantą mes mokysimės tik kitais metais“ ir pabrėžė, kad taip neturėtų būti.
„Lituanistika, istorija – ne tos disciplinos, kurias galima matuoti trimestrais“, – sakė Seimo Pirmininkė.
Parlamento vadovė pabrėžė, kad šioje konferencijoje kviečiama prisiminti didžiąsias mūsų istorijos datas, iškilius tautiečius, jų darbus, aukas ir kartu – savo istorijos didžiąją, galingąją ir net pavyzdinę pusę, kuri per dažnai nutylima.
„Kalbėdami apie savo istorinę praeitį, mes per dažnai esame linkę matyti tik auką ir nematyti pasiaukojimo, matyti tik skriaudą ir nematyti pasipriešinimo, prisiminti nuoskaudą ir nepamatyti tikrojo žmogiško ir tautinio orumo“, – sakė I. Degutienė, pastebėdama, kad gal čia ir slypi atsakymas į klausimą, kodėl daug jaunimo nesidomi savo tėvų ir protėvių, savo šalies ir tautos istorija.
„Žmogiškoji išmintis, didžiosios istorinės pamokos ir vertybės atpažįstamos subrendus, o vaikai ir jaunuoliai, susidūrę su morale ir didaktika, dažnai išsiugdo nenorą gilintis į šiuos dalykus. Tikrai negalime dėl to kaltinti vaikų, nes priežastys – kitur“, – pabrėžė Seimo Pirmininkė.
I. Degutienė pakvietė mokytojų auditoriją nebijoti nukrypti nuo tiesioginės konkrečių dienų – kad ir Vasario 16-osios ar Birželio 14-osios – temos ir tomis datomis kalbėtis su vaikais apie ryšį, kuris sieja mūsų praeitį ir dabartį.
Visą Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalbą, pasakytą konferencijoje „Šiuolaikinis istorijos mokymas(is)“ skaitykite Čia.
