Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt
Pasaulyje yra labai daug gerų žmonių. Nemaža dalis jų už savo gerumą nelaukia net ačiū. Keista, kad mes skundžiamės pasauliu. O kai pažvelgi atgal, pamatai ne vieną ir ne du, kurie šį bei tą gero padarė. Tai galėjo būti nepažįstama moteris troleibuse, kuri atsitiktinai išgirdo jūsų pokalbį ir sugebėjo paguosti: „Man irgi taip atsitiko. Tu nesi kaltas.“ Tai galėtų būti ir seniai užmirštas bendradarbis, kuris prisiminė seną tavo skundą ir ištiesė pagalbos ranką, kai tik rado progą. Galėjo būti ir žmogus, iškvietęs greitąją, kai suklupote ant šaligatvio. Paprastai tie žmonės nelaukia nei ačiū, nei to, kad juos prisimintų. Bet kiekvieną kartą, kai pasaulis atrodo pritvinkęs pirmapradžio Chaoso, galima pažvelgti į praeitį ir atsiminimuose atrasti tuos žmones, kurie su dievų kibirkštimi akyse kovėsi už JŪSŲ gyvenimo tvarką. Ir priešas tau ištiesia ranką…
“…kurie su dievų kibirkštimi akyse kovėsi už JŪSŲ gyvenimo tvarką.”
Migle, Tu čia rašai apie save.
Labai gerbiu žmones Pagonius – todėl ir Tave.