www.alkas.lt

Nepaisant žvarbios žiemos, Medininkų pilyje verda darbai. Ketinama šį unikalų daugybę metų nenaudotą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų statinį restauruoti ir pritaikyti muziejiniai paskirčiai ir turizmui iki kitų metų gegužės mėnesio.
Restauravimo ir pritaikymo projektą inicijavo pilį valdantis Trakų istorijos muziejus, pilis restauruojama ES struktūrinių fondų lėšomis.
Pilį aplankiusi Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Aušrelė Racevičienė pastebėjo, kad jau yra daug nuveikta:
– Sutvirtintos sienos, uždėti stogeliai, atkurti įvažiavimo vartai, beveik baigtas restauruoti svarbiausias pilies akcentas – donžonas (viduramžių pilies gynybinis ir gyvenamasis bokštas). Įrengta inžinerinė infrastruktūra, komunikacijos. Neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus svečiams taip pat bus suteikta galimybė apžvelgti istorines apylinkes – jų paslaugoms veiks liftas, vienas iš sėkmingai restauravimo projekte suderintų šiuolaikinių reikalavimų. Pilies fragmentai nuo 1961 metų iki šių dienų buvo ne kartą konservuoti, restauruoti, ir visus tuos restauravimo etapus nutarta išsaugoti lankytojų akiai”.
Trisdešimt kilometrų nuo sostinės nutolusi Medininkų pilis – pirmasis objektas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių žiede. Pagal plotą tai didžiausia gardinė (aptvarinė) pilis Lietuvoje ir viena didžiausių šio tipo pilių Rytų Europoje: jos kiemas užima 1,85 ha, o visas gynybinis kompleksas – 6,5 ha plotą. Ji laikoma analogiška Lydos ir Krėvos pilims, tačiau yra mažiausiai iš jų perstatyta. Medininkų pilis minima nuo 1311-1313 metų, kai jos apylinkėse gyventojai slėpėsi nuo totorių ir Vokiečių ordino antpuolių.
Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, žvelgiant į perspektyvą restauruota Medininkų pilis turizmo požiūriu įgauna ypatingos svarbos. Veriantis sienoms, Lietuvos svečiams atsivertų ir naujas turistinis maršrutas. Pakeliui į viduramžius menančius Medininkus, šalia magistralės Vilnius-Minskas įsikūręs klasicistinis Pacų, Radvilų, Sapiegų, Chodkevičių, Oginskių, Platerių, Tiškevičių valdytas Nemėžio dvaras, deja, kol kas apleistas. Tačiau ir jis mena LDK laikus –manoma, jog šioje vietoje Vytautas Didysis turėjo pilį.
Netoliese, Nemėžyje, išlikusios senos musulmoniškos kapinės, kuriose stovi viena iš keturių Lietuvos mečečių. Turistai galėtų aplankyti Medininkų muitinės posto memorialą, skirtą 1991 m sušaudytų septynių Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnų garbei. Vos už kilometro nuo Medininkų gyvenvietės yra 293,6 m virš jūros lygio iškilęs Juozapinės kalnas, ilgai laikytas aukščiausia šalies žemės paviršiaus vieta, pažymėta rieduliu pirmajam Lietuvos karaliui Mindaugui atminti.
Viskas gerai, tik Medininkai pirmą kartą paminėti 1385 m. (Vygando Marburgiečio kronika). Kartais dar išlenda 1322 m. data, bet tuokart buvo minimi Žemaitijos Medininkai. Iš kur išlenda 1311-1313 m. data, nežinau, bet spėju, kad iš T. Narbuto veikalų.
Tikrai Inga įdomu iš kur šią datą ima paminklosauginikai. Gal tai atradimas?