Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt
Simboliška, kad per pačią Lietuvos valstybės atkūrimo dieną pas protėvius iškeliavo žymus nepriklausomybės šauklys poetas J.Marcinkevičius. Paliko jis mums ne tik tautai brangius eilėraščius, bet ir pretenzingą, kiekvieną įpareigojantį palinkėjimą, kurį galime laikyti paskutine poeto valia – tegu kiekvienas, tardamas žodį Lietuva, ant lūpų jaus medaus skonį.
Saldu šį vardą tarti toli gražu jau ne visiems, o daugelis valstybinių švenčių, tokių kaip Vasario 16-oji, minėjimų yra nuobodūs ir neįtraukiantys. Politikų šnekos, išmoktos atmintinai ar skaitomos iš raštelių, oficialūs, sovietiniais transparantais kvepiantys kreipiniai. Kažkokia nuobodybė, greičiau pamoka, nei šventė.
Visai kitokį šventimo būdą pasirinkę tie, kuriuos šiuolaikiniai pilkieji propagandistai maišo su purvais. Kaune Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjungos surengta šventė, susidėjusi iš iškilmingos eisenos ir koncerto, sutraukė didelį būrį jaunimo. Kalbų būta ir čia, bet kitokių, nešabloniškų, verčiančių susimąstyti. Eisenoje žygiuojantys jaunuoliai išdidžiai, su entuziazmu tarė Lietuvos vardą, galbūt išpildydami paskutinę poeto J.Marcinkevičiaus valią. Medaus skonis. Lietuva yra kaip avilys, o mes esame lyg bitės. Tik avilyje, tiesą pasakius, bitė medaus paragauja.
Koncertas irgi buvo kitoks. Čia skambėjo ne ta įprasta, populiarioji muzika su papais dainuojančiomis merginomis. Priešingai, dalyviai klausėsi alternatyvios, prasmingus tekstus turinčios muzikos, skirtos daugiau mąstančiam, labiau išsilavinusiam jaunimui, kurį galime laikyti tautos ateitimi.
Šiandieninėje Perkūnkalbėje tik primenu, kad valstybines šventes, o taip pat ir artėjančią Kovo 11-ąją, galime švęsti ne ką prasčiau nei Kalėdas. Nepatingėkite iš tiesų švęsti, o ne tiesiog neiti į darbą. Eikite į koncertus, dalyvaukite eisenoje, nukraukite stalus vaišėmis. Tai svarbi diena mūsų vėliavai, taigi ir mūsų Protėvių Vėlėms.
Gražus, taiklus straipsnis su konstruktyviais pasiūlymais.