Šeštadienis, 11 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Naujųjų laikų staigmena – E621

www.alkas.lt
2010-12-22 07:57:02
73
PERŽIŪROS
0

Paulius Garbaravičius, www.savas.lt 

E621

Ar bandėte kada nors skaičiuoti ant maisto produktų etiketės surašytus priedus žymimus raide E ir keletu skaičių? Kartais tai tampa tikra atrakcija – kuris gi suvalgė daugiausia E. Po tokio užsiėmimo kartais kyla noras pasidomėti, ką tie E reiškia. Ir tik labai retam lieka laiko tai padaryti. Tačiau turbūt dauguma pastaruoju metu dažnai girdi E621. Ar to pasiklausius Jums jau aišku, kas tai yra ir kokia šio E nauda ar žala? Jei ne, prašom porciją informacijos.

Kas gi tas E621?

Kitaip žinomas kaip mononatrio glutamatas, natrio glutamatas arba MSG – kvapo ir skonio stipriklis. Šis papildas sukurtas dar 1909 metais japonų kompanijos „Ajinomoto“. Ši įmonė mūsų laikais užima trečdalį pasaulinės mononatrio glutamato rinkos. Chemijos požiūriu, E621 yra natrio druska, natūrali amino rūgštis, baltymų sudėtinė dalis. Didelėmis koncentracijomis glutamatų yra bręstančiame sūryje, piene, pomidoruose ir sardinėse. Šis maisto priedas plačiai naudojamas Kinijoje, todėl kartais vadinamas kinine druska. E621 seno maisto skonį ir išvaizdą padaro tokią, tarsi jis būtų šviežias, neseniai pagamintas. Žinant, kad Kinijoje maisto kultūra nėra itin sterili, galima suprasti, kodėl ten žmonės tiek vartoja natrio glutamato.

Kaip jis veikia?

Mononatrio glutamatas patekęs su maistu į organizmą ir absorbuotas į kraują su juo patenka į smegenis. Smegenyse ši medžiaga sustiprina alkio ir skonio pojūčius. Taip pat sustiprinama ir signalai iš liežuvio skonio receptorių, dėl ko maistas pasidaro nepaprastai skanus, net jei jis pagamintas iš maisto atliekomis galimų vadinti produktų. Sustiprinęs skonines produkto savybes, E621 taip pat priduoda naują skonio rūšį – „umami“. Šis skonis laikomas penktuoju skoniu tarp saldumo, aštrumo, rūgštumo ir sūrumo. Veikiant ilgesnį laiką, smegenų centrai, atsakingi už sotumo jausmą, apnuodijami ir nustoja veikti. Tiesa, šios funkcijos atsistato nustojus vartoti natrio glutamatą.

„Umami“ – skonis, kuris nėra išreikštas nei vienoje Europietiškoje virtuvėje, tačiau Tolimuosiuose Rytuose jis jau seniai naudojamas patiekaluose. Japonų mokslininkas Kikunae Ikeda dar 1908 metais nustatė, kad šį skonį suteikia glutamo rūgštis (E620) ir jos druskos.  Ši rūgštis ir jos druskos žymimos raide E ir skaičiais nuo 620 iki 633. Dažniausiai maisto pramonėje naudojama E621, tačiau ir likę kitos medžiagos nuo E620 iki E633 yra skonio ir kvapo stiprikliai. Būtent todėl, vien natrio glutamato paranoiškai bijoti nereikėtų.

Moksliniai tyrimai skelbia…

Mokslininkai vis labiau gilinasi į įvairias sritis. Žinoma, žmogui aktualiausia tai, kas labiausiai susiję su jo paties asmenybe, todėl tirti maistą – itin aktualu. Nustatyti du pagrindiniai poveikiai žmogui – smegenų ir regos pakenkimai. Septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje amerikiečių neurofiziologas John Olney bandymais su žiurkėmis įrodė, kad natrio glutamatas gali negrįžtamai pakenkti kai kurias smegenų funkcijas.

Kitas JAV neurochirurgas dr. Russel Blaylock, kuris tiria vėžinius susirgimus teigia, kad glutamato vartojimas gali sukelti smegenų vėžį. Tyrimų metu buvo pastebėtas labai įdomus reiškinys. Veikiant žiurkes natrio glutamatu, jų smegenų centrai atsakingi už sotumą tiesiog sudegė, tapo neveiksnūs. Tyrimų metu nustatyta, kad pavartojus E621 gali būti jaučiami galvos skausmai, širdies ritmo pokyčiai, raumenų silpnumas. Be to, šis priedas gali sukelti alergiją. Jis ypač kenksmingas mažiems vaikams ir besilaukiančioms mamoms, nes gali sukelti mažaūgystę tiek vaikams, tiek dar negimusiems kūdikiams.

Verslas laimi

Kova dėl E621 – tai kova tarp vis sąmoningai ir nesąmoningai didėjančios žaliųjų ir pasaulio piliečių masės bei chemijos pramonės, gaminančios šį produktą. Dar vienas žaidėjas, mušantis į vienus vartus su chemijos pramone – maisto pramonė. Šių dviejų jėgų tandemas reiškia milijonų tonų natrio glutamato realizavimą ir dar daugiau tonų prasčiausios kokybės maisto produktų pardavimą. Net ir atlikti tyrimai, rodantys, kad ši medžiaga kenkia smegenims ir regai, nesudaro sąlygų apriboti glutamatų realizavimą, nes dauguma produktų „pagardinti“ šiuo elementu ir toks draudimas suduotų skaudų smūgį minėtąjai chemijos pramonei.

Reikia pripažinti, kad ne viskas atrodo taip baisiai. Štai dar 1987 metais jungtinis maisto priedų ekspertų komitetas, kurį sudarė JTO maisto ir agrokultūros organizacija bei WHO, natrio glutamatą priskyrė saugiausių maisto priedų kategorijai. 1991 metais tą patį padarė ir Europos Sąjungos maisto produktų mokslo komitetas.

Skonio ir aromato stipriklių, tokių kaip E621, yra ir natūralioje aplinkoje. Žmogaus organizmas tiek į natūralų, tiek į susintetintą natrio glutamatą reaguoja visiškai taip pat. Šios medžiagos ypač dideli kiekiai yra pomidoruose, graikiniuose riešutuose ir parmezano sūryje. Yra teigiančių, kad ir pats žmogaus kūnas per parą pasigamina keliasdešimt gramų mononatrio glutamato. E621 gaminamas iš fermentuotų cukrinių runkelių, kukuruzų ar cukranendrių. Gamybos procese taip pat naudojamos cheminės priemonės. Tačiau reikia pažymėti, kad net ekologiško cukraus gamyboje taip pat naudojamos tokios priemonės, kaip natrio karbohidratas, natrio hidroksidas ar sieros rūgštis. Šios medžiagos naudojamos trąšų, maisto, metalo, naftos ir kitose pramonės šakose.

Problema yra ne tai, kad mes vartojame skonio ir kvapo stipriklius, bet tai, kad nežinome, kiek realiai jų suvartojame per parą. Todėl net ir nustatomos ribinės paros normos nebūtinai būna neperžengiamos. O nežinant, ko ir kiek įdedame į savo organizmą, negalime tiksliai prognozuoti ir viso to poveikio ateityje.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Sodra“
Lietuvoje

Studijos ir stažas pensijai: ką svarbu įsidėmėti

2026 07 11
Jūratė Zailskienė
Lietuvoje

Šeimos jau gali kreiptis ir dėl paramos mokinio reikmenims

2026 07 11
Akimirkos iš XXV teatrų šventės „Kartu“
Kultūra

Kurtuvėnai tampa teatro sostine: „Kartu“ grįžta su staigmenomis

2026 07 11
Žemės ūkis
Lietuvoje

Bazinės tiesioginės išmokos avansai šiemet ūkininkus pasieks anksčiau 

2026 07 11
Paveldo komisija rengia lietuviško paveldo Kanadoje žemėlapį
Kultūra

Paveldo komisija rengia lietuviško paveldo Kanadoje žemėlapį

2026 07 11
Vienos Kauno bažnyčios ir vienuolyno likimas
Architektūra

Vienos Kauno bažnyčios ir vienuolyno likimas: paslėpti kupolai, Napoleonas ir „Akropolio“ šešėlis

2026 07 11
Dirbtinis intelektas
Mokslas

Įkėlėte nuotrauką į „Instagram“? Ji gali būti panaudota kuriant naujus DI vaizdus

2026 07 11
Kultūros bilietas
Gamta ir žmogus

Panevėžyje – bendras meno ir istorijos bilietas 

2026 07 10
Kelio darbai
Lietuvoje

Pradedamas tilto per Tenenį atnaujinimas Šilutės rajone

2026 07 10
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Atnaujinta uosto laivų eismo stebėjimo ir valdymo sistema

2026 07 10
Ažuolas, miškas
Gamta ir ekologija

Valstybės kontrolė: dabartinės miškų plėtros spartos nepakanka

2026 07 10
Vaikai prie kompiuterio
Lietuvoje

Ministerija parengė priemones vaikų saugumui internete stiprinti

2026 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pavlas Sebastjanovičius, Vitalijus Dykij apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • Kestutis K.Urba apie Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA
  • klaustukas apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva
  • Vilnai apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Studijos ir stažas pensijai: ką svarbu įsidėmėti
  • Šeimos jau gali kreiptis ir dėl paramos mokinio reikmenims
  • Kodėl telefono nereikėtų palikti automobilyje?
  • Programėlė, galinti atverti kelią prie jūsų banko sąskaitos

Kiti Straipsniai

„Sodra“

Studijos ir stažas pensijai: ką svarbu įsidėmėti

2026 07 11
Jūratė Zailskienė

Šeimos jau gali kreiptis ir dėl paramos mokinio reikmenims

2026 07 11
Telefonas

Kodėl telefono nereikėtų palikti automobilyje?

2026 07 11
Telefonas

Programėlė, galinti atverti kelią prie jūsų banko sąskaitos

2026 07 11
Juozo Lukšos parašiutinio šuolio rekonstruktoriai su ginklų muliažais

E. Kuckailis. XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (IV)

2026 07 11
Akimirkos iš XXV teatrų šventės „Kartu“

Kurtuvėnai tampa teatro sostine: „Kartu“ grįžta su staigmenomis

2026 07 11
Būstas

NT būklė gali lemti ir būsto paskolos suteikimą, ir pradinį įnašą

2026 07 11
Helsinkio grupei 50 m.

Pamėnkalnio viloje atidaroma Lietuvos Helsinkio grupės 50-mečio paroda ir atnaujinta ekspozicija

2026 07 11
Klaipėda. Raižinys. XVII a.. Iš Ch. Hartknocho „Alt und Neues Preussen“. Frankfurtas-Lepcigas, 1684 m.

J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva

2026 07 11
Žemės ūkis

Bazinės tiesioginės išmokos avansai šiemet ūkininkus pasieks anksčiau 

2026 07 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Pavlas Sebastjanovičius, Vitalijus Dykij apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • Kestutis K.Urba apie Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA
  • klaustukas apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva
  • Vilnai apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva
  • Vilna apie J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Mindaugo Lietuva
Kitas straipsnis

V.Bagdonavičius. Po išbandymų – ateitin!

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai