Antradienis, 20 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kaune – praeities kovų ir dabarties iššūkių atodangos

Sigita Nemeikaitė, www.alkas.lt
2010 12 07 12:16
1

Konferencijos dalyviai | S.Nemeikaitės nuotr.

Istorijos įžvalgas ir šiandienos politinio, visuomeninio gyvenimo aktualijas nagrinėjo Kauno savivaldybėje vykusi konferencija „Nuo pirmųjų laisvės kovų pabaigos iki naujų pretenzijų Lietuvai“. Laikinojoje sostinėje visuomenę į šį forumą pakvietė „Vilnijos“ draugija, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Lietuvos Sąjūdis. 

Gaivinamos autonomijos idėjos?

Konferenciją Lietuvos Sąjūdžio ir Rytų Lietuvos reikalų tarybos vardu pasveikino ir pradėjo vienas jos iniciatorių Seimo narys Rytas Kupčinskas. Pranešimą „Lenkijos pretenzijos gaivinti okupacijos padarinius Lietuvoje“ pateikė „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, kalbininkas, hab.dr. Kazimieras Garšva. Jis apžvelgė pavojus, kurie  grėsė Lietuvos valstybės nepriklausomybei įvairiais istorijos laikotarpiais – nuo pirmųjų laisvės kovų iki vadinamosios lenkiškos autonomijos bandymų.

Kalbėdamas apie pastarąjį metą, K.Garšva darė prielaidą, kad šiuo metu Rytų Lietuvoje  autonomijos idėjos skverbiasi atvirkštine tvarka: pažeidžiant Lietuvos įstatymus, lietuviški gatvių pavadinimai  keičiami parašytais nevalstybine kalba, gujama valstybinė kalba, o ateityje galime sulaukti reikalavimų šiai teritorijai skirti  ypatingą teisinį statusą.

Konferencijos dalyviai gvildeno aktualius istorijos ir dabarties klausimus, S.Nemeikaitės nuotr.
Konferencijos dalyviai gvildeno aktualius istorijos ir dabarties klausimus | S.Nemeikaitės nuotr.

Kalbininkas palietė aktualias lietuviškų vietovardžių, kurie vis dažniau rašomi nevalstybine kalba, naujojo Švietimo įstatymo kūrimo problemas. K.Garšva pažymėjo, kad dėl diskutuojamos įstatymo nuostatos tautinių mažumų mokyklose  2-3 dalykus mokyti valstybine kalba, Lietuva sulaukė Lenkijos pretenzijų, nors panašus ugdymo modelis ir taikomas šioje šalyje.

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva pabrėžė, kad Rytų Lietuvoje vietovardžiai, gatvių pavadinimai vis dažniau rašomi nevalstybine kalba. Už pranešėjo – konferencijos vedėjas Kauno savivaldybės tarybos narys Raimundas Kaminskas, S.Nemeikaitės nuotr.
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva pabrėžė, kad Rytų Lietuvoje vietovardžiai, gatvių pavadinimai vis dažniau rašomi nevalstybine kalba. Už pranešėjo – konferencijos vedėjas Kauno savivaldybės tarybos narys Raimundas Kaminskas | S.Nemeikaitės nuotr.

Seimas vilkina įstatymo priėmimą

Seimo narys Gintaras Songaila konferencijoje nagrinėjo naujų įstatymų projektų ir valstybės suvereniteto klausimus. Jis pabrėžė būtinybę Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatyme išlaikyti lietuviškąją formą.

Šis įstatymas dar nepriimtas, nors Seime buvo bandoma jį įtvirtinti su ydingomis valstybinei kalbai nuostatomis. Pastarasis, vyriausybės pateiktas, įstatymo projektas buvo atmestas, o pritarta Seimo narių G.Songailos ir R.Kupčinsko pateiktam alternatyviam projektui. Jame siūloma šalia oficialios asmenvardžių rašybos lietuviškai atskirame asmens tapatybės dokumento lape vartoti ir rašybą kalba, kurios asmuo pageidauja.

Seimo narys Gintaras Songaila kalbėjo apie naujų įstatymų projektų ir valstybės suverineto aktualijas | S.Nemeikaitės nuotr.
Seimo narys Gintaras Songaila kalbėjo apie naujų įstatymų projektų ir valstybės suverineto aktualijas | S.Nemeikaitės nuotr.

Pasak S.Songailos, toks kompromisinis modelis yra įgyvendintas Latvijoje. Seimo narys apgailestavo, kad įstatymo priėmimas yra vilkinamas, teisinantis,  kad esą  reikia  palaukti, kol Europos žmogaus teisių teismas išnagrinės lenkų tautybės asmenų skundą dėl asmenvardžių rašybos lietuviškai.

“Šio skundo nagrinėjimas negali pakeisti esminių mūsų šalies konstitucinių nuostatų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų”, – tvirtino G.Songaila.

Spaudimas slepia pavojus valstybei

Seimo narys pastebėjo, kad lig šiol ingnoruojami šalies teismų priimti sprendimai dėl lenkiškų gatvių užrašų, bendrojo lavinimo mokyklų klasių komplektų nustatymo  Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, nors pavyko pasiekti, kad jų nevykdymas būtų pripažintas etikos pažeidimu.

Kalbėdamas apie Lietuvos ir Lenkijos santykius G.Songaila tvirtino, kad pastaruoju metu susidaro įspūdis, jog kaimyninė šalis nesuvokia įvykusio lietuvių tautinio atgimimo, perėmusio  XIX a. pabaigos ir tarpukario tradicijas, realybės. Tai įrodo ir Lenkijos spaudimas dėl naujojo Švietimo įstatymo.

Pavyzdžiui, dvikalbis tautinių mažumų švietimo įstatymas Latvijoje veikia jau penkiolika metų ir laikomas vienu geriausiu Europos Sąjungoje, kaip kitakalbius integruoti į visuomenę ir kartu išsaugoti jų tautinę tapatybę. Šios šalies patirtimi naudotasi, rengiant naująjį Švietimo įstatymą, tačiau jo projektas sulaukė didelio Lenkijos priešiškumo.

S.Songaila priminė europarlamentaro Vytauto Landsbergio žodžius, kad spaudimas neturi įtakoti šalyje priimamų sprendimų, nes panašių bandymų ateityje gali rastis vis daugiau.

Valstybinės kalbos svarbos, šalies tautinių mažumų švietimo politikos problemų temą konferencijoje pratęsė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, hab.dr. Alvydas Butkus. Jis pateikė Latvijos patirtį, kuri pripažinta viena sėkmingiausių ES bei kaip ją galime panaudoti savo šalyje, priimdami Švietimo įstatymą.  

Istorijos pamokos vakar ir šiandien  

Šiandienos politikai turi pasimokyti iš savo istorijos ir gerai įsisavinti šias pamokas, nes jos nepraranda aktualumo. Tokios išvados sekė iš konferencijoje pateiktų pranešimų, skirtų  Lietuvos laisvės kovų 90-mečiui.

Konferencijos dalyviai apžvelgė prieš 90 metų vykusias laisvės kovas ir aktualias šiandienos problemas | S.Nemeikaitės nuotr.
Konferencijos dalyviai apžvelgė prieš 90 metų vykusias laisvės kovas ir aktualias šiandienos problemas | S.Nemeikaitės nuotr.

Neseniai minėjome du svarbius istorinės atminties įvykius, turėjusius lemiamos reikšmės Lietuvos valstybingumui. Vienas jų , Suvalkų sutarties sulaužymas spalio 9-ąją, vienas iš niūriausių istorijos puslapių, nes Lietuva neteko sostinės Vilniaus ir dalies teritorijos. Kita istorinė data – legendinis Giedraičių ir Širvintų mūšis  lapkričio 17-21 d. – padėjo sustabdyti lenkų skverbimąsi į Lietuvos gilumą ir apsaugoti valstybę.

Istorinę apžvalgą “Valstybingumas ir diplomatija: Lietuvos Steigiamojo Seimo pastangos išsaugoti Nepriklausomybę 1919-1920 metais” ,  konferencijoje pateikė istorikė, Kauno technologijos universiteto muziejaus vedėja Audronė Veilentienė. Faktai ir dokumentai akivaizdžiai liudija, kad anuomet valstybės nepriklausomybė buvo apginta, tik visai tautai vieningai pakilus į kovą dėl laisvės. O to meto Seimo narių ėjimas į miestus ir kaimus, raginant žmones burtis į savanorius, sektinas pavyzdys šiandien, kaip būti su tauta, o ne virš jos.

Istorinė atmintis laukia įprasminimo  

Apie Lietuvos Respublikos Vyriausiojo gynybos komiteto veiklą 1920 metais savo įžvalgomis dalijosi Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotoja Aušra Jurevičiūtė, pateikusi begalinio pasišventimo nepriklausomybės siekiui ir gynimui pavyzdžių.

Kovų dėl laisvės temą  pratęsė istorikas Zigmas Tamakauskas, gyvai, išsamiai ir nuoširdžiai pasisakęs apie prieš 90 metų Kaune pasirašytas Lietuvos ir Lenkijos paliaubas. Istorijos mokytojas pabrėžė istorinės atminties svarbą, jaunimo patriotiškumo  ugdymą.

Vienas iš svarbaus visuomenei forumo iniciatorių – Seimo narys Rytas Kupčinskas (pirmas iš dešinės) | S.Nemeikaitės nuotr.
Vienas iš svarbaus visuomenei forumo iniciatorių – Seimo narys Rytas Kupčinskas (pirmas iš dešinės) | S.Nemeikaitės nuotr.

Deja, ne visada sugebame tinkamai pagerbti praeities didžiavyrių atminimą – tokie žodžiai nuskambėjo iš konferenciją vedusio Kauno savivaldybės tarybos nario Raimundo Kaminsko lūpų. Skaudu buvo girdėti, kad Kaune nėra deramai sutvarkyti Nepriklausomybės kovų savanorių kapai, kur palaidotas ir legendinis pirmasis Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas, vadovavęs garsiam Giedraičių ir Širvintų mūšiui.

Konferencijos dalyviai nebuvo vien stebėtojai ir klausytojai – įsijungė į diskusijas, kalbėjosi, bendravo ir jai pasibaigus su Seimo nariais, istorikais, kitais pranešėjais.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Arvydas Damijonaitis says:
    10 m. ago

    Provokatorių tomaševskių vedama “tuteišų” lenkinimo politika yra paremta lenkų okupacijos laikotarpio lietuvių genocido politika.Yra įrodymų,kad “Akovcai” iššaudydavo ištisus lietuviškus kaimus,panašiai kaip Draučių kaimą(10 lietuvių nušauta iš dviejų šautuvų).Buką tuteišų ,”vietinių lenkų”,fanatizmą(akovcas,žudikas Zavistonovič) skatina provokatorių tomaševskių organizuotas lenkiškų užrašų tiražavimas Vilniaus rajone.Lietuvos valstybės teritorijoje veikia “AKOVCŲ” FANATIKŲ ŽUDIKŲ ZAVISTONOVIČ ISTATYMAI. Kiek tas gali tęstis? Ar Lietuvos valstybė kontroliuoja savo teritoriją?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Buldozeriai sustabdyti: Šančių bendruomenė švenčia pirmą pergalę

Buldozeriai sustabdyti: Šančių bendruomenė švenčia pirmą pergalę

2021 04 16
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

2021 04 09
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

2021 04 08
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

2021 04 06
Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

2021 04 05
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

2021 04 03
A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

2021 03 29
Seimo ir PLB komisija: lietuvių kalba – pagrindinis ryšio su Lietuva išlaikymo veiksnys (video)

Seimo ir PLB komisija: lietuvių kalba – pagrindinis ryšio su Lietuva išlaikymo veiksnys (video)

2021 03 24
Rodyti daugiau

Naujienos

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
Lietuvoje

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

2021 04 19
2019 rugpjūčio 10 d. Užulėnyje atidengus Prezidento A. Smetonos paminklą | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
Kultūra

Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

2021 04 19
Lietuva, Lietuva, Lietuva !!! | FIBA nuotr.
Gamta ir žmogus

Į sporto sales grįžta žiūrovai

2021 04 19
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir ekologija

Vilniuje daugėja vandens gertuvių

2021 04 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo kancleriu siūlomas prof. M. Gelbūda

2021 04 19
G. Nausėda: Pandemija mus išvargino
Lietuvoje

Ekonomikos gaivinimo planui liko 11 dienų

2021 04 19
Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas tikisi atgauti pasitikėjimą

2021 04 19
Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai

2021 04 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Ir vandenims nėra ramybės apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Balsas iš anapus apie P.S. Krivickas. Koks yra stipriausias tautinis jausmas?
  • Arūnas apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
  • Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
  • Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Į sporto sales grįžta žiūrovai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 950; komentarų: 17
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 521; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 469; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 300; komentarų: 16
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 298; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Buldozeriai sustabdyti: Šančių bendruomenė švenčia pirmą pergalę

by Kristina Aleknaitė
2021 04 16
0
Buldozeriai sustabdyti: Šančių bendruomenė švenčia pirmą pergalę

Pilotas.lt jau rašė apie Kauno savivaldybės užsakymu palei Nemuną Šančiuose „Kauno tiltų“ projektuojamą užmiesčio tipo gatvę. Šiam sovietmečio laikus primenančiam...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
9
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

Viešąją kalbą baigia užnuodyti edukacija. Ji graužia mūsų švietimą su jo šaknų prasminėmis sąsajomis ir su praamžiais pasaulėžiūriniais vaizdiniais: šviesti,...

Skaityti toliau

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

by Kristina Aleknaitė
2021 04 09
1
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

1921 m. kovo 14 d. Vyriausybė prie tuometinės Švietimo ministerijos įsteigė Terminologijos komisiją, tad šiemet minime jos įkūrimo šimtmetį. Nuo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Ir vandenims nėra ramybės apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Balsas iš anapus apie P.S. Krivickas. Koks yra stipriausias tautinis jausmas?
  • Arūnas apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Arūnas apie Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
Kitas straipsnis

Gervečių bobutės pasaka

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai