Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

A.Butkus. Lietuvos tautinių mažumų švietimas Europos Sąjungos kontekste

www.alkas.lt
2010-11-04 09:01:39
0

dr. Alvydas BUTKUS, www.alkas.lt 

dr.Alvydas Butkus
dr. Alvydas Butkus

Pranešimas skaitytas 2010 m. spalio 27 d. per LR Seime vykusią konferenciją „Tautinių mažumų švietimo politika Europos Sąjungoje: Latvijos patirtis“.   

Pirmiausiai norėčiau replikuoti į teiginį, jog orientuotis į Latvijos tautinių mažumų švietimo sistemą Lietuvai trukdo įsipareigojimai dėl lenkų tautinės mažumos 1994 m. sutartyje su Lenkija.  

Kitaip tariant, Lietuva yra susipančiojusi tokia sutartimi. Kadangi Latvija su Estija nėra susipančiojusios jokia panašia sutartimi, tai tautinių mažumų klausimu jos yra nužingsniavusios toli į priekį, o Lietuva nuo jų atsiliko net 15 metų, nes supančiota negali spėti šokuoti iš paskos. Susipančiojimas sutartimi šiuo atveju kenkia pačiam Lietuvos valstybingumui. Sutartis sudaroma avansu ir fiksuoja tuometinę situaciją, kuri ilgainiui gali keistis. Jei sutartis ar anksčiau priimti įstatymai po kiek laiko ima veikti prieš valstybę, skatina jos dezintegraciją, reikia koreguoti įstatymus, o ne valstybę. Prioritetas turi būti valstybė, jos interesas, o ne paragrafas.  

Kita replika būtų dėl teiginio, jog tik Lietuvoje kai kurios tautinės mažumos gyvena tirštai ir kompaktiškai tam tikrame regione. Tai netiesa. Slavakalbis regionas Latvijoje yra Latgala, ypač Daugpilio ir Kraslavos rajonai; Estijoje rusakalbis yra Narvos miestas bei visa šiaurės rytų šalies dalis. Pačiame Daugpilyje slavai sudaro beveik 80 proc. gyventojų, Estijos Narvoje – 93 proc.  

Švietimo situacija Lietuvoje  

Bendrojo lavinimo mokyklų Lietuvoje 2009 m. buvo 1415, iš jų mokyklų su dėstomąja kuria nors slavų kalba buvo 96, arba 6,8 proc., tarp jų su dėstomąja lenkų kalba – 62, rusų – 33, baltarusių – 1. Dar 54 mokyklos buvo mišrios: lietuvių ir rusų (23), lietuvių ir lenkų (16), rusų ir lenkų (9), lietuvių, rusų ir lenkų (6). Drauge su mišriomis mokyklomis kitakalbės mokyklos Lietuvoje sudaro 10,6 proc. visų mokyklų.  

Lietuvių ir slavų gyventojų dalis 2009 m. Lietuvoje buvo tokia: lietuviai – 84,0 proc. lenkai – 6,1 proc., rusai – 4,9 proc., baltarusiai – 1, 1 proc. Tačiau mokinių, lankančių lietuviškas mokyklas, dalis buvo didesnė – 92,2 proc.; 7,8 proc. mokinių lankė nelietuviškas mokyklas. Vadinasi, dalis nelietuvių vaikų lankė mokyklas su dėstomąja valstybine kalba.  

Lietuvos lenkų aktyvistų akcentuojamo Vilniaus ir Šalčininkų rajonų daugiakultūriškumo išsaugojimas pačių aktyvistų suprantamas kaip lenkų kalbos ir kultūros plėtra, lietuvių kalbą traktuojant ne kaip šalies valstybinę, o tik kaip pačių lietuvių gimtąją.  

Lenkai už Lenkijos ribų  

Lenkijos Tautos Edukacijos ministerija parengė „Švietimo vystymo lenkų ugdomąja kalba ir mokymosi lenkų kalbos kaip dalyko 2009-2011 metais programą“ užsienio šalyse. Programoje rašoma, kad JAV gyvena 10 milijonų lenkų, Vokietijoje – 2 milijonai, Brazilijoje – 1,8 milijono, Prancūzijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje po 1 milijoną, Didžiojoje Britanijoje ir Čekijoje – apie 500 tūkst., o Lietuvoje ir Rusijoje – po apie 300 tūkst. lenkų. Iš viso už Lenkijos ribų gyvena apie 20 mln. lenkų. (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje lenkais save laikė 205 500 gyventojų, 2010 m. – 201 500 gyventojų.)  

Programoje nurodoma, kad lenkų ugdomąja kalba Lietuvoje yra 121 mokymo įstaiga (turbūt skaičiuoti ir vaikų darželiai), Čekijoje – 36 mokyklos, Latvijoje – 5 mokyklos, Ukrainoje ir Baltarusijoje po 2 mokyklas. Visose kitose valstybėse lenkai lanko arba sekmadienines lenkų mokyklas, arba mokosi lenkų kalbos kaip dalyko.  

Šioje Lenkijos parengtoje programoje užsienio lenkai neskirstomi į „tikruosius“ ir „netikruosius“, vietinius ir imigrantus. Tačiau jų švietimo situacija vertinama selektyviai ir tendencingai. Šalys, kuriose lenkų valdiškų mokyklų yra mažiau ar visai nėra, neakcentuojamos, užtat Lietuva, kur tų mokyklų yra daugiau negu sudėjus visų kitų minėtų šalių lenkiškas mokyklas, minima kaip prasčiausiai lenkų švietimą tvarkanti šalis, nors Lietuvos lenkai sudaro tik 1 proc. visų ne Lenkijoje gyvenančių lenkų.  

Tad nejučiom peršasi išvada, jog problemų nėra ten, kur nėra lenkiškų mokyklų. Ir atvirkščiai – juo daugiau tokių mokyklų, juo blogiau patiems lenkams ir šaliai.  

Tokių mokyklų, kur visi dalykai būtų dėstomi tautinės mažumos kalba, nėra ir pačioje Lenkijoje. Visose, net privačiose Lenkijos mokyklose istorija ir geografija dėstoma tik lenkiškai, t. y. šalies valstybine kalba. Lietuviškajame Punsko licėjuje Lenkijos istorija ir geografija taip pat dėstoma valstybine, t. y. lenkų, kalba.  

Taigi, ko negali sau leisti Vokietija, JAV ar Lenkija, tai sugeba atlikti Lietuva. Bet ar dėl to nenukenčia mokyklos, kur dėstoma valstybine (lietuvių) kalba?  

Latvijoje gyvena tokie patys tuteišiai, kaip ir Lietuvoje. Su tomis pačiomis nuostatomis, kad jie esą autochtonai „od wieków“. Tačiau Latvijoje 60 000 lenkų turi 5 mokyklas ir 1 darželį. Vadinasi, 1 mokymo įstaiga tenka 10 000 lenkų. Lietuvoje 201 500 lenkų turi 121 mokymo įstaigą, tad 1 tokia įstaiga tenka 1 600 lenkų. Disproporcija didžiulė, nors šalys panašios. Be to, daugelis dalykų Latvijos lenkiškose mokyklose dėstomi latvių kalba, tuo tarpu Lietuvoje – tik lenkiškai.  

Opolėje yra Lenkijos vokiečių bendruomenė. Įdomi detalė – jie laiko save vokiečiais, tačiau vidurinioji ir jaunoji karta vokiškai nešneka. Vokiškų mokyklų irgi neturi ir valdžia jų nesteigia, nes, pasak lenkų, vaikus reikėtų mokyti nuo nulio. Tačiau nei vokiškų mokyklų stoka, nei lenkų kalba buityje ir viešumoje Opolės krašto vokiečiams netukdo jaustis vokiečiais.  

Dėl autochtono sąvokos  

Vilnijos politikieriai mėgsta kartoti teiginį, jog Pietryčių Lietuvos lenkai esą autochtonai, o jau lietuviai – kolonistai (!). Lietuvos lenkai gali būti laikomi autochtonais nebent biologiniu požiūriu, bet tik ne etniniu, nes lenkiška etninė savimonė čia atsirado kur kas vėliau – XIX ir XX a., slavėjant Vilniaus apylinkių valstiečiams. Iki tol lenkiškai kalbantys Lietuvos didikai ir bajorai savęs lenkais nelaikė ir nuo jų griežtai atsiribojo. Būtent jų, lenkakalbių lietuvių, pastangomis Liublino seime 1569 m. buvo iškovotas jungtinės šalies pavadinimas Rzeczpospolita Obojga Narodów „Abiejų Tautų Respublika“. Tokio akcento nebūtų reikėję, jei Lietuvos diduomenė būtų save laikiusi ta pačia tauta, kaip ir lenkai.  

Kalbos ir etnoso netapatumą šiais laikais puikiai iliustruoja airių pavyzdys – būdami iš esmės anglakalbiai, jie dėl to ne tik nesitapatina su britais, bet dar ir nuo jų atsiriboja. Tokia pati iliustracija galėtų būti ir minėtieji Opolės vokiečiai.  

Požiūris į kalbą  

Tarpusavio supratimui pirmiausiai kenkia lenkų nuostata lietuvių kalbos atžvilgiu. Pagalvokit, kodėl Latvijoje ir Estijoje nėra regiono, kuriame būtų kalbama vokiškai, nors vokiečių kalbos tradicija čia kur kas senesnė nei lenkų kalbos Lietuvoje. O tokio regiono nėra todėl, kad krikščionindami latvius ir estus, vokiečiai neskelbė, jog „Dievas suprantąs tik vokiškai“, jog latvių ir estų kalbos esančios „języky pogańskie“. Nei Latvijoje, nei Estijoje vokiečiai bažnyčiose nėra sukėlę muštynių dėl to, kad pamaldos ten vyksta latvių ar estų kalba. Atvirkščiai, krikščionybę skleisti vokiečiai stengėsi vietinėmis kalbomis, patys jų mokėsi ir net leido knygas! Raskite jūs man lenką autorių, kuris XVI ar XVII a. būtų išleidęs knygą lietuvių kalba!  

Ne didžiuotis, o verkti reikia, kad lietuvių valstiečių europėjimas vyko lenkų, o ne germanų kultūros fone. Geriausias pavyzdys yra Latvijos Latgala – vos tik Lenkija po 1569 m. gavo teisę ją administruoti, ten prasidėjo lenkų kalbos brukimas ir bendra ekonominė bei kultūrinė Latgalos stagnacija. Netrukus Latgaloje ėmė rastis lenkų kalbos židiniai, panašūs į tuos, kuriuos dabar turime Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Slavėjo pirmiausia vokiečiai dvarininkai, nes lenkiškumas teikė politinės ir ekonominės naudos bei saugojo nuo galimų represijų. Tad slavėti ėmė ir dvarų valstiečiai, aktyviai skatinami bažnyčios. Latvijos Vidžemę ir Pietų Estiją nuo panašaus likimo išgelbėjo tik Švedijos-ATR karas (1600-1629) bei tų žemių patekimas iš ATR į Švedijos sudėtį. Latgalos, arba buvusių Inflanty Polskie atsilikimas, kuriam pamatus padėjo 200 metų trukę poļu laiki „lenkų laikai“, juntamas net iki šiol. Tad nenuostabu, kad akcentuodami savo bendrą su lenkais valstybinę praeitį, mes tik dar kartą netiesiogiai primenam kaimynams latviams ir estams, kad šie, neturėdami tokios praeities, laimėjo kur kas daugiau ir, kaip matom, laimi iki šiol. Laimi nekvestionuojamą valstybingumą ir tvirtesnes valstybinės kalbos pozicijas savo šalyse.  

Europiniai standartai  

Baltijos šalių slavakalbiai dažnai griebiasi Šveicarijos ar Suomijos pavyzdžių, teigdami, jog ir Baltijos šalyse reikia įteisinti kelias valstybines kalbas, nes toks esąs „europinis standartas“. Tačiau Lietuva nėra ką tik susikūrusi valstybė. Net Latvija su Estija turi savo istoriją ir per šimtmečius susiformavusias tradicijas, skirtingas nuo Šveicarijos ar Suomijos. Be to, didžiųjų valstybių standartų negalima taikyti mažoms valstybėms. Dabartinė Lietuva skiriasi nuo kaimyninės Lenkijos tiek dydžiu, tiek gyventojų skaičiumi, tad apeliuoti į standartų paritetą tarp šių valstybių neišeina, nes pariteto nėra tarp pačių valstybių. Jei jau orientuotis, tai tik į panašaus dydžio ir panašios istorinės patirties regiono kaimynes. Lietuva yra Baltijos regiono šalis, kaip ir Latvija su Estija, tad šių trijų šalių standartai ir turėtų būti panašūs.  

Akcentuoti europinius standartus ir jų nesilaikymą galima nebent pabrėžiant neeuropietiškai didelį valstybės išlaikomų tautinių mažumų mokyklų kiekį Lietuvoje. Laikydamiesi „europinių standartų“, turėtume jas arba privatizuoti, arba sumažinti iki europinių esančių dydžių.  

Dėl vadovų pažadų  

Keletas pastabų dėl priekaišto, jog Lietuva esą nesilaiko Lenkijai duotųjų pažadų, ypač dėl lenkų pavardžių rašybos. Keistas priekaištas, nes nei Lietuvos Seimas, nei Vyriausybė niekam jokia sutartimi tokių dalykų nėra įsipareigojusi. Jei tokius pažadus tam tikromis aplinkybėmis yra davę Lietuvos aukšti pareigūnai, tai jie nusikalto ir rinkėjams, ir Lietuvos Konstitucijai, nes niekas jiems tokių įgaliojimų nebuvo suteikęs. Be to, „kas galėtų paneigti“, jog už tokius pažadus nebuvo dosniai sumokėta jo davėjui?  

Šią liūdną švaistymosi pažadais praktiką pradėjo a. a. Prezidentas Algirdas M. Brazauskas, savo kolegai Latvijos Prezidentui Gunčiui Ulmaniui Maišiagaloje pažadėjęs ginčytiną Baltijos akvatoriją. Kokį skandalą sukėlė šis jo neatsargus poelgis, visi prisimenam. Būtų gerai, kad visa tai prisimintų ir dabartiniai „pažadukai“ – gal tai padės jiems atsisakyti pagundos užstatinėti užsienio valstybei tiek Lietuvos Seimą, tiek jos Konstituciją, tiek visą šalį.  

 

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

Maskirovka

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Nerimas

Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
DFDS keltas

Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

2025 07 06
Vaikai prie kompiuterio

Vaikai ekranų nepalieka ir vasarą

2025 07 06
Kopūstai

Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Atostogos | zenpr.lt nuotr.

Kuriose užsienio šalyse atostogos nuostolingiausios?

2025 07 06
Iškyla

Nepastebimi pavojai iškylos metu

2025 07 06
Būstas

Dauguma gyventojų nori pro būsto langą matyti žalumą

2025 07 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Irena Aušrelė Čepienė | S. Venckaus nuotr.

Paskirta 2010 m. valstybinė Jono Basanavičiaus premija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai