LMA Vrublevskių bibliotekos skaitmeninio projekto „Lietuva topografiniuose žemėlapiuose 1914–1945 m.“ (vykdyto 2018–2019 m.) rezultatai jau prieinami interneto vartotojams. Biblioteka dalijasi savo fonduose sukauptais ir 2015–2019 m. suskaitmenintais bei su koordinačių sistema susietais istoriniais žemėlapiais. Mažai pažinti ir nelengvai prieinami kartografiniai dokumentai dabar patogiai pasiekiami interneto priemonėmis. Skaityti toliau
Spalio 9 d. – gruodžio 31 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje, III a., vyks paroda „Verba volant, scripta manent“: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“. Parodos atidarymas spalio 9 d. 17.30 val. III a. atrijuje. Tik parodos atidarymo vakarą bus galimybė pamatyti įspūdingą, savo dydžiu išsiskiriantį garsios Valenrodtų giminės genealoginį medį, nupieštą ant pergamento XVIII a. antrojoje pusėje. Renginyje skambės instrumentinio ansamblio „Vilniaus klarnetai“ muzika. Skaityti toliau
Vienas gražiausių ir vertingiausių Lietuvoje vykdomų skaitmeninimo projektų – portalas epaveldas.lt, sudarantis sąlygas skaitmeninti, saugoti ir skleisti Lietuvos kultūros paveldą. Šiame milžiniškame skaitmeniniame lobyne vartotojai gali greitai ir patogiai atrasti tūkstančius meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų.
Iki šiol vartotojai, naršydami portale ir norėdami peržiūrėti didesnės raiškos vaizdus, privalėjo registruotis ir užsakyti darbo vietą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Skaityti toliau
Sunkiai naikinamas mechaniniais ar net cheminiais būdais Sosnovskio barštis sparčiai plinta ir užima vis daugiau Lietuvos teritorijos. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ir Aplinkos ministerija kviečia Lietuvos gyventojus būti neabejingiems ir pranešti apie jo augimo vietas.
Kviečiama siųsti invazinio augalo – Sosnovskio barščio – nuotraukas naudojantis mobiliąja programėle „NMA agro“. NMA sukurta programėlė suteikia galimybes nustatyti tikslias fotografuojamo objekto koordinates, todėl atsiųsta informacija pasitarnaus Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Nacionalinei žemės tarnybai pavedė nuo 2015 metų kasmet parengti trečdalio Lietuvos Respublikos teritorijos ortofotografinių žemėlapių sudarymą.
Nacionalinė žemės tarnyba 2015 metais pradėjo Lietuvos Respublikos teritorijos aerofotografavimo ir ortofotografinių žemėlapių sudarymą.
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografai visuomenei pateikė septyniasdešimties Lietuvos ežerų ir tvenkinių batimetrijos duomenis. Batimetrija – tai vandens telkinių gylių matavimas ir žymėjimas žemėlapyje taip sudarant batimetrinius žemėlapius. Didžiąją dalį batimetrijos duomenų suskaitmenino geografijos specialybės studentai, vadovaujami Geografijos ir turizmo katedros lektoriaus Marijaus Pilecko.
Lietuvos ežerų batimetriniai planai skenuojami ir skaitmeninami rengiant LEU kursinius ir bakalauro darbus. Dar dviejų ežerų (Gineitiškių ir Salotės) batimetrijos duomenis pateikė LEU absolventas, šiuo metu Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doktorantas Vaidotas Valskys. Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d. pavakarę Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose įsikūrusiame Valstybės pažinimo centre buvo pristatytas Lietuvos nacionalinis atlasas.
Lietuvos nacionalinis atlasas pirmas tokio masto enciklopedinis leidinys nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tai šsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys simbolizuojantis Lietuvos politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Leidinyje apibendrinami kartografuojamos valstybės gamtos ištekliai, ekonomika, socialiniai ir kultūriniai reiškiniai, švietimas, mokslas bei istorija.
Lietuvos nacionalinio atlaso pristatyme kalbėjo Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys ir Lietuvos kartografų draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Skaityti toliau
Balandžio 14 d.pavakarę Vilniaus universitetas jame viešėjusiai Tailando Karalystės princesei Maha Čakra Sirindorn (Mahai Chakri Sirindhorn) išties paliko didelį įspūdį. Vaikščiodama po VU architektūrinį ansamblį ji nuolat šypsojosi ir savo įspūdžius žymėjosi užrašų knygelėje, o patikusį objektą nufotografuodavo.
Pirmiausia viešnia apžiūrėjo VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje specialiai jai parengtą XVI–XVIII a. žemėlapių ir graviūrų,
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovė Daiva Gineikaitė Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorei, pavaduojančiai rektorių, doc. dr. Ritai Vaičekauskaitei įteikė pirmą kartą per Lietuvos valstybingumo istoriją išleistą Lietuvos nacionalinį atlasą (I tomą).
Šalies nacionalinis atlasas – politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą simbolizuojantis išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografijos leidinys, kuriame objektyviai apibendrinami kartografuojamos valstybės gamtos ištekliai, ekonomika, socialiniai ir kultūriniai reiškiniai, švietimas, mokslas bei istorija. Nacionalinius atlasus turi visos išsivysčiusios ir savo valstybingumą bei nepriklausomybę puoselėjančios valstybės.
„Sprendžiant valstybės raidos strateginius klausimus, šalies identiteto formavimo uždavinius, nacionalinis atlasas yra vienas iš kertinių leidinių, teikiančių apibendrintą, Skaityti toliau
Liepos 7 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniam direktoriui prof. dr. Renaldui Gudauskui Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorė Daiva Gineikaitė Valstybės dienos proga įteikė pirmą kartą per Lietuvos valstybingumo istoriją išleistą nacionalinį Lietuvos atlasą.
Šalies nacionalinis atlasas – tai politinę nepriklausomybę, teritorinį vientisumą simbolizuojantis išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, Skaityti toliau
Birželio 30 d., 14 val. Seime, Seimo galerijoje, bus pristatyta retų XVI–XIX amžių didelio tikslumo žemėlapių, kuriuose pavaizduota antikinė Europa ir jos aplinka, paroda.
Lietuvos kartografų draugijos teigimu, šie kūriniai patvirtina, kad teritorijos, prieš jas pavadinant Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, buvo suvokiamos kaip šalis, turinti senas, vientisai europinei kultūrai priklausančias civilizacijos tradicijas.
Seimo nario Gedimino Jakavonio iniciatyva rengiamoje parodoje bus rodomos Milvydo Juškausko ir Violetos Sirvydytės iš užsienio šalių gautų žemėlapių kopijos bei, pasak rinkinių savininko, su Lietuvos Skaityti toliau
Birželio 8 – liepos 13 dienomis Seime, Parlamento galerijoje, veiks paroda unikalių XVI–XIX amžiaus didelio tikslumo žemėlapių, kuriuose pavaizduota antikinė Europa ir jos aplinka. Lietuvos kartografų draugijos teigimu, šie kūriniai patvirtina, kad teritorijos, prieš jas pavadinant Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, buvo suvokiamos kaip šalis, turinti senas, vientisai europinei kultūrai priklausančias civilizacijos tradicijas.
Seimo nario Gedimino Jakavonio iniciatyva rengiamoje parodoje bus rodomos Milvydo Juškausko ir Violetos Sirvydytės iš užsienio šalių gautų žemėlapių kopijos Skaityti toliau
Subrandinta ir įgyvendinta Nacionalinės žemės tarnybos idėja – visuomenei pristatytas išskirtinis leidinys Lietuvos nacionalinis atlasas.
Lietuva pirmą kartą per savo valstybingumo istoriją parengė ir išleido Lietuvos nacionalinį atlasą (I tomą).
Šalies nacionalinis atlasas – politinę nepriklausomybę, teritorinį vientisumą simbolizuojantis, išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame objektyviai apibendrinami kartografuojamos valstybės gamtos ištekliai, ekonomika, socialiniai ir kultūriniai reiškiniai, švietimas, mokslas bei istorija.
Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi dalys – „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“. Skaityti toliau
Vasario pabaigoje šešioliktoji Vilniaus knygų mugė vėl taps ypatingų susitikimų ir bendravimo vieta. Per keturias dienas čia įvyks daugiau nei trys šimtai susitikimų su autoriais, iliustruotojais, ekspertais, menininkais ir prekijais, kurie ne tik dalinsis patirtimi, keisis nuomonėmis, bet ir atskleis daiktų istorijas.
Pabendrauti kvies ekspertai, visuomenės veikėjai, dailininkai
Didžiausia skaitytojų šventė į sostinę kasmet suburia ne tik mylimiausius rašytojus. Čia atvyksta ir įžymūs knygų dailininkai. Kaip iliustruoti vaikų literatūros kūrinius neužgožiant teksto? Kaip perteikti knygos dvasią? Tai uždaviniai, kuriuos sprendžia iliustruotojai visame pasaulyje. Skaityti toliau
Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose lankėsi pirmą kartą Lietuvoje viešintis neseniai paskirtas pirmasis Lietuvos garbės konsulas Saudo Arabijoje Mahfouzas Marei Mubaraku bin Mahfouzu. Svečias ne tik išsamiai susipažino su atstovaujamos valstybės istorija bei paveldu, tačiau ir pats prisidėjo prie istorijos puoselėjimo Valdovų rūmų muziejui dovanodamas du vertingus XVI–XVII a. žemėlapius, kuriuose vaizduojama Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Skaityti toliau
Lietuvos kartografų draugija kuria mokslo populiarinimo filmą „Kartografija: žemėlapiai, kurie keičia pasaulį“, kurį žiūrovai išvys jau šią vasarą. Jame pasakojama, kaip, kur ir kada gali būti naudojami žemėlapiai.
„Daugelis žvilgtelime į žemėlapius tik planuodami kelionės maršrutą ar norėdami susiorientuoti vietovėje, tačiau iš tikrųjų jų taikymo galimybės daug didesnės, – pasakoja Giedrė Beconytė, projekto vadovė. – Žemėlapiuose gali būti pavaizduotos ne tik Žemės teritorijos, bet ir dangaus skliautas, hipotetinės, fantastinės ar net abstrakčios erdvės. Tai efektyvus žinių sklaidos, atskirties mažinimo, tarptautinės komunikacijos ir tyrimų įrankis.“ Skaityti toliau
Gruodžio 3 d. Moravijos krašto muziejuje buvo atidaryta tarptautinė Baltijos regiono istorijos paroda „Dievų keliai – paslaptingųjų baltų pasaulis“. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga surengta paroda pristatoma antrajame pagal dydį ir glaudžiai su Lietuva bendradarbiaujančiame Čekijos mieste Brno. Moravijos krašto muziejuje šiais metais įkurtame Baltų salone bus rengiamos parodos, susitikimai ir kiti su Lietuva, Latvija bei Estija susiję renginiai.
Tarptautinės parodos tikslas – pristatyti mažai žinomą Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – kultūrą ir istoriją bei šių šalių ryšius su Čekija. Skaityti toliau
Lapkričio 28 d. 19 val. „7 Fridays“ bare „Penktadieniniuose pašnekesiuose“ svečiuosis architektūros [vaikų] fondo keliaujančių architektūros dirbtuvių (KAD) organizatoriai ir plačiau supažindins su savo veikla, idėjomis, dalinsis pasaulio suvokimu bei architektų įžvalgomis.
Vilniuje veikia toks savanorių būrys, kuris skatina vaikus pažinti juos supančią aplinką ir prisidėti patiems prie jos kūrimo – tai architektūros [vaikų] fondas. Jis šią vasarą apkeliavo 16 Lietuvos miestelių su vaikams skirtomis „Keliaujančiomis architektūros dirbtuvėmis“.
Apie architektūros fondo veiklą, keliaujančių dirbtuvių idėją, eigą bei rezultatus renginio organizatoriai pakalbino savanorę Sandrą Šlepikaitę. Skaityti toliau
Mane jau senokai domino klausimas, kodėl būtent tokioje, o ne kitoje vietoje įsikūrė Vilnius. Negi tik geografinė padėtis – upės brasta, sausumos prekybos kelių kryžkelė ar nuotolis nuo priešiškų tautų – lemdavo miesto likimą? O gal tai nulemdavo ir ypatinga bioenergetinė bei geomantinė aplinka, kitaip sakant, geologinė sandara? Gal būtent ji ir paskatindavusi žynius įkurdinti tokiose vietose šventyklas, o prie jų vėliau rasdavosi ir gyvenvietės. Ir dar – kodėl Vilnius kaip šventoji vieta traukia ne tik lietuvius, baltarusius bei lenkus, juk net žydai jį vadina tokiu garbingu vardu – Šiaurės Jeruzale? Skaityti toliau
Liepos 3 d. 16 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje atidaryta unikali paroda „Sub signo nobilitatis: Po kilmingumo ženklu“. Paroda skirta Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, joje atsispindi Lietuvos valstybės vieta ir reikšmė Europoje, nuo savarankiškos valstybės iškilimo XIV a. iki pat jos žlugimo 1795 m.
Šioje parodoje eksponuojama tai, kas apibūdina valstybės – taip pat ir Lietuvos – statusą tarp kitų regiono šalių: įvairūs dokumentai, atskleidžiantys įtakingų ir visoje to meto Europoje žinomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių bei didikų giminių istorijos ištakas, unikalūs žemėlapiai, liudijantys Lietuvos valstybės sienų ir teritorijų raidą. Skaityti toliau
Leidykla „Gairės“ pristato Algirdo Antano Gliožaičio monumentalią monografiją „Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose“. Leidinyje meistriškai pateikiama lietuvininkų politinių nuostatų raidos analizė XVIII–XX a. dokumentuose ir to laikotarpio žemėlapiuose, vaizduojančiuose Mažąją Lietuvą. Vertinama žemėlapių įvairovė, ypatumai ir valstybių vykdytos politikos atspindys juose.
Šios knygos pasirodymas yra reikšmingas įvykis politikams, kultūros istorikams, kartografams, Klaipėdos, Karaliaučiaus krašto gyventojams, lietuvininkams, gyvenantiems užsienyje ir turintiems vilties sugrįžti į Tėvynę bei visiems, kas neabejingi Mažosios Lietuvos istorijai ir kultūrai. Skaityti toliau
