Atėjus skaitmeniniams laikams, anksčiau naudoti orientavimosi aplinkoje įrenginiai tampa vis mažiau reikalingi. Popierinius žemėlapius dažnai pakeičia telefone esantys GPS įrenginiai. Atokiausios pasaulio vietovės gali būti apžiūrėtos vos jas įvedus į „Google Maps“. Svečias šalis lankantys keliautojai nepažįstamas gatves tyrinėja telefonų ekranuose. Nors technologijos leidžia apžiūrėti tolimiausias vietoves vos vieno mygtuko paspaudimu, vis dėl to, profesionalūs keliautojai primygtinai tvirtina, jog orientuojantis erdvėje, vien išmaniųjų įrenginių nepakanka. Kodėl?
Neišsenkanti baterija
Keliavimas su GPS įrenginiais savo mieste – išties geriausias būdas greitai ir nesudėtingai pasiekti savo norimą tikslą. Tačiau keliaujant ilgesnį atstumą – gali kilti keblumų. Jei yra keliaujama po mišką ar kalnus, kur nėra elektros ir galimybės pasikrauti telefoną kelionės metu, o jo baterija išsenka ir dingsta žemėlapis – keliautojas lieka nežinioje. Taip pat ir keliaujant itin karštą ar šaltą dieną – išmanusis telefonas gali neatlaikyti temperatūros pokyčių. Tada popieriniai žemėlapiai tampa tikrais gelbėtojais.
Neklysta
Dažnai keliaujant mažesniais labiau nuo miestų nutolusiais keliais ar takeliais GPS rodomas maršrutas gali nukeliauti į lankas, taip visiškai paklaidindamas keliautojus, tad juo visiškai pasikliauti nevertėtų. Beje, kartais atokesniuose kampeliuose gali neveikti interneto ryšys ar GPS signalas. Šiuo atveju popierinis žemėlapis yra patikimesnis.
Lavina gebėjimą orientuotis
Ar yra buvę, jog aklai klausydami GPS instrukcijų, kur važiuoti, neprisimenate nieko, ką matėte pakeliui? Žmogui nuolat naudojantis skaitmeninėmis technologijomis ir pasikliaunant nuosekliais automatizuotais nurodymais, dingsta jo gebėjimas analizuoti ir interpretuoti supančią aplinką, stebėti ženklus, orientuotis nepažįstamose vietose. Užuot stebėjus miestą, bandant susiorientuoti jame ir ieškant geriausio kelio, yra klausoma nuorodų, kaip keliauti viena kryptimi. Mokslininkai ištyrė, jog naudojant navigaciją, yra padidinamas uodeguotojo branduolio – smegenų pamato branduolio, aktyvumas, kuris yra atsakingas už nurodymų sekimą. Kita vertus, dėl to sumažėja kitos smegenų dalies – hipokampo aktyvumas, kuris padeda galvoje kurti erdvinius žemėlapius.
Patogu planuotis kelionę
Platesnis žemėlapio mastelis leidžia patogiau planuoti kelionės maršrutą, jame galima pasižymėti dienos planą, lankytinas vietas ir geriau suprasti erdvinį maršruto išsidėstymą. GPS yra patogiausias būdas susiorientuoti, norint nuvykti nuo taško A iki B, tačiau erdvinis maršruto nustatymas su popieriniais žemėlapiais moko individualiai orientuotis nepažįstamoje teritorijoje, išsirinkti geriausią kelią ir plėsti savo geografinį akiratį.Topografiniai, kelių gatvių ir greitkelių, miestų ir regionų, politiniai, geologiniai, klimato žemėlapiai – įvairiausių žemėlapių rūšių yra daugybė. Tačiau į ką reikėtų atkreipti dėmesį jį renkantis? Interneto knygynas „Patogu pirkti“ keliautojams siūlo atsižvelgti į žemėlapio formatą, kuris būtų patogus naudoti, pakankamai detalus, o svarbiausios, įdomiausios lankytinos vietos jame turi būti išskirtos.
Reikalingas įgūdis vaikams
Suprasti, kaip orientuotis erdvėje ir išugdyti kartografinį mąstymą svarbu jau nuo mažų dienų. Technologijų amžiuje gebėjimas suvokti supančią aplinką tampa vis rečiau lavinamas, todėl vaikus, kurie yra nuolat įsmeigę akis į telefono ekraną, reikia mokyti jas pakelti aukštyn ir gebėti susiorientuoti, kur yra Šiaurė, o kur – Pietūs.
Geografijos ir istorijos pamokose neapsieinama be žemėlapių ir atlasų, mokoma suprasti juose esančią informaciją, jų pagalba teorinės žinios yra susiejamos su pasaulio suvokimu. Atlasai, kuriuos sudaro išsamūs įvairių tematikų ir laikotarpių žemėlapiai bei kitos schematinės iliustracijos, padės išmokti valstybių geografinę padėtį, sužinoti apie šalis ir jų sostines, didžiausius ežerus, dykumas ir kitas ypatybes. Kai kurie žemėlapiai būna papildyti šalių vėliavomis, nurodytu gyventojų skaičiumi ir kita naudinga informacija.
Žemėlapių ir atlasų tyrinėjimas padeda suvokti vietos istoriją. Žemėlapiai yra periodiškai perbraižomi, kad atspindėtų pokyčius, kylančius dėl karų, politikos ar vidinių konfliktų, tad, apžiūrinėdami senesnių ir dabartinių laikų žemėlapius, mokiniai gali sužinoti, kaip pasaulis pasikeitė per pastarąjį šimtmetį, kokios sritys įgijo nepriklausomybę ar tapo kitų valstybių dalimi.
Gaubliai padeda suvokti Žemę kaip visumą
Gaubliai naudingi ne tik tuo, jog užsimerkus ir dūrus pirštu į besisukantį gaublį galima išsirinkti sekančią kelionės kryptį. Tiek suaugusiems, tiek mažiesiems gaublys suteikia galimybę suvokti Žemę kaip visumą, tyrinėti jos žemynus, valstybės, jūras ir vandenynus.
Kaip ir žemėlapiai, gaubliai leidžia pamatyti ir suprasti erdvinį pasaulio išsidėstymą, tačiau jie reprezentuoja visą Žemės rutulį, o ne tik jo dalį, dvimatį paveikslą. Prasidėjus karo neramumams, gaublys tapo ypač pravarčiu mokomuoju įrenginiu tėvams – jie padeda vaikams lengviau nupasakoti kilusią situaciją, aktualių įvykių geografiją ir šalių istoriją. Gaublių, kaip ir žemėlapių, būna įvairių – geografinių, politinių, teminių, reljefinių, yra sukurti ir kitų planetų – Marso, Veneros, taip pat Mėnulio, dangaus skliautų gaubliai.
Be to, vien sužinojimas apie tam tikrus miestus, šalis ar vandenis gali įžiebti vaiko smalsumo kibirkštį. Jis gali pasirinkti jį dominančią vietovę ir ją patyrinėti išsamiau, ieškoti papildomos informacijos ir plėsti savo akiratį. Tiesa, nors gaublys ir rodo tikslesnį vaizdą, jis nėra toks patogus kaip žemėlapis. Mokslininkai bando sukurti praktišką gaublį, kuris būtų tikslus ir patogus nešiotis su savimi.
Tad nors skaitmeniniame amžiuje technologijos pakeitė daugumą reikalingų įgūdžių, žemėlapių ir atlasų skaitymas bei gaublių tyrinėjimas išlieka svarbia priemone ugdant erdvinio mąstymo įgūdžius ir padedant suprasti mus supantį pasaulį.
