Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, vienas iš Sąjūdžio pradininkų Audrius Butkevičius, Kauno Sąjūdžio vadovas, istorikas, publicistas Raimundas Kaminskas, vienas garsiausių Lietuvos tapytojų Aloyzas Stasiulevičius ir filosofas Krescencijus Stoškus. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.
G. Jakavonis:
Lapkričio 14 d., antradienį, 17 val. Trakų salos pilies didžiojoje menėje vyks dailininko, fotomenininko Rimanto Dichavičiaus dviejų albumų „Žalgiris“ ir „Laisvės paženklinti“ (trečias tomas) pristatymas. Renginyje dalyvaus albumų autorius bei dailininkai prof. Giedrius Kazimierėnas ir Virginijus Stančikas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus ir leidykla „Versmė“.
Albumas „Žalgiris“– bene pirmas leidinys Lietuvoje, skirtas vienam kūriniui – G. Kazimierėno paveikslui „Žalgiris. Rūstybės diena“ (400×400, drobė, aliejus, auksas, sidabras). Skaityti toliau
Šiandien, penktadienį, Kauno „Žalgiris“ žaidė antrasias Eurolygos rungtynes su Maskvos srities „Chimki“ krepšininkais ir pralaimėjo 77:85 (15:21, 21:25, 17:17, 24:22). Ir nors nuostabiai žaidęs Paulius Jankūnas rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų sąraše pakilo į 8-ą vietą, tačiau tai neišgelbėjo kauniečių nuo pirmo pralaimėjimo išvykoje.
Pirmajame Eurolygos etape Serbijos Skaityti toliau
Kaunas puoselėja pagrįstas ambicijas šiemet sulaukti daugiau turistų nei iki šiol. Neseniai paskelbta, kad į Vilniaus oro uostą atvyko milijonasis 2016-ųjų turistas, o Valstybinio turizmo departamento duomenys rodo, jog keturi iš penkių atvykėlių pamato tik mūsų šalies sostinę. Ilgainiui ši proporcija turėtų pasikeisti ir Kaunas tam turi užtektinai argumentų.
Kaunas nekantriai laukia kovo, kuomet paaiškės, ar 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Šis titulas neabejotinai pasitarnautų ir turizmo srautams. Skaityti toliau
Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti. Skaityti toliau
Gruodžio 19 d. geriausias visų laikų Lietuvos ir vienas geriausių pasaulio krepšininkų, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis švenčia 50 metų sukaktuves.
A. Sabonį šia proga pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovės teigimu, įspūdingų pergalių pasiekęs Arvydas Sabonis verčia jo karjera žavėtis ir didžiuotis visą Lietuvą.
„Jūsų vardas pasaulyje tapo Lietuvos sinonimu, o mūsų šalyje – sektinu pavyzdžiu tūkstančiams vaikų ir jaunuolių, trokštančių žengti Jūsų keliu. Skaityti toliau
Liepos 15 dieną, Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmai Vilniuje surengs Žalgirio mūšio pergalės paminėjimą. Visą dieną įvairūs renginiai vyks Valdovų rūmuose, o šventę vainikuos iškilmingas mūšio paminėjimas Katedros aikštėje.
Renginiai Valdovų rūmuose prasidės nuo pat 11 valandos ryto. Lankytojai bus kviečiami į ekspozicijas, turės galimybę sudalyvauti edukaciniuose žaidimuose ir kūrybinėse dirbtuvėlėse, pažiūrėti filmą „Žinomas nežinomas Žalgiris“.
Nuo 16 val. rūmų kieme brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ir Lietuvos Skaityti toliau
Balandžio 17 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) salėje (Arsenalo g. 3, užbaigiant 2013–2014 m. ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą, paskutiniame paskaitų ciklo „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“ vakare bus pristatytas dokumentinis istorinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“.
1410 m. liepos 15 d. prie Žalgirio (Griunvaldas, Lenkija) įvyko vienas didžiausių vėlyvųjų viduramžių Žalgirio mūšis, nulėmęs tolimesnę Europos ateitį.
Dokumentinio filmo „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ kūrėjai ir tarptautinė istorikų grupė – prof. habil. dr. Svenas Ekdalis (Sven Ekdahl) Skaityti toliau
Kovo 1 d., šeštadienį, 12 val. Kauno valstybinis lėlių teatras pakvies į savo pirmąją šių metų ir paskutinę 56-o sezono premjerą teatro didžiojoje scenoje – muzikinį spektaklį pagal Liudviko Jakimavičiaus pasaką „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“.
Spektaklį kūrė režisierė Agnė Sunklodaitė, dailininkė Giedrė Brazytė, kompozitorius Deividas Gnedinas, jame vaidina ir lėles bei objektus valdo aktoriai Mindaugas Ancevičius, Mindaugas Černiauskas, Laima Rupšytė, Indrė Taločkaitė, Andrius Žiurauskas. Skaityti toliau
Lietuvių ir lenkų santykiai kažkada nebuvo tokie įtempti. Nors valstybės ir tautos priklauso skirtingoms kalbų grupėms, skiriasi jų mentalitetas, kultūra ir visa kita, tačiau amžių glūdumoje būta ir bendrų interesų, žinoma, daugiausiai išreikštų karais, konfliktais su kaimynais, karalių ir kitų didikų giminystės ryšiais, nuožmia kova dėl sostų. Įsiskverbkime bent jau į XVII amžių, jo pradžią, kai vyko ATR karas su Maskva ir pasipriešinimas švedams. Kodėl ir jie kelia tiek prieštaravimų?
Religijų karas?
Abiejų tautų respublikos (ATR) ir Švedijos karas, prasidėjęs 1600 m. rugsėjo 17 d., buvo antras karinis konfliktas, įsiplieskęs dėl Vazų dinastijos pretenzijų į Švedijos karaliaus sostą. Pirmas to karo etapas buvo Livonijos karas, Skaityti toliau
Pasirodo, Poznanės „Lech“ stadione yra patalpų, nuo kurių raktą turi tik aršiausi komandos fanai. O klubo administracijai šios patalpos – neliečiamos. Būtent jose buvo slepiamas antilietuviškas transparantas, sukėlęs tarptautinį skandalą „Lech“ ir VMFD „Žalgirio“ rungtynių metu. Kaip praneša portalas Sport.pl, tokias nuostabą keliančias aplinkybės atskleidė Didžiosios Lenkijos vaivadijos vadovas Piotras Florekas.
Beje, šis pareigūnas, po antilietuviško išpuolio priėmęs sprendimą laikinai uždaryti Skaityti toliau
Poznanėje futbolo rungtynėse tarp „Žalgirio“ ir vietos „Lech“ komandų lenkų futbolo sirgaliai iškėlė didžiulį šūkį „Lietuvi chame, klaupkis prieš lenkų poną“. Šūkis buvo didelis, vien jį laikyti turėjo ne mažiau šimto žmonių. Įnešti tokį didelį medžiagos audeklą nepastebimai pro policijos pareigūnus buvo neįmanoma. Juk „Lech“ sirgaliai yra garsūs savo agresyvumu ir kiekvienas įeinantysis yra kruopščiai patikrinamas. Užkirsti kelią šio plakato pasirodymui nebuvo sunku, tuo labiau, kad policija visada seka tokius sirgalius dar prieš rungtynes.
Dabartinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas jaunystėje irgi buvo aistringas futbolo sirgalius, aktyviai organizavęs jų veiklą. Skaityti toliau
Gegužės 7 d. 19 val. Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Vilniaus „Siemens“ arenoje LKL finalo serijoje ketvirtą kartą susitiko su „Lietuvos ryto“ krepšininkais ir ketvirtą kartą iš eilės juos nugalėję užtikrintai laimėjo Lietuvos čempionatą ir15-tą kartą iškovojo LKL čempionų aukso žiedus.
Pirmasias varžybas „Žalgiris“ prieš „Lietuvos rytą“ laimėjo santykiu 88:73, antrasias 71:77, o trečiųjų rungtynių metu sutriuškino „Lietuvos rytą“ santykiu 72:45.
Per 20-ies metų LKL istoriją dar nėra buvę atvejo, kad komanda finalo serijoje pralaiminti 0:3, nugalėtų ir laimėtų ketvirtas rungtynes. Skaityti toliau
Gegužės 2 d. Vilniaus „Siemens“ sporto salėje sužaistos antrosios dvidešimto Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo rungtynės iki keturių pergalių tarp Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“. „Žalgiris“ ir vėl iškovojo pergalę. Nors šį kartą „Lietuvos rytas“ žymiai stipriau priešinosi ir kurį laiką pirmavo, bet galutinis rezultatas 71:77 „Žalgiriui“ lėmė antrąją pergalę.
Dabar po dviejų rungtynių„Žalgiris“ pirmauja pirmauja 2:0. Skaityti toliau
Balandžio 30 d. 19 val. „Žalgirio“ sporto rūmuose prasidėjusias dvidešimto Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo rungtynese penkioliktą kartą iš eilės susikovė Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“.
Užtikrintą pergalė šios e rungtynėse šventė „Žalgiris“ 88:73.
„Žalgirio“ ir Lietuvos ryto“ Rungtynės tiesiogiai galima stebėti ir internetu: Skaityti toliau
Spalio 28 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyko legendinių Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA krepšininkų dvikova.
Kauno „Žalgiris“ su nepakartojamais Arvydu Sabonių, Sergejumi Jovaiša, Mindaugu Arlausku ir kitais žinomais žalgiriečiais vėl nugalėjo savo amžinus varžovus CSKA – 46:45! CSKA gretose žaidė: Vladimiras Tkačenka, Sergejus Tarakanovas, Anatolijus Myškinas, Heino Endenas, Aleksandras Meleškinas ir kiti.
Žalgiriečių treneriais kaip ir anais laikais buvo Vladas Garastas ir Henrikas Giedraitis, o CSKA – Igoris Migliniekas. Skaityti toliau
Liepos 14 d., šeštadienį, penkiolika Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos karių, vilkinčių rekonstruotomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių istorinių klubų dalyvavo Žalgirio mūšio vaidinime Žalgiryje (Griunvalde, Lenkija). Inscenizuotame mūšyje kariai kovėsi jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) kariai.
Renginyje dalyvavę kariai ir jų pagalbininkai įsikūrė pagal viduramžių papročius įrengtoje stovykloje, Skaityti toliau
Sausio 5 d. Garbės sargybos kuopos kariai ir rekonstrukcinio Lietuvos judėjimo lyderiai „Viduramžių pasiuntiniai“ dalyvavo filmuojant kovų scenų rekonstrukcijas dokumentiniam filmui „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“, praneša Viduramžiai.lt. Filmas kuriamas nuo 2010 m., šiuo metu vyksta jo montažas ir postprodukcijos darbai.
Filmo premjera planuojama pirmąjį šių metų pusmetį. Jis kuriamas prodiuserių įmonėje „Strictly Baltic“ ir skirtas plačiajai auditorijai. Filmo prodiuseris – Martynas Mickėnas, scenarijaus autoriai – dr. Valdas Rakutis ir Aleksandras Matonis, operatoriai – Juozas Matonis ir Rolandas Leonavičius.
Dokumentinio filmo tikslas – istorijos mokslininkų akimis iš naujo pažvelgti į mūšio aplinkybes, paneigti kai kuriuos stereotipus dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vaidmens, taktikos, ginkluotės, gebėjimų Didžiajame kare ir Žalgirio mūšyje. Skaityti toliau
2011 m. liepos 15–16 d. Lietuvos kariuomenės kariai ir istorinių klubų nariai atstovaus Lietuvai Lenkijoje Griunvaldo lauke rengiamoje Žalgirio mūšio inscenizacijoje. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurta XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių apranga, kartu su riteriais iš Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ir kitų istorinių klubų – iš viso per pusšimtis atstovų – atkurdami mūšį kausis jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai. Skaityti toliau
Vienur jis vadinamas Tannenbergu, kitur – Grunwaldu, dar kitur – Dombruvno mūšiu. Lietuviai gi išsivertė į Žalią girią – Žalgirį. Kaip bepavadintum – tai buvo reikšmingas viduramžių mūšis, ankstesnių istorikų nepelnytai menkinamas, dabartinių tyrinėtojų prilyginamas Kulikovo ir kitiems garsiems Europos mūšiams.
Pernai paminėjus Žalgirio mūšio 600 metų sukaktį, atrodė, kad apie jį maža ką tegalima ir pridėti – viskas jau išsakyta, sudėliota į lentynas. Bet istorija nuostabi tuo, kad, sukdama savo ratą, sudaro progų mūsų sąmonei kitomis akimis ar kitu rakursu pažvelgti į senus ir, atrodo, labai gerai žinomus įvykius. Skaityti toliau
