Žymos archyvas: XXI amžius

Jungianti muziką, teatrą ir žurnalistiką (0)

Prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė | Asmeninio archyvo nuotr.

Biržų miesto šventėje už meninės publicistikos darbus – dokumentinius filmus „Žmogus su laiko žyme. Kompozitorius Vytautas Laurušas“, „Dainos galia. Chorų dirigentas Lionginas Abarius“, „Žiemgalos dainius. Algimantas Vincentas Raudonikis“, „Scenos ąžuolas. Jonas Stasiūnas“ ir monografiją „Žiemgalos dainius. Algimantas Vincentas Raudonikis“ – buvo įteiktas Vinco Kudirkos apdovanojimas. Juo apdovanota prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė nuo 1964 metų bendradarbiavo kultūrinėje spaudoje, rengė ir vedė kultūrines televizijos ir radijo laidas, keliasdešimt metų buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. Su labai veiksmingai apie žymiausius šalies muzikus rašančia ir kuriančia apie juos filmus kolege kalbėjomės apie jos šeimą, gimtąjį Panevėžį ir aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi ir šiandienos žiniasklaidą. Skaityti toliau

G. Adomaitis. Švęsdami nepamirškime kančios (2)

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę Karo muziejaus sodelyje (Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d.) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondo nuotr.

Kaip žinome, 2020-ieji yra paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Taip siekiama priminti pirmojo moderniųjų laikų Lietuvos parlamento nuopelnus valstybingumui. Būtent ši institucija įstatymais įtvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Kadangi gegužės 15 dieną sukako 100 metų, kai 1920 metais darbą pradėjo visos tautos balsais išrinktas Steigiamasis Seimas, šiandien apžvelgsime jo sudėtį, priminsime kai kurių narių tragiškus likimus.

Rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 90 procentų rinkėjų Skaityti toliau

S. Abromavičius. Trys šventos senųjų Rumšiškių vietos (2)

Rumšiškės bažnyčia 1939 metais | V. Augustino nuotr.

Rumšiškių miestelyje buvo daug gražių vietų: lėtai slenkantis Nemunas, Pravienos ir Nedėjos upelių vingiai, jų susiliejimas prie šimtus metų buvusio Vytauto Didžiojo vieškelio, dviejų kepurių kalnas prie jo, vadintas Kokalniu, lygus, kiek tik akys užmato, panemunės slėnis, medinė bažnyčia ir kalnelis prie jos, tiltai per upelius ir keltas per Nemuną.

Visos šios gamtos dovanos buvo brangios, tačiau trys pirmosios vietiniams gyventojams buvo šventos. Tai – senų seniausiai statyta bažnyčia su kapinėmis, Kokalnis ir Nemunas. Skaityti toliau

A. Pasenau. Ilgesio žemės vaikai (0)

Paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“ Pagėgių Vydūno viešojoje bibliotekoje | A. Andrulienės nuotr.

Neseniai Vokietijoje eksponuota paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“. Iš ten ji buvo atvežta į Pagėgių viešąją biblioteką ir veikė visą rugsėjį. Spalį ji veikė Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, o lapkričio 6 dieną persikėlė į Plungės Oginskių rūmus ir ten bus eksponuojama iki kitų metų sausio 6 dienos ir po to toliau tęs kelionę po Lietuvą. Daugiau kaip 20 stendų paroda pasakoja apie „vokietukų“ (taip Lietuvoje pokaryje vadinti našlaičiai iš Prūsijos) klajonių kelius po visą Lietuvą. Apie ką ši paroda? „Apie karą, – sako Vokietijoje, Granzės (Gransee) mieste gyvenantis Olafas Pasenau. – Apie karo vaikus, apie šalį, kuri staiga dingo iš visų žemėlapių kartu su šimtamete jos istorija, s Skaityti toliau

21 amžiaus iššūkiai miestų planuotojams (0)

Paupio statybos | „Integrity PR“ nuotr.

Ateityje vilniečiai gyvens tankiau, bet kokybiškiau, telksis arčiau centro ir mažiau laiko praleis kelionėse iš vieno rajono į kitą, nes vis daugiau miesto funkcijų ras greta savo darbo ar gyvenimo vietos. Posovietiniu laikotarpiu apleistos teritorijos įgaus naują pavidalą ir bus išnaudotos tankinant sostinės gyvenamąjį audinį, kuriant kompaktiškesnį miestą.

Tokią ateitį Vilniui piešia kasdien su miestų plėtra susiduriantys specialistai. Jų teigimu, sostinė sprendžia Vakarų Europos miestų jau narpliotas problemas, tad būtų logiška perimti gerąsias patirtis. Skaityti toliau

R. Bacevičius. Dviveidystė (6)

Romas Bacevičius „XXI amžius“ | R. Šaknio nuotr.

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, kuriai priklauso Vladas Braziūnas, Daiva Čepauskaitė, Liutauras Degėsys, Vytautas Dekšnys, Erika Drungytė, Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė, Alvydas Katinas, Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Jonas Liniauskas, Danielius Mušinskas, Mindaugas Nastaravičius, Gytis Norvilas, Donatas Petrošius, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė ir Juozas Šikšnelis, paskelbė rašytoją Marių Ivaškevičių ginantį pareiškimą, buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijoms pareikalavus atšaukti jam skirtą Nacionalinę premiją. Neskelbiama, kurie konkrečiai tos valdybos nariai sausio 18-ąją buvo susirinkę priimti šį „Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pareiškimą dėl sambrūzdžio, keliamo Nacionalinę kultūros ir meno premiją skyrus prozininkui ir dramaturgui Mariui Ivaškevičiui“. Rašytojai teigė, kad viena iš pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę. Skaityti toliau

V. Mačiekus: Nuo ekonomisto iki kraštotyrininko (1)

Venantas Mačiekus | Daivos Červokienės nuotr.

Juozo Keliuočio premijos laureatas Venantas Mačiekus: „Inteligentu gali būti laikomas tik tas žmogus, kuris, be savo pagrindinio darbo, dar kažką daro ir savo krašto kultūrai“.

Šiemet literatūrinė Juozo Keliuočio premija įteikta ekonomistui, kraštotyrininkui, ilgamečiam Vilniaus universiteto dėstytojui, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatui, Rokiškio krašto garbės piliečiui, „Versmės“ leidyklos redaktoriui Venantui Mačiekui. Šiandien jis – „XXI amžiaus“ pašnekovas. Skaityti toliau

J. Naujalis skambės ir XXI amžiaus ritmu (0)

Juozas Naujalis | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Seimui paskelbus 2019-uosius Juozo Naujalio metais, šio kompozitoriaus gimtinėje Raudondvaryje įvairių kultūros įstaigų vadovai tarėsi, kaip prasmingiau ir įdomiau paminėti lietuviškos profesionaliosios muzikos patriarcho 150-ties metų sukaktį.

„J. Naujalio jubiliejus be akcentų Raudondvaryje būtų nesusipratimas“, – kalbėjo pasitarimą sukvietęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Į mero kvietimą kartu parengti renginių ciklą, skirtą J. Naujalio sukaktuvėms, atsiliepė ir Kauno filharmonija, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Martyno Levickio „accoAkademija“. Skaityti toliau

Kodėl XXI amžiuje vengiama skiepų? (1)

Nenoras skiepytis – pasaulinė problema. Kodėl XXI amžiuje vengiama skiepų? | Pixabay nuotr.

Netylant kalboms dėl profilaktinių skiepų naudos ir pavojaus, specialistai tikina, kad besiskiepijančių skaičius nemažėja. Statistikos duomenimis, 2017 metais buvo atlikta apie 800 tūkst. vakcinacijų, 2016 metais iš viso įskiepytos 772 tūkst. vakcinų dozės, o 2015 metais – 657 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) kiekvienais metais mini Europos imunizacijos savaitę (balandžio 23–29 d.), balandžio 29-ąją minima Imunologijos diena. Šia proga specialistai dalijasi įžvalgomis apie niekuo nepagrįstas kalbas ir dezinformaciją, Skaityti toliau