Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Jungianti muziką, teatrą ir žurnalistiką

Daiva Červokienė, www.xxiamzius.lt
2020 09 16 08:00
0
Jungianti muziką, teatrą ir žurnalistiką

Prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė | Asmeninio archyvo nuotr.

Prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė | Asmeninio archyvo nuotr.
Prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė | Asmeninio archyvo nuotr.

Biržų miesto šventėje už meninės publicistikos darbus – dokumentinius filmus „Žmogus su laiko žyme. Kompozitorius Vytautas Laurušas“, „Dainos galia. Chorų dirigentas Lionginas Abarius“, „Žiemgalos dainius. Algimantas Vincentas Raudonikis“, „Scenos ąžuolas. Jonas Stasiūnas“ ir monografiją „Žiemgalos dainius. Algimantas Vincentas Raudonikis“ – buvo įteiktas Vinco Kudirkos apdovanojimas. Juo apdovanota prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė nuo 1964 metų bendradarbiavo kultūrinėje spaudoje, rengė ir vedė kultūrines televizijos ir radijo laidas, keliasdešimt metų buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. Su labai veiksmingai apie žymiausius šalies muzikus rašančia ir kuriančia apie juos filmus kolege kalbėjomės apie jos šeimą, gimtąjį Panevėžį ir aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi ir šiandienos žiniasklaidą.

– Užaugote Panevėžio teatro aktoriaus ir režisieriaus Jono Aleknos šeimoje. Ką ypač ryškiai atsimenate iš vaikystės ir gimtųjų namų?

– Pats pirmasis atsiminimas. Sėdžiu ant senelio Antano Kemėšio kelių prie žalia gelumbe dengto rašomojo stalo. Vartome kažkokius spaudinius su labai gražiais piešiniais. Po keleto metų, jau pradėjusi skaityti, vėliau sužinojau, jog tai – tarpukariu leisti žurnalai vaikams: „Kregždutė“, „Žvaigždutė“, „Žiburėlis“… Mama juos buvo sukaupusi, o aš susipažinau su Liudo Giros, Adomo Lasto, Petro Vaičiūno, Petro Babicko eilėraštukais, apysakaitėmis. Taip atkeliavo Vytės Nemunėlio (Bernardo Brazdžionio) Meškiukas Rudnosiukas, Petro Babicko Murziukas, gyvenimiškos Prano Mašioto pasakaitės, sukilę Kazio Binkio kiškiai, Mato Grigonio žaidimėliai.

Senelis Kemėšis buvo kunigo-ekonomisto Fabijono Kemėšio pusbrolis. Vaikui įspūdingas – aukštas, kaip ir visi Kemėšiai, didele žila barzda, didelėmis rankomis pakeldavo vaikaitę tarsi plunksnelę. Buvo nepaprastai tvarkingas ūkininkas. Panevėžyje, prie Kristaus Karaliaus katedros, gyveno ir kitas kunigas, sunkiai sergantis Aleksandras Kemėšis. Eidavome lankyti. Namuose lankydavosi šviesuolis klebonas, vėliau prelatas Kazimieras Dulksnys.

Kai buvau trejų su puse metų, senelį laidojo. Iš atminties neišblės iškilmės: iš namo išneša karstą, žingsniuoju būryje žmonių, gatvė – tarsi apverstas akmenimis grįstas kubilas… Toliau sekė klausimas: kodėl visi sustojo prie Raudonosios bažnyčios šventoriaus vartų, tačiau mama nei tėtė nežengė toliau? Atsakymą supratau gerokai vėliau: buvo 1948-ieji, mama – vaistinės vedėja, tėtė aktorius, režisierius…

Antras atsiminimas. Šilta, gera, jauku, spragsi baigiama kurenti krosnis. Klojamos lovos. Dabar mama skaitys knygeles – dažniausiai Haufo, Brolių Grimų, Anderseno pasakas – pagal pageidavimą, tereikia pasakyti knygos puslapį. Po jų – desertas: „Ir kartą buvo mažas vaikas… Mamyte, pirk man žirgelį…“ – dainos melodija dar skamba ir mieguose dingstant teksto eilutėms…

Trečias atsiminimas. Su babūne Marija Magdalena Kemėšiene einame į koncertą. Juodu, sunkiai krintančio šilko švarku, ištaigingai pasipuošusi: teatre koncertuos kažkokia akla dainininkė ir jos senas pažįstamas iš Liepojos laikų Balys Dvarionas. Vėliau apie koncertus pokario Panevėžyje su pianistu Baliu Dvarionu man pasakojo Beatričė Grincevičiūtė.

O kur teatro spektakliai vaikams, buvimas scenoje, muzikavimas su babūne, pirmos jos, vokiškos virtuvės žinovės, maisto gaminimo pamokos! O mokykla, mokytojai!.. Labai laukdavau Rugsėjo pirmosios. Visus vadovėlius jau būdavau perskaičiusi. Kruopščiai, kaip ir sąsiuvinius, aplenkdavau ir mokydavausi atmintinai juose spausdintus eilėraščius.

– O kaip šeima šventė Velykas ir Kalėdas?

– Šventėms virtuvėje būdavo pradedama ruoštis labai iš anksto. Visi namai pakvipdavo kepamais kelių rūšių sausainiais, kurie medinėse dėželėse laukdavo švenčių. Panevėžys – ne sostinė: už tvoros kaimynė kepdavo ir parduodavo kaimišką duoną, pieną atsinešdavome iš gretimos gatvelės, sviestą, sūrius, dešras, mėsą atveždavo valstiečių šeima.

Kelis dalykus ruošė visa šeima. Prieš Šv. Kalėdas – kūčiukus su aguonomis, o prieš Šv. Velykas – dažė kiaušinius. Aktyviai įsijungdavo tėtė, Kauno keramikos mokyklos absolventas, visą gyvenimą piešęs, lipdęs. Greta visokių išmonių žinomiausi buvo svogūnų lukštais dažyti kiaušiniai.

Kūčių vakaras. Visi laukiame Kalėdų senelio ir tėtės, kuris su visu teatro kolektyvu nervindavosi privalomame išplėstiniame partiniame susirinkime. Mes, vaikai, jau knapsime, paruoštą koncertinę programą kelis kartus pakartojome… Galų gale! Bet kurgi tėtė vėl išnyko? Juk jau Kalėdų senelis beldžiasi! Visi apgailestaujame, gauname dovanų, žaidžiame, Kalėdų senelis išeina… Ir tėtė grįžta. Jam pasakojame įspūdžius. O jis slepia ką tik nusiimtą Senelio barzdą ir dideles pirštines…

Velykų džiaugsmas – nuostabus varpų skambėjimas, pirmais pavasario gėlių darželio žiedais ir rūtomis barstomi Prisikėlimo takai. Atviri namo kiemo varteliai visą dieną judantiems svečiams.

– Gal kas kaip priesakas lydi iš tėvų namų?

– Namuose buvo kalbama įvairiomis kalbomis. Lenkuodavo gretimi kaimynai, vokiškai plepėdavo babūnė su savo drauge Frau Svirskiene, rusiškai namiškiai apsitardavo, „kad vaikai nesuprastų“ ir t.t. Lietuvis, žydas, rusas, lenkas, vokietis – visi vienodai gerbtini. Vargšas – svarbesnis, nes jam reikia pagalbos. Namuose visada gyveno tai vienas tėvų brolis, tai kitas, tai pažįstamo giminaitė, tai dar kažkas. Visa ko matas – darbštumas.

– O kaip pasirinkote muzikės specialybę?

– Namuose švenčių metu šeimos draugai mėgo dainuoti. Skambėjo liaudies dainos, o babūnė mėgo prie pianino su manimi, vos skaitančia natas, pamuzikuoti ansamblį keturiomis rankomis. Kažkodėl pradžia buvo smuikuojant. Tačiau išgąsdino nekokybišku mokinišku garsu. Ne, smuikas čirškia, girgžda, ne, negrosiu. Atvažiavęs į Panevėžį puikus mokytojas pianistas Antanas Končius man atvėrė pirmuosius fortepijono meno puslapius. Jau Vilniuje, Meno mokykloje, kelrode muzikos pasaulyje tapo mokytoja, profesorė Olga Šteinberg ir filharmonijos, Operos ir baleto teatro salės. Jos man, trylikametei, pakeitė namus. Kiek daug teko išgirsti! Visada savo raiškos galia labiausiai žavėjo simfoninis orkestras, dirigentai, gebėję ne veiksmingai mosuoti, bet kurti įtaigų, kaskart naują garsinį jausminį pasaulį.

– Kaip į Jūsų gyvenimą atėjo žurnalistika?

– Namuose buvo didelė biblioteka, mama, mėgo rašyti, jos eilėraščiai buvo spausdinami. Išėjusi į pensiją ji net pradėjo dirbti „Panevėžio tiesos“ redakcijoje, bendravo su Vilniaus žurnalistėmis. Nuo mokyklos laikų tarp mano gaidų visada buvo ir savaitraštis „Literatūra ir menas“. Jau studijuojant Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos Muzikos ir teatro akademija, LMTA) rašyti skatino Muzikos literatūrą dėstęs profesorius Juozas Gaudrimas, redagavau (pakaitomis su Giedriumi Kuprevičiumi) konservatorijos sienlaikraštį. Tačiau tėtei anksti mirus, teko studijuoti ir dirbti, padėti išlaikyti studijuoti pradėjusį brolį.

Pirmą nedrąsią mintį apie jaunų muzikų koncertą Vilniuje 1964 metais nunešiau į „Tiesos“ kultūros skyrių. 1966 metais pasirodė man reikšmingi, kuklūs, tarsi užprogramavę būsimas kryptis žurnalistikoje straipsneliai: komentarai apie šiuolaikinės muzikos šventę „Varšuvos ruduo“, straipsnis, prisilietęs prie Panevėžio muzikinės kultūros istorijos (apie muziką Kazimierą Jovaišą), ir kiti, pabrėžę muzikinio švietimo, muzikos kritikos problemas.

– Gal galite įvardinti, kokie buvo svarbiausi Jūsų metai ir darbai žurnalistikoje?

– Tikriausiai pati pradžia, pasiryžimo metai, bendradarbiavimo su „Literatūra ir menu“ (vyr. redaktoriai A. Drilinga, A. Šlepikas, G. Bleizgys, K. Platelis) metai. Buvo laikas, kai kone kas savaitę savo pavarde ir slapyvardžiu parašydavau po laikraščio puslapį, vasaros metu – po du puslapius teksto. Kultūros paveldo departamento iniciatyva su žurnalistų grupėmis lankėmės visuose paveldo vietovėse Lietuvoje, atspausdinta daug reportažų, pokalbių ir kt. Labai svarbūs, įdomūs metai buvo rengiant ir vedant televizijos laidas, ypač muzikinį žurnalą „Tonika“.

Įdomi patirtis buvo jau laisvoje Lietuvoje kuriant videožurnalus Lietuvos Seime. Mūsų „Seimo kronikos“ buvo atsikuriančios Lietuvos istorijos fragmentai. Kai kurių žmonių ne tik politikoje, bet ir žemėje nebėra, tačiau jų mintys, ketinimai įamžinti. Pavyzdžiui, pirmasis Pasaulio lietuvių forumas Vilniuje, Signatarų namų restauravimo kolizijos, Lenkijos ir Lietuvos asamblėjos kūrimas, Lietuvos ir Ukrainos prezidentų susitikimai Vilniuje, Ukrainos ambasados atidarymas ir kita.

Sunku įvertinti susiklosčiusių galimybių tęsti veiklą paskutiniuoju penkmečiu reikšmę sau… Manau, kad per mažai rašome svarbiais kultūros politikos klausimais. Aišku, tenka apgailėti, kad kultūros naujienos išnyko iš svarbiausių dienraščių puslapių. O problemų tikrai daug. Internetiniai portalai tarsi „aptarnauja“ tam tikras skaitytojų grupes. Vis siekiama numarinti rajoninius „storuosius žurnalus“, kuriuos leidžia pasišventę žmonės, surenka daug kraštotyrinės medžiagos, skatina kurti vietinius literatus, išjudina mokytojus, bibliotekininkus.

– Esate pavyzdys, kad žiniasklaidoje labai pritinka įvairių specialybių atstovai…

– Čia susiduriame su esmine – specializacijos ir turinio žurnalistikoje problema. Rašiau pagal savo specialybę, gal tik iš didelio bado rašyčiau apie mašinų ūkį. Aš šios sferos nepažįstu, neturiu gebėjimų, tai nebūtų profesionalu. Manau, dabar viena iš esminių bėdų, kad žurnalistai mažai specializuojasi. Kaip dažnai tenka girdėti radijo laidose: dvi kūmutės plepa apie viską – nuteisia, išteisina, apvagina, menininkus padaro kaip visose pasaulio operose dainuojančius, pasaulyje labai žinomus. O kokiais požymiais remiantis? Atkreipiu dėmesį, kad dažniausiai žurnalistai nežino kultūros esmės ir vieninteliu jos turinio bruožu tampa menas. Vis dėlto, anaiptol…

– O kokiais požymiais remiantis atrenkate būsimus veikėjus? Turite išskirtinių požymių ar tiesiog norite pagerbti savo gyvenimo kelyje sutiktus iškiliausius žmones?

– Monografijos rašytos pačių veikėjų arba jų artimųjų prašymu. Kultūros periodika turi savo pageidavimų. Daug rašau ir koncertų, spektaklių recenzijų. Tai – savitas meninės kritikos žanras. Esė apie žmogų visada įdomu, nes kiekvienas veikėjas ypatingas, įsigilini, kaip į įdomiausią romaną. Pati stengiuosi pamatyti pamirštus, kuklius žmones. Juk kiekvienas žemėje paliekame vienokius ar kitokius pėdsakus. Visada stengiuosi pamatyti savo gimtojo Panevėžio žmones. Ir dabar pradėta maketuoti jiems skirta knyga.

– Šis darbas – rašymas, filmų kūrimas – turbūt ne tik kūrybinis, jame daug rengimo klausimų. Kaip juos sprendžiate?

– Svarbu viską numatyti, atlikti, neapsileisti ir neiškristi iš darbo ritmo. Šiandien rengimo darbas – saldainiukas. Kiek pagalbininkų: mobilus telefonas, internetas, spausdinimo technika, paslaugūs archyvų darbuotojai.

– O kaip vertinate šiandienos žiniasklaidą?

– Jau kalbėjau apie turinį ir gebėjimus. Labai dažnai akis bado turinio lėkštumas ir gebėjimų stygius. Jeigu diplomuotas žurnalistas kirčiuoja Čechõvas, baleto „Giselle“ [skaityti – Žizel] pavadinimą radijo laidoje perskaito Gizelė, akivaizdu – negerai, proto, kultūros pažinimo spragos milžiniškos. Žaviuosi žurnalistais, kurie metų metus sėkmingai šias spragas lopo, raštingai pradeda vertinti meno kūrybą. Tačiau reikėtų paminėti technologijos dalykus. Ta žurnalistikos dalis tikrai atrodo geriau nei bet kada anksčiau: vis daugiau jaunų žmonių moka dvi užsienio kalbas, valdo multimediją, visokias ryšių sistemas ir kt. O turinys? O kalbos kultūra, pagarbos žmogui, tautai ir savo valstybei ugdymas? Juk yra radijo laidų, kuriose girdi tik angliškus terminus, kūrinių pavadinimus. Gal verta prisiminti ir Vincą Kudirką, kuris rašė: „Šiandien, žiūrėdamas į anas jau seniai prabėgusias valandas, įsitikinau: 1) kaip baisiai kenkia dvasinei žmogaus pusei, jeigu jis išsineria iš savo tautybės lukšto ir patenka žudančiai svetimos tautos įtakai ir 2) koks galingas tautybės pagrindas – gimtoji kalba“.

– Paminėjote žiniasklaidos turinio lėkštumą ir žurnalistų gebėjimų stygių. Kaip manote, ar tai susiję su prastu jų parengimu, ar apskritai visuomenės lėkštėjimu, etiškumo nuvertinimu?

– Dėstytojas turėtų būti sektinu pavyzdžiu (tokių tikrai yra Vilniaus universitete), pateikti daug medžiagos. Tačiau joks dėstytojas nesudės žinių į kito smegenis. Studentas privalo studijuoti, pats gilintis į aptartas temas, skaityti, matyti, girdėti, analizuoti ir… pasitikrinti diskutuojant. Juk studentai gyvena visuomenėje, kuri juos veikia kaip objektus, ir yra subjektai, nuo kurių priklausys ateities žmonijos likimas. Dirbtiniam protui sparčiai žengiančiam į mūsų pasaulį, pagrindinis dalykas būtų pažinti visuomenę, suvokti vertybių svarbą ir jų reikšmę žmogui. Žemas vertybes išpažįstantis žmogus gali prikurti tokių padarų, kurie galės vadovautis požiūriu: „naikink kitą, kitokį“. Siekti pažinti žmogų, analizuoti jo gyvenimo visuomenėje prasmę, išmokti tai vertinti žurnalistams būtina.

Pasaulio visuomenės nėra vienalytės. Ir Lietuvoje yra daug šviesių, giliai mąstančių žmonių, reikia juos pamatyti ir teigiamus pavyzdžius skatinti.

– Regis visuomenės lėkštėjimas – daugelyje šalių vykstantis dalykas. Kaip manote, kokios to priežastys?

– Globalus pasaulis platina lengvai pasiekiamas raiškas, greitai darančias įtaką žmogaus pojūčiams. Religijos seniai suprato, kaip svarbu rasti būdų paliesti visus žmogaus pojūčius vienu metu (bažnyčios vaizdas, giesmės, smilkalų kvapas ir kt.). Dabar tai atlieka naujosios technologijos, medijos. Žmogus pasiduoda greitam poveikiui. Didelė išmintis, gilus menas reikalauja laiko, mąstymo pastangų, susikaupimo. O žmogus nori visko daug, greitai ir dabar. Tačiau jeigu Vokietijoje vaikus ugdo suvokti sudėtingus dalykus, menus, literatūrą, tai Lietuva jaunimą apleido. Baisu yra, kad mokyklose dažnai literatūros, pilietinio ugdymo pamokos nepilnavertiškos, neperskaitytų knygų kalnai, be meninės kūrybos, nedainuojantys vaikai auga labai riboto mąstymo, „beklausiai“. Net „Ant kalno mūrai“ sporto varžybose jau tik skanduojama…

– Koronavirusas ir karantinas labai sujaukė Jūsų gyvenimo ritmą, planus?

– Karantinas sulėtino gyvenimą. Buvo gerokai mažiau blaškymosi, lakstymo po koncertus ir recenzijų po jų bei panašių dalykų. Galėjau ramiai nuo ryto sėsti dirbti – tęsti turimą įdirbį, baigti pradėtus darbus. Gimė ir naujų idėjų…

– Galima išsamiau?

– Baigiu knygą apie panevėžiečių klubą.

– O kaip Jums atrodo, kodėl žmogui svarbu nenutraukti ryšių su savo gimtine ir kraštiečiais, domėtis jais?

– Koks medis išauga be šaknų?

– Rugsėjis Jums turėtų būti išskirtinis metų laikas, tiesa?

– Man tai – didelė šventė, tarsi metų pradžia. Gyvenimą planuoju nuo rugsėjo.

– Kaip manote, kas svarbiausia, kad žmogus jaustųsi prasmingai gyvenąs?

– Kad vaikams parodytų kelią į gyvenimą, kad jie mylėtų žmones, nebambėdami džiaugtųsi gyveną, mokytųsi visur ir visada. Ir kad paliktų prasmingų darbų pluoštelį.

– Dėkoju už pokalbį ir linkiu prasmingų darbų.

Su Vinco Kudirkos apdovanojimo laimėtoja Rita Aleknaitė-Bieliauskienė kalbėjosi Daiva Červokienė.

„XXI amžius“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Petro Geniušo muzika atvėrė duris į amžinybę
  2. K. Noreikienė: Eiti pirmyn – tai nereiškia tiesiog neiti atgal
  3. V. Bagdonas: Vis dar nežinome, kur pasukti
  4. VDU Muzikos akademijos studentei antrą kartą skirta vardinė Prezidento stipendija
  5. Ainis Storpirštis: „Gyvenimas – atspindys tų, su kuriais susitikau“
  6. Vilniaus mažajame teatre vyks aktoriaus R. Adomaičio sukaktuvėms skirtas vakaras (video)
  7. Klaipėda J. Sakalauskui kaip pirma meilė: degino ir svaigino
  8. V. Mačiekus: Nuo ekonomisto iki kraštotyrininko
  9. Teatro „Atviras ratas“ vitrina Lietuvai atvėrė kelią į išskirtinį Vokietijos renginį
  10. E. Stancikas: Vis dar nesuprantame tikrosios teatro reikšmės valstybės susidarymo raidoje
  11. Ruošti vaikus operos scenai: svajonė virtusi sėkmingu nuotykiu
  12. „KitOKs“ renginys vaikams ir jaunimui, trošktantiems, kad viskas būtų kitaip!
  13. V. Juozapaitis. Lietuva, Tėvyne mūzų…
  14. Lietuvos ir Gruzijos kultūros ministrai aptarė paveldo apsaugos ir kino koprodukcijos klausimus
  15. Dainų šventės Teatro dienos premjera vyks šį savaitgalį Druskininkuose
  16. Nidoje vyks jubiliejinė gabiausių mokinių sesija
  17. Nacionaliniame dramos teatre įvyks dar vienas režisūrinis debiutas
  18. Teatras kvies „žaisti“ Lietuvos istoriją
  19. Naują Klaipėdos lėlių teatro sezoną nuspalvins svečiai iš užsienio
  20. Miuziklas „Rent“ ateina į Lietuvą!
  21. Menininkus vėl kvies tradicinis renginys „PIN diena: kultūros maratonas „Kablys“
  22. Dainininkas D. Montvydas: Reikia padaryti išvadas ir rinktis teisingą gyvenimo kelią
  23. Ignas Jonynas: Tėvas buvo šviesus, šiltas, linksmas žmogus
  24. Lietuviškomis sutartinėmis susižavėjusi grupė iš Lenkijos Klaipėdoje pristatė naujausią albumą (video)
  25. Baltų ir buriatų pasauliai susijungs išskirtiniame pasirodyme (video)
  26. Andrius Mamontovas: muzikiniai albumai, tam tikra prasme, irgi yra knygos (video)
  27. Naujoje Domanto Razausko programoje – regio muzikos šėlsmas ir užkalbėjimai
  28. Grupė „Baltos Varnos“ kviečia į naujos plokštelė pristatymą: „Ateikite rasti save žodžiuose“

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ko reiktų nepamiršti automobilių savininkams ruošiantis šiltajam laikotarpiui?

Garsi muzika per ausines – saugaus eismo priešas

2021 04 04
Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

2021 03 25
O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

2021 03 22
D. Tamošaitytė: Tradicinės kultūros siejimas su sovietmečiu – spekuliacijos

D. Tamošaitytė: Tradicinės kultūros siejimas su sovietmečiu – spekuliacijos

2021 03 19
A. Antanaitis: Internete švepluojame dėl nepagarbos lietuvių kalbai?

A. Antanaitis: Internete švepluojame dėl nepagarbos lietuvių kalbai?

2021 03 10
Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

2021 03 09
Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

2021 03 09
A. Aleksandravičius. Lietuviai – ne karių, bet partizanų tauta?

Valstybės garbės reikalas – surasti tuos, kurie paaukojo gyvybes už valstybę

2021 02 21
VGTU – regionų atskirties mažinimui

VGTU – regionų atskirties mažinimui

2021 02 06
Žindymas: kaip susidoroti su iškilusiais iššūkiais?

Žindymas: kaip susidoroti su iškilusiais iššūkiais?

2021 01 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus
  • Nuotrauka apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
  • Ar sustabdysime? apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
  • Laisvę kvaišalams! apie R. Karbauskis. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdžia ruošiasi leisti žudyti savo piliečius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 869; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 503; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Garsi muzika per ausines – saugaus eismo priešas

by Ditė Česėkaitė
2021 04 04
0
Ko reiktų nepamiršti automobilių savininkams ruošiantis šiltajam laikotarpiui?

Technologijų pasaulyje vis daugiau žmonių negali įsivaizduoti gyvenimo be ausinių. Anksčiau jas naudojo tam tikros srities profesionalai, o šiandien retas...

Skaityti toliau

Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

by Kristina Aleknaitė
2021 03 25
0
Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

Kovo 16 dieną Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka” buvo pristatyta asmeninė tapytojos Mykolės Ganusauskaitės paroda „Sija raiste”, kuruojama žinomos Lietuvos...

Skaityti toliau

O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

by Kristina Aleknaitė
2021 03 22
10
O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

Markso ir Engelso šmėkla, keliaudama po pasaulį, užsivilko skystą liberalizmo rūbelį, per kurį persimato raudonos komunizmo kinkos, apsiavė nuvalkiotais genderizmo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kažin apie LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus
  • Nuotrauka apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
  • Ar sustabdysime? apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
  • Laisvę kvaišalams! apie R. Karbauskis. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdžia ruošiasi leisti žudyti savo piliečius
  • Teisingumo triumfas? apie Paskelbtas nuslėptas vaizdo įrašas kaip buvo paimta mergaitė iš Venckienės namų (video, nuotraukos)
Kitas straipsnis
„Iš savo varpinės“: Miesto grimasos. Greitkeliu per miesto plaučius (video)

„Iš savo varpinės“: Miesto grimasos. Greitkeliu per miesto plaučius (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai