Antradienis, 17 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

I. Levickaitė-Vaškevičienė. Nenuilstanti tremties liudytoja Lietuvos liaudies buities muziejuje

Inga Levickaitė-Vaškevičienė, www.xxiamzius.lt
2020 11 22 08:00
3
Irenos Saulutės Špakauskienės gimtadienis | R. Zaltausko nuotr.

Irenos Saulutės Špakauskienės gimtadienis | R. Zaltausko nuotr.

Irenos Saulutės Špakauskienės gimtadienis | R. Zaltausko nuotr.
Irenos Saulutės Špakauskienės gimtadienis | R. Zaltausko nuotr.

Greitai bus trisdešimt metų, kai kaunietė Irena Saulutė Špakauskienė nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens kasdien važiuoja autobusu iš Kauno į Rumšiškes, Lietuvos liaudies buities muziejų (LLBM) ir tris kilometrus pėsčiomis eina link savo darbo vietos – jurtos (žeminukės).

Muziejininkė Irena Saulutė – 1941 metų tremtinė, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narė. Kalbantis su šia jėgų pilna, visada linksma ir be galo miela moterimi sunku patikėti, jog šiemet balandį jai sukako 92 metai.

Nepamirštamos vaikystės akimirkos

Irenos Saulutės vaikystė buvo labai šviesi. Jos tėvelis karininkas Pranas Valaitis (1900–1942) buvo kilęs iš Vidgirių kaimo (Griškabūdžio vlsč., Šakių apskr.). Nors šeima turėjo 25 hektarų ūkį, nuo vaikystės teko daug dirbti. 1918 metais Pranas baigė keturias Marijampolės gimnazijos klases. Įpusėjęs penktąją, mokslus nutraukė ir 1919 metų sausį įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Baigė Kauno Karo mokyklą (II laida). P. Valaitis pasižymėjo kovose prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Apdovanotas I-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę“ (1919 m.; nuo 1930 m. pavadintas Vyčio Kryžiaus ordinu). Tai buvo aukščiausias tik susikūrusios valstybės apdovanojimas. P. Valaitis taip pat apdovanotas Savanorio ir Nepriklausomybės medaliais (1928) bei Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu (1938).

Irenos Saulutės mamytė Liudvika Misevičiūtė-Valaitienė (1902–1946) – dvarininkaitė, Murdelių (Tauragės apskr.) dvaro savininkų Vytauto ir Marcijonos Misevičių, turėjusių 150 ha, dukra. Ji mokėsi pensione Varšuvoje, vėliau baigė Švėkšnos gimnaziją. Puikiai kalbėjo vokiškai, lenkiškai ir rusiškai.

Tėveliai susituokė 1923 metais. Šeimoje augo du vaikai: sūnus Romualdas bei ketveriais metais jaunesnė dukra Irena Saulutė (gimė Kaune). P. Valaitis tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Jis labai mėgo žirgus ir šunis. Mama šeimininkavo namuose. Dėl tėvelio tarnybos Valaičiams teko dažnai keisti gyvenamąją vietą – paskiriamus tarnybinius butus. Šeima gyveno Tauragėje, Kaune, Šiauliuose, Ukmergėje, Klaipėdoje. Valaičiai mėgo lankytis Valstybės teatre. Pramogaudavo Birštone, poilsiaudavo Palangoje. Vaikai daug sportavo.

Dėl nuolatinių kraustymųsi Irena Saulutė su broliu keitė ir mokymo įstaigas. Viena iš lankytų mokyklų – prestižine laikyta Seselių kazimieriečių vaikų prieglaudos mokykla Ukmergėje. Kartu su našlaičiais joje mokėsi ir tarnautojų vaikai, anot Irenos Saulutės, kad išmoktų užjausti vargstančius.

Jurta (žeminukė) muziejuje | LLBM nuotr.
Jurta (žeminukė) muziejuje | LLBM nuotr.

Tremties paženklinta

Irenai Saulutei buvo 13 metų, kuomet su tėveliais ir broliu 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremta. Geležinkelio stotyje P. Valaitį iš karto atskyrė nuo šeimos. Jis buvo įkalintas Rešiotų lageryje Nr. 7. L. Valaitienė su vaikais pateko į Altajaus kraštą, į Turočiako gyvenvietę. Ji kreipėsi į Kraslago viršininką ir dar spėjo kalėjime surasti vyrą, apsikeisti keliais laiškeliais. Po to susirašinėjimas nutrūko. P. Valaitis 1942 metais Kansko (Krasnojarko kraštas) kalėjime buvo sušaudytas. Tų pačių metų vasarą šeima su kitais trimis tūkstančiais tremtinių iš Lietuvos buvo perkelta į Jakutiją, prie Laptevų jūros, į amžino įšalo negyvenamas Lenos upės pakrantes ir salas. Irena Saulutė atsidūrė Tit Ary gyvenvietėje, Jakutijos Bulūno rajone. Kad išliktų gyvi, tremtiniai paskubomis iš velėnos ir atsitiktinai atplukdytos medienos statėsi jurtas. Ant suręsto medinio statinio sienų ir stogo klodavo sluoksnį samanų, po to – sluoksnį velėnos. Jurtas apdėdavo šlapiu sniegu ir apledindavo, kad vėjas neišpustytų velėnos. Jurtoje gyvendavo apie 40 žmonių. Ligų nukamuota L. Valaitienė 1946 metais mirė iš bado. Anot Irenos Saulutės, jeigu ne brolis, dalindavęsis su ja maisto daviniu, ji irgi nebūtų išlikusi gyva.

Į Lietuvą iš tremties Irena Saulutė nelegaliai grįžo 1947 metais. Lietuvoje jos neregistravo. Kaune slapstėsi svetima pavarde, gyvendama studentų bendrabučiuose, privačiuose butuose. Jei neturėdavo kur prisiglausti, dienomis eidavo į Karmelitų paplūdimį, o vakarais į šokius. 1958 metais, saugumui leidus, gavo pasą. Baigė medicinos mokyklą ir tapo medicinos darbuotoja. Irena Saulutė dirbo įvairiose gamyklų medicinos vietose, gide kelionių biure. 1960 metais susituokė su inžinieriumi Stasiu Špakausku. Užaugino dukterį Rasą, jau džiaugiasi provaikaičiais.

Prasidėjus Atgimimui, 1989 metais Irena Saulutė dalyvavo kelionėje į tremties vietas prie Laptevų jūros. Sutvarkė surastus kapus, pastatė paminklus. Pavyko rasti ir prieš keturiasdešimt trejus metus mirusios mamytės kapą. Trys vyrai pusantros dienos po grumstelį daužė amžinojo įšalo žemę, kol pasiekė karstą. Atidengus jį, visi pamatė, kad šaltis užkonservavo palaikus. L. Valaitienė atrodė lygiai taip pat, kaip savo mirties dieną – jauna, šviesiaplaukė, tik jau šarmos padabintais plaukais. Į Kauną parvežtus mamytės palaikus Irena Saulutė palaidojo Karmėlavos kapinėse. Greta – simbolinis tėvelio P. Valaičio kapas.

Jurtos vidus | E. Braziulienės nuotr.
Jurtos vidus | E. Braziulienės nuotr.

Darbas Lietuvos liaudies buities muziejuje

Muziejuje Irena Saulutė dirba nuo 1993 metų. Išskirtinis, skaudžius Lietuvos istorijos įvykius menantis Tremties ir pasipriešinimo sektorius buvo pradėtas kurti brolijos „Lapteviečiai“ sumanymu, 1992 m. rugpjūčio 23 d., pastačius čia jurtą (žeminukę). Vėliau Tremties paroda plėtėsi: atsirado vagonas, partizanų bunkeris, paminklai. Tačiau išskirtiniu šį sektorių daro ypatingai įtaigus, jautrus Irenos Saulutės pasakojimas, leidžiantis tarsi juste pajusti visą iš Lietuvos ištremtų žmonių tragediją.

Pradžioje jurtoje (žeminukėje) Irena Saulutė dirbo be atlyginimo, skatinama vien patriotinių jausmų ir tik 1997 metais lapteviečiams pavyko jai išrūpinti muziejininkės etatą. Irena Saulutė veda teminius užsiėmimus „Tremtinių buitis prie Laptevų jūros“, tremties vagone pasakoja apie trėmimus į Sibirą, partizanus. Įdomu, jog sulaukia daug prašymų išsamiai papasakoti Lietuvos istoriją. Ji taip pat veda keliones apie tremtį lankytojams iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Ispanijos, Japonijos, Švedijos, Rusijos ir kitų pasaulio šalių.

Irena Saulutė ir kiti tremtiniai konsultavo dokumentinių filmų „Birželio ledas“ (2001) ir „Ledo vaikai“ (2011, filmas pelnė „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą) kūrėjus, prisidėjo kuriant audiovizualinį „TV Europa“ projektą „Sielvarto stotys“ (2010). Irena Saulutė yra viena labiausiai filmuojamų muziejaus darbuotojų. Ji niekada neatsisako dalyvauti įvairiose laidose, projektuose.

Irenos Saulutės klausėsi ir lietuvių kilmės JAV rašytoja Rūta Šepetys. Remdamasi jos pasakojimu, Dalios Grinkevičiūtės kūryba bei surinktais kitų tremtinių prisiminimais, rašytoja 2011 metais parašė knygą „Tarp pilkų debesų“. Irena Saulutė yra viena iš pagrindinės veikėjos Linos Vilkas prototipų. Romanas pateko į „New York Times“ labiausiai perkamų knygų sąrašą, išgarsėjo visame pasaulyje. Dvidešimt Amerikos valstijų šią knygą įtraukė į mokyklų patariamos mokiniams literatūros sąrašus. Romanas išverstas į 30 pasaulio kalbų, išleistas 43 šalyse. 2018 metais pagal jį buvo sukurtas bendras JAV ir Lietuvos gamybos meninis filmas „Tarp pilkų debesų“ („Ashes in the snow“).

S. Špakauskienė yra apdovanota Savanorio ženklu (1992) ir ženklu „Savanoriui saugojusiam popiežių“ (1993). 2002 metais Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus ją apdovanojo LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2012 m. gegužės mėnesį Irenai Saulutei buvo įteikta Sacha Respublikos (Jakutijos) prezidento Jegoro Borisovo vertinga dovana ir padėkos raštas už daugiametį bendravimą su jakutais, už ryšio tarp šių tautų stiprinimą. 2018 metais Švedijoje Irena Saulutė buvo apdovanota Šiaurės ir Baltijos šalių mokslinių tyrimų ir plėtros centro (NKC) įsteigtu mokytojo piniginiu apdovanojimu.

Laisvalaikiu Irena Saulutė labai daug skaito, keliauja. Dievina gyvūnus, jais rūpinasi. Ne kartą teko stebėti, kaip laukdama autobuso, stotelėje maitina balandžius, trupindama iš namų įsidėtą batoną. Šiais metais Irena Saulutė taip pat parašė knygą apie savo gyvenimą „Manėme, kad plaukiame į Ameriką“, kurią prieš keletą savaičių išleido leidykla „Alma littera“.

Tremties vagonas | E. Juvencijaus Morkūno nuotr.
Tremties vagonas | E. Juvencijaus Morkūno nuotr.

„XXI amžius“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos liaudies buities muziejuje vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas
  2. V. Vaitkevičius. Apie tai, kas nepamirštama
  3. Rumšiškėse paminėtos Lietuvos gyventojų masinių trėmimų 70–osios metinės
  4. Dėl vietos „Misija Sibiras’14“ ekspedicijoje varžysis 76 jaunuoliai
  5. Virtualių parodų cikle „Liūdnoj ištrėmimo šaly…“ – lietuvių tremtinių istorijos
  6. V. Lučinskas lieka išteisintas dėl civilių trėmimo
  7. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje – paskutinis šių metų filmas „Ledo vaikai“ (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Getas says:
    1 m. ago

    Akivaizdu, kad Sovietų sąjungos diktatoriaus J. Stalino veiksmai prieš karą ir po karo yra nusikalstami prieš tarptautinę teisę ir prieš humanitarinę teisę ir nagrinėtini Tarptautiniame Teisme. Tenka priminti Lietuvos valdžiai, kad J. Stalinas 1956 m. Sovietų sąjungos valdžios buvo pripažintas nusikaltėliu, todėl šiuolaikinės Rusijos propagandai bei jos prezidentui, vykdančiam II Pasaulinio karo kilimo priežasčių reviziją, yra pats laikas apie tai priminti, o gal net pradėti derybas su Rusija dėl šių nusikaltimų ir Lietuvos piliečių genocido kompensacijų bei Lietuvos teritorijų grobimo. Ypač svarbu Europos sąjungai kelti klausimus dėl karinės bazės likvidavimo Karaliaučiaus srityje ir Kultūros paveldo konvencijos pažeidimų pakeičiant srities istorinius pavadinimus sovietiniais pavadinimais. Pradėkime nuo kultūros nusikaltimų, o tada pamatysime kokia bus tarptautinė reakcija.

    Atsakyti
    • Mįslė says:
      1 m. ago

      Niekaip neįmenam mįslės, kodėl ligi šiol tai, kas savaime aišku ir akivaizdu, ligi šiol nepadaryta?
      O ar nebus priežastis – jų pačių bendradarbiavimas su dar didesniu karo nusikaltėliu, visokeriopa pagalba jam, o vėliau ir jo KARO GROBIO įteisinimas SĄJUNGININKŲ SUTARTIMIS. Nieko neišmanydami, kas dedasi ,,sąjungos” viduje, jie pasirinko ,,mažesnę blogybę”, IR TIKĖJOSI pasielgę pragmatiškai
      …………………………
      * Kur šiais laikais, netgi šiais metais tai iš aplink girdėta – rinkausi mažesnę blogybę?

      Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    1 m. ago

    Sveikatos ir ilgiausių metų p. Irenai Saulutei Špakauskienei.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Z. Bartusevičiūtė. Prisiminimai (VII)

Z. Bartusevičiūtė. Prisiminimai (VIII)

2022 04 21
dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas | EKGT nuotr.

Pagerbtas Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas J. E. Morkūnas

2022 02 17
Aukščiausiosios Tarybos gynėjai – savanoriai

Aukščiausiosios Tarybos gynėjai – savanoriai

2022 01 05
Tarptautinės mokslinės konferencijos akiratyje – užsienyje saugomas su Lietuva susijęs dokumentinis paveldas

Kodėl šiandienė „šiukšlė“ po kelerių metų gali tapti vertybe

2022 01 03
Antrąją Kalėdų dieną – nemokamas kai kurių muziejų lankymas

Antrąją Kalėdų dieną – nemokamas kai kurių muziejų lankymas

2021 12 24
Mažosios Lietuvos šviesuoliui, kraštotyrininkui Jonui Užpurviui – 130

Mažosios Lietuvos šviesuoliui, kraštotyrininkui Jonui Užpurviui – 130

2021 12 12
Eligijus Juvencijus Morkūnas | asmeninė nuotr.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija – muziejininkui, etninės kultūros tyrinėtojui dr. Eligijui Juvencijui Morkūnui

2021 11 10
Aristavėlės dvaras pradeda kelionę

Aristavėlės dvaras pradeda kelionę

2021 10 30
Lietuvos laisvės kovotojos sukurtas nepaprastas atvirukas įrašytas į UNESCO registrą

Lietuvos laisvės kovotojos sukurtas nepaprastas atvirukas įrašytas į UNESCO registrą

2021 10 13
Kūrybiniuose užsiėmimuose atgijo juodoji keramika ir baltų raštai

Kūrybiniuose užsiėmimuose atgijo juodoji keramika ir baltų raštai

2021 10 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba
Lietuvoje

Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba

2022 05 16
Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui
Lietuvoje

Prezidentui V. Adamkui – A. Stulginskio žvaigždė

2022 05 16
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

K. Masiulis siūlo keisti kelio ženklų dizainą

2022 05 16
Siūloma stiprinti įvežamų augalų ir sėklų patikrą
Lietuvoje

Stiprinama įvežamų augalų ir sėklų patikra

2022 05 16
Į Lietuvą atvyksta Ukrainos viceministrai
Lietuvoje

Priėmusiems ukrainiečius – kompensacijos

2022 05 16
Prasideda civilinės saugos mėnuo
Lietuvoje

Prasideda civilinės saugos mėnuo

2022 05 16
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55

2022 05 16
Vilnius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ruošiamasi pertvarkyti daugiabučių rajonus

2022 05 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svarbiau ir užklimato kaitą apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Kantrybė ne guminė apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Kremlius kaifuoja apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55
  • Pajūrietis apie K. Masiulis siūlo keisti kelio ženklų dizainą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • IT konsultantų svarba verslui
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba
  • Prezidentui V. Adamkui – A. Stulginskio žvaigždė

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 560; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 450; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 437; komentarų: 8
  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 396; komentarų: 23
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 395; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 389; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

Z. Bartusevičiūtė. Prisiminimai (VIII)

by Kristina Aleknaitė
2022 04 21
0
Z. Bartusevičiūtė. Prisiminimai (VII)

Aie prosenelius, senelius, tėvus, seseris, brolius, kitus gimines ir pažįstamus Sibire tokios atšiaurios sąlygos, kad žmogus ten be kitų niekaip...

Skaityti toliau

Pagerbtas Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas J. E. Morkūnas

by Jonas Vaiškūnas
2022 02 17
0
dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas | EKGT nuotr.

Vasario 17 d. Lietuvos liaudies buities muziejaus (LLBM) Aristavėlės dvare įvyko 2021 m. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato, etninės kultūros...

Skaityti toliau

Aukščiausiosios Tarybos gynėjai – savanoriai

by Kristina Aleknaitė
2022 01 05
3
Aukščiausiosios Tarybos gynėjai – savanoriai

Rugpjūčio mėnesį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėta Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT), kurios pavadinimas 1998 metais pakeistas į Krašto...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Svarbiau ir užklimato kaitą apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Kantrybė ne guminė apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Kremlius kaifuoja apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55
  • Pajūrietis apie K. Masiulis siūlo keisti kelio ženklų dizainą
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55

Kitas straipsnis
Pixabay.com nuotr.

M. Kundrotas. Kas svarbiau: kūniška ar dvasinė giminystė?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai