Kalba pasakyta laidojant a.a. Vytautą Balsį-Uosį
Mielas Vytautai, prieš keletą dienų aplankę Tave sergantį ligoninės palatoje – pamatėme Tave spaudžiamą įsibrovusios ligos, bet jos nesugniuždytą, besirūpinantį Lietuvos likimu, jos esamais įvykiais. Sielojaisi, kad kai kurie iš vadovaujančių, atsisakydami prigimties namų židinio vertybių, nori Lietuvą pasukti į liberalaus kosmopolitinio globalizmo kelią, brukant vadinamo „pasaulio žmogaus“ pilietinį statusą. Skaityti toliau
Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Seime vykusiame iškilmingame minėjime 2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Juozui Jakavoniui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui.
Partizanų Jono Abukausko-Siaubo, Vytauto Balsio-Uosio, Jono Čeponio-Vaidilos, Juozo Jakavonio-Tigro, Bronislovo Juospaičio-Direktoriaus, Jono Kadžionio-Bėdos ir Juozo Mociaus-Šviedrio apsisprendimas brutalaus teroro sąlygomis aukoti asmeninius interesus, Skaityti toliau
Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Seime vykusiame iškilmingame minėjime 2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui-Siaubui, Vytautui Balsiui-Uosiui, Jonui Čeponiui-Vaidilai, Juozui Jakavoniui-Tigrui, Bronislovui Juospaičiui-Direktoriui, Jonui Kadžioniui-Bėdai ir Juozui Mociui-Šviedriui. Laisvės premijos statulėlę antisovietinio pasipriešinimo dalyviams įteikė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Seimas pirmą kartą Laisvės premiją skyrė septynių asmenų grupei, taip pagerbdamas pagrindinę ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo organizaciją – Lietuvos Skaityti toliau
Sausio 13 d., sekmadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje, įvyks iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 28-osioms metinėms ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Iškilmingame minėjime kalbės: Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, nukentėjęs prie Lietuvos radijo ir televizijos komiteto Vilniaus universiteto dėstytojas Kęstutis Bredelis, Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, 2018 m. Laisvės premija apdovanotas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanas Jonas Kadžionis, Skaityti toliau
Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuojama nuotraukų paroda, skirta 2018 m. Laisvės premija apdovanotai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui – pagerbti.
Laisvės kovų dalyvių grupę apdovanojimui pateikė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio taryba, individualias jų kandidatūras parėmė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų asociacija, Skaityti toliau
Lapkričio 14 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2018 m. Laisvės premiją skirti partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant Skaityti toliau
„XX amžiuje Lietuvai teko patirti nepaprastai skaudžių išmėginimų. Taikų valstybės vystymąsi nutraukus sovietų ir nacių okupacijoms, prasidėjo kupinas dramatizmo ir didvyriškumo ginkluotos antisovietinės rezistencijos laikotarpis. Daugiau nei 20 tūkstančių partizanų padėjo galvas ilgiau negu dešimtmetį trukusioje nelygioje kovoje. Todėl Minaičiai mums yra ypatinga vieta. Čia 1949 metų vasario 16-ają Lietuvos partizanai priėmė deklaraciją, kurioje kalbama apie laisvą, demokratinę Lietuvą. Deklaracija grįsta tomis pačiomis vertybėmis kuriomis remiasi NATO, kuriomis remiasi demokratines vertybes puoselėjantis ir Skaityti toliau
Lapkričio 18 d., Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms, atminti. Ant pilko granito stelų įamžintos 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardės.
Karininkų atminimas gyvas mūsų širdyse
Iškilminga ceremonija prasidėjo J. Marcinkevičiaus žodžiais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas dim. mjr. Gediminas Reutas: „Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Skaityti toliau
Savaitgalį Panevėžyje vyko bolševikų išvarymo iš Panevėžio krašto istorinės dienos minėjimas.
Šiais metais Bolševikų išvarymo iš Panevėžio krašto istorinės dienos minėjimas sutapo su Lietuvos partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Panevėžio Nepriklausomybės aikštėje vykusiame minėjime dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas Gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, Panevėžio miesto savivaldybės atstovai, Lietuvos kariuomenė, Tremtinių ir politinių kalinių choras likimai, Panevėžio kraštotyros muziejus, Skaityti toliau
Gruodžio 17 d. Romainių kaime, Kauno r., prie paminklo generolui Kaziui Veverskiui, buvo iškilmingai paminėtos Lietuvos laisvės armijos (LLA) įkūrimo 75-osios metinės.
Renginyje dalyvavo Lietuvos Respubliko seimo narys Lauras Stacevičius, Kauno r. savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Lietuvos laisvės kovų štabo viršininkas Vytautas Balsys, Kauno sąjūdžio vadovai, šauliai, vietos bendruomenės atstovai, laisvės kovų dalyviai iš Klaipėdos krašto.
Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius Lietuvos laisvės kovotojus, po to Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko iškilmingas LLA 75-mečio paminėjimas, kurio metu buvo įteikti atminimo ženklai. Skaityti toliau
Šių metų Vėlinių išvakarėse, kaip ir kiekvienais metais, Vengrijos ambasada vėl pakvietė kartu pabūti ir prisiminti 1956-ųjų metų įvykius Vengrijoje bei jų atgarsius Lietuvoje. Tų įvykių metu buvo pademonstruota lietuvių ir vengrų tautų vienybė trokštant vieni kitiems laisvės. Vėlinės Lietuvoje lyg tapo pasipriešinimo sovietiniam okupantui simboliu. Minėjimai vyko Kaune ir Vilniuje.
Nuo tų įvykių mus skiria jau 60 metų. Abi kovojusios už savo laisvę tautos, nugalėjusios sovietinį imperializmą, sutraukė nelaisvės pančius. Tačiau istorinė – lietuvių ir vengrų tautų tuomet parodytos vienybės atmintis liko gyva. Gyvi ir Skaityti toliau
Balandžio 23 d. Kauno įgulos karininkų ramovės menėje įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tauro apygardos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Jame dalyvavo buvę partizanai, jų ryšininkai, statutiniai Laisvės kovų dalyviai.
Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Jai priklausė ir dabar Lietuvoje daug kam gerai žinomi žmonės, sąmoningai pasirinkę sunkų, bet garbingą Laisvės kovotojų kelią, kaip antai – poetas Antanas Miškinis – Kaukas, solistas Antanas Kučingis – Kalvaitis, pirmasis Birutės rinktinės vadas Juozas Lukša – Daumantas ir kt. Juozas Lukša savo knygoje „Partizanai“ rašo ir apie Tauro apygardos veiklą. Skaityti toliau
Su pražydusiais vasariniais žiedais ryškiomis spalvomis ryškėja ir populiariausių vardadienių puokštė. Į tą puokštę įsipynęs ir žinomo Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvio dimisijos pulkininko Jono Čeponio vardadienio žiedas, kuris gražia spalvų gama neseniai pažymėjo 90-tąjį savo gimtadienį.
Daug žmonių sugužėjo jį pasveikinti. Skaityti toliau
Birželio 13 d. Kluoniškių kaime (Zapyškio sen., Kauno r.), buvusioje Zigmo Balsio sodyboje, paminėtos čia vykusio mūšio tarp partizanų ir enkavedistų 70-osios metinės.
Likęs gyvas šių įvykių liudininkas, Lietuvos laisvės armijos štabo vadas Vytautas Balsys prisimena, kaip 1945 m. birželio 13 d. kautynėse su NKVD trisdešimties kareivių būriu žuvo, o vėliau sode buvo palaidoti „Tauro“ apygardos partizanai Viktoras Balsys, Aleksandras Jansonas, Vladas Šidiškis, Viktoras Šlionskis, Vincas Vaidelys, Patašius. Tai buvo dar visai jauni vaikinukai: jauniausiam jų V. Balsiui buvo vos 17 metų, o vyriausiam V. Vaideliui – 26-eri. Skaityti toliau
Birželio 13 d., Kauno rajone, Kluoniškių kaime (Zapyškio sen.), buvusioje Zigmo Balsio sodyboje bus paminėtos čia vykusio mūšio tarp partizanų ir enkavedistų 70-osios metinės.
Likęs gyvas šių įvykių liudininkas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio armijos vadas Vytautas Balsys prisimena, kaip 1945 m. birželio 13 d. kautynėse su NKVD trisdešimties kareivių būriu žuvo, o vėliau sode buvo palaidoti „Tauro“ apygardos partizanai Viktoras Balsys, Aleksandras Jansonas, Vladas Šidiškis, Viktoras Šlionskis ir Vincas Vaidelis. Skaityti toliau
Balandžio 6 d. Kauno karininkų ramovės Didžiojoje salėje vyko ataskaitinis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimas.
Suvažiavimo dalyvius pasveikinau Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Kauno sąjūdžio tarybos vardu, palinkėjau visiems sveikatos, susitelkimo ir stiprybės dirbant Tėvynės labui. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio veikla yra panaši, todėl svarbu yra apjungti mūsų visų jėgas dirbant pilietinį-patriotinį darbą su Lietuvos jaunimų ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Skaityti toliau
Kauno kino studijos kūrybinė grupė pristato premjerą „Smetona“ pagal Gedimino Jankaus pjesę „Kybartų aktai“ (rež. Vytautas Balsys). Birželio 20 d., 19 val., kino teatro ,,Romuva“ scena pavirs į dviejų istorinių asmenybių – Lietuvos Prezidento A.Smetonos ir Ministro Pirmininko Augustino Voldemaro – susitikimo vietą.
Spektaklio veiksmas vyksta 1940 metų vasarą Lietuvos pasienio mieste Kybartuose, greta Marijampolės. Prezidentas A.Smetona palieka Kauną, o jo amžinas oponentas, buvęs bendražygis ir nesutaikomas priešas A.Voldemaras, grįžta skubiai iš Berlyno į Tėvynę. Skaityti toliau
