Balandžio 23 d. Kauno įgulos karininkų ramovės menėje įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tauro apygardos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Jame dalyvavo buvę partizanai, jų ryšininkai, statutiniai Laisvės kovų dalyviai.
Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Jai priklausė ir dabar Lietuvoje daug kam gerai žinomi žmonės, sąmoningai pasirinkę sunkų, bet garbingą Laisvės kovotojų kelią, kaip antai – poetas Antanas Miškinis – Kaukas, solistas Antanas Kučingis – Kalvaitis, pirmasis Birutės rinktinės vadas Juozas Lukša – Daumantas ir kt. Juozas Lukša savo knygoje „Partizanai“ rašo ir apie Tauro apygardos veiklą.
Šios apygardos indėlį kovojant su sovietiniu okupantu taip pat nušviečia Kęstutis K. Girnius monografijoje „Partizanų kovos Lietuvoje“, Nijolė Gaškaitė su kitais autoriais – knygoje „Lietuvos partizanai 1944—953 m.“, Arvydas Anušauskas dokumentinėje monografijoje „Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940 – 1958 metais“, Kęstutis Kasparas 1999 m. išėjusioje monografijoje „Lietuvos karas“, Algimantas Liekis savo knygų serijoje „Nenugalėtoji Lietuva“, 2000 metais išleistame dokumentų rinkinyje „Lietuvos partizanų Tauro apygarda 1945 – 1952 m.“ (redaktorius dr. Juozapas Romualdas Bagušauskas) ir kt. Antanina Garmutė ir Antanas Paulavičius – poetas, rašytojas bei kompozitorius, parašė apybraižas apie Tauro apygardos partizanus. Marijampolės muziejininkė, buvusi partizanų ryšininkė Aldona Vilutienė yra parengusi Tauro apygardos partizanų bei kitų žmonių atsiminimų rinkinį „Trečioji vėliavos spalva“.
Tauro apygarda įkurta vienijantis paskiriems Suvalkijoje veikusiems ginkluotiems partizanų būriams kunigo Antano Yliaus iniciatyva 1945 metų rugpjūčio mėn. 15 dieną Marijampolės apskrities Skardupių klebonijoje vykusiame partizanų grupių atstovų pasitarime. Pirmasis apygardos vadas buvo Leonas Taunys-Kovas. Tais pačiais metais pradėtas leisti ir laikraštis „Laisvės žvalgas“.
Tauriečiai į savo kovos metraštį yra įsirašę Šilavoto (Marijampolės apskr.), Miroslavo (Alytaus apskr.) , Rudaminos (Lazdijų apskr.) mūšių pergales, Būdninkų, Degimų, o ypač jau plačiai žinomas Kalniškės kautynes, kur apsuptiems partizanams, vadovaujant leitenantui Jonui Neifaltui-Lakūnui, teko kovoti prieš žymiai skaitlingesnį ir geriau ginkluotą priešą. Jose žuvo didelę narsą parodžiusi vado žmona Albina Neifaltienė – Pušelė.
Tauro apygarda pasižymėjo savo karine drausme ir tvarka. Apygardos vadas Zigmas Drunga-Mykolas-Jonas 1946 m. balandžio pradžioje įsteigė partizanų pasižymėjimo žymenis – juosteles, žymėjusias kovotojo narsumą bei uolumą. Jį pakeitęs Antanas Baltūsis- Žvejys išplėtė apygardos ryšius su kitomis apygardomis, aktyviai kovojo su vadinamų kolchozų steigimu, su girtavimu. Jis akcentavo, kad Laisvės kovotojai yra karinė organizacija, Lietuvos kariai, kurie privalo dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą, patvirtino partizanų drausmės nuostatus, patikslino Tauro apygardos ribas, Kazlų Rūdos miškuose organizavo partizanų mokymo kursus, siekė, kad būtų sudaryta Vyriausioji partizanų vadovybė, nurodė rinkti ir saugoti partizanų kūrybą, įsakė registruoti okupantų nusikaltimus Lietuvos gyventojams, išsaugoti archyvą. Rūpinosi ryšio palaikymu su užsienio lietuviais – 1947 metais surengė du žygius į Vakarus: pirmąjį Juozo Lukšos bei Jurgio Krikščiūno, antrąjį – Juozo Lukšos ir Kazimiero Pyplio.
Prisimintina, kad Juozas Lukša ir Kazimieras Pyplys, jausdami pareigą Tėvynei, atlikę užduotį, grįžo į Lietuvą toliau kovoti su sovietiniu okupantu. Kazimieras Pyplys-Mažytis žuvo 1949 m. rugsėjo 23 dieną Alytaus apskrities Kalesnykų miške, o Juozas Lukša-Daumantas žuvo 1951 metų rugsėjo 4 dieną čekistų užverbuoto bendramokslio Jono Kukausko iškviestas į susitikimą prie Pažėrų kaimo Veiverių valsčiuje. Jiems abiem, praturtinusiems Lietuvos istorijos garbingus puslapius, suteikti Laisvės Kovotojo Karžygio garbės vardai.
Partizano Kazimiero Pyplio vardas yra susijęs ir su garsiomis Marijampolės Užgavėnių vaišėmis – „blynų baliu“, kurio metu buvo sunaikintas būrys čekistinių pareigūnų.
Tauro apygarda priešinosi ir rusų kolonistų skverbimuisi į Lietuvą, į jos kaimus. Apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys ne kartą perspėjo atvykusius kolchozo organizuoti į Vilkaviškio apskrities Opšrūtų kaimą kolonistus, kad jie grįžtų į savo šalį. Jie tapę NKVD agentais, nepakluso, terorizavo vietos gyventojus lietuvius, apsiginklavo, paversdami savo buveinę tvirtove. Partizanai nutarė juos jėga išvyti. 1947 m. iš lapkričio 15 į 16 naktį įvyko kautynės tarp Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų, vadovaujamų V. Štrimo-Šturmo ir ginkluotų kolonistų. Mūšį partizanai laimėjo – likę gyvi kolonistai persikraustė į Vilkaviškį, o iš ten išvyko į Rusiją. Panašūs partizanų žygiai stabdė mūsų krašto, ypač kaimo rusifikavimo procesą.
Antano Baltūsio darbą tęsė Aleksandras Grybinas-Faustas, kuris 1949 m. vasario mėn. dalyvavo Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Jonas Žemaitis buvo išrinktas LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininku, priimta vasario 16 dieną garsioji politinė Deklaracija. Ją pasirašė ir Tauro apygardos vadas Faustas.
Partizaniniam judėjimui daug pakenkė J. Markulio –Erelio niekšinga išdavystė. Suimtas, į išdavystės liūną įklimpo ir paskutinis Tauro apygardos vadas Juozas Jankauskas-Demonas, padėjęs priešui naikinti ginkluotą pasipriešinimą. Tačiau čia pat prisimintini rašytojo Juozo Grušo žodžiai – išdavikais naudojamasi, o kai jie jau nereikalingi – sunaikinami. Lygiai tas pats nutiko ir J. Jankauskui. Jį 1955 metais čekistai sušaudė. 1957 metais rudenį apsuptas prie Gelgaudiškio savo namuose nusišovė paskutinis Tauro apygardos partizanas J. Balčius-Plutonas.
Atgimus Lietuvai, likę gyvi jos Laisvės kovotojai atkūrė buvusias partizanines apygardas, jų vėliavas. Atkurta buvo ir Tauro apygarda. Deja, kasmet buvusių Laisvės kovotojų skaičius vis mažėja – vienas po kito išeina į Viešpaties namus. Ir mūsų minima Tauro apygarda tirpsta. Tačiau galime pasidžiaugti atvykusių jau ir sunkiai krutančių jaunatvišku optimizmu, dvasios gyvybingumu. Atvykusių būrį gražiai pasveikino svečias – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas.
Susirinkimo pirmininku buvo išrinktas buvęs partizanas – LLKS štabo viršininkas dimisijos majoras Vytautas Balsys, kurio artimieji žuvo dalyvavę Tauro apygardos partizaninės kovos sūkuryje. Sekretoriumi išrinktas Algimantas Urbštas. Ataskaitinį pranešimą padarė dabartinis Tauro apygardos vadas Gediminas Dapkevičius. Vykusiose diskusijose kalbėjo buvęs Tauro apygardos Vytenio būrio Laisvės kovotojas ir buvęs LR krašto apsaugos ministerijos viceministras Edmundas Simanaitis, Lietuvos laisvės kovotojai – LLKS štabo narys dimisijos vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas, Zenonas Rakauskas, Algimantas Urbštas ir dim. mjr. Vytautas Balsys. Veikliausiems apygardos nariams – Alvai Sidaravičienei, Petrui Ambrazevičiui ir kitiems buvo įteikti Padėkos raštai. Apygardos pirmininku perinktas dim. kapitonas Gediminas Dapkevičius.
Gerų dienų JUMS SAKALAI BROLELIAI
Pagarba ir padėka Jums visiems, Lietuvos didvyrės ir didivyriai. Lietuvių tauta Jūsų ir Jūsų nuopelnų nepamirš.