Tęsinys. Pirmoji dalis yra čia, antroji – čia, trečioji – čia, ketvirtoji – čia.
VU Filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas perskaitė pranešimą „Europietiškoji istorija: ar visada buvome europiečiais“. Pranešimo pradžioje prelegantas rado reikalą nukrypti nuo temos ir pasidalino savo apmąstymais apie tai, kas yra Lietuvos interesai. Tai labai įdomus pasažas, kurį verta pacituoti:
Kokia keista problema kai mes kalbame apie Lietuvą Europoje šiandien. Skaityti toliau
Politikų bandymai įteisinti dvigubą pilietybę žongliruojant įstatymais, vis labiau piktina visuomenę. Ilgai politikai kalbėjo sau, kritikai – sau, tačiau šią savaitę abi pusės buvo suvestos bendrai diskusijai – išgirsti vieni kitų argumentus. Pakviesti ekspertai aiškino, kodėl dėl kiekvienos politikų užgaidos Konstitucijos kaitalioti neverta, tačiau ne visi valdžios atstovai norėjo tai girdėti.
Spalio 3 d. į viešą visuomenės grupės „Už Konstituciją“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengtą diskusiją buvo pakviesti konstitucinės teisės ekspertai, Skaityti toliau
Vasario 13 d., 17.30 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) vyks Klaudijaus Driskiaus fotografijų parodos „Laisvųjų testamentai“ atidarymas. Dalyvaus parodos autorius Klaudijus Driskius, LFS pirmininkas Gintaras Česonis, Vytautas Ališauskas, Vygaudas Ušackas.
Parodoje ekponuojami Lietuvos partizanų ir ryšininkų portretai, kurie 1944–1958 m. kovojo visose devyniose partizanų apygardose, o dabar gyvena Aukštaitijoje, Suvalkijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje bei didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Lenkijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Skaityti toliau
Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje ieškome moteriško pėdsako viduramžių Lietuvos istorijoje ir su istorike Inga Baranauskiene nusikeliame į XIV amžių bei aptariame vieną iš nedaugelio legendinių viduramžių Lietuvos moterų – Birutę, Trakų kunigaikščio Kęstučio žmoną.
Ar Birutė – istorinė asmenybė? Ko vertas Vytauto Ališausko bandymas ją sumitologinti? Kodėl Birutė buvo laikoma šventąja net krikščioniškais laikais? Kokia jos kilmė? Kas buvo Palanga XIV amžiuje? Ką žinome apie Birutės giminę? Kokiomis istorinėmis aplinkybėmis vyko Kęstučio ir Birutės vedybų istorija? Skaityti toliau
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.
Laisvosios rinkos fundamentalizmą Donatas Puslys bando apginti samprotaudamas šitaip:
Įdomu, kokia autoriaus nuomonė apie tokius įtakingus katalikų mąstytojus ir laisvos rinkos šalininkus kaip Samuelis Gregas (Samuel Gregg) ir visas Aktono institutas ar popiežiaus šv. Jono Pauliaus II biografas Džordžas Veiglas (George Weigel)? Juk, kaip suprantu, laisvąją rinką jie gina ne todėl, kad norėtų demontuoti krikščionybę, būtų pasišventę kokiam nors socialinės inžinerijos projektui, o tiesiog todėl, kad labiau pasitiki žmogaus Skaityti toliau
Straipsnyje „Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė“ (ČIA, ČIA ir ČIA) aptarėme simuliakrinės krikščionybės Lietuvoje reiškinį, nurodėme jos steigėjus ir propaguotojus. Tarp simuliakrinės krikščionybės šalininkų straipsnyje buvo įvardinti buvęs portalo bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas ir dabartinis šio portalo redaktorius Donatas Puslys. Į straipsnį bernardinai.lt redakcija operatyviai sureagavo dviem tekstais. Donatas Puslys tekste „Simuliakrinė „simuliakrinės krikščionybės“ kritika“ siekia paneigti portalo bernardinai.lt ir kitų sambūrių sąsajas su simuliakrine katalikybe bei patį simuliakrinės katalikybės egzistavimą. Portalo redaktoriaus pavaduotojas Matas Skaityti toliau
Kelios dešimtys žinomų visuomenės veikėjų kovo 9 d. viešai paragino šalies vadovus ir parlamentinių partijų pirmininkus nepritarti siūlymui mažinti Seimo narių skaičių.
Kreipimąsi pasirašė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, istorikai Egidijus Aleksandravičius, Alfredas Bumblauskas, filosofai Vytautas Ališauskas, Alvydas Jokubaitis, poetas Kornelijus Platelis, teisininkai Vytautas Nekrošius, Vytautas Sinkevičius ir kiti žinomi visuomenės veikėjai. Skaityti toliau
Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite ČIA ir ČIA. Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA.
Ateizmas, liberalizmas ir simuliakrinė krikščionybė Skaityti toliau
Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite ČIA ir ČIA.
Įvadas
Portalas delfi.lt paskelbė Vilniaus universiteto docento dr. Vytauto Ališausko interviu „Vyksta kažkas didingo ir galbūt šiek tiek baisaus“, Skaityti toliau
Žalčių laikymas namuose, jų religinis ir apeiginis vaid-muo pažymimi daugelyje senųjų baltų religijos šaltinių. Nenuostabu, kad temai dėmesio yra skyrę žymiausi tautosakos rinkėjai ir mitologai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Jurgis Elisonas, Algirdas Julius Greimas, Pranė Dundulienė, Nijolė Laurinkienė ir kiti.
2009 m. studentų humanitarų konferencijoje teko skaityti pranešimą, skirtą apeigų su žalčiais kalendorinio laiko nustatymo klausimui. Jono Lasickio paminėtą tariamą teonimą Smik Smik Perleunu siūliau gretinti su Mato Pretorijaus užrašytomis panašiomis formulėmis (Szmikszt per Esze, Szmikszt per arruda, Szmikszt per Twartus) ir skaityti „Šmik(št) šmik(št) per velėną“. Tokiai minčiai kelią jau buvo nutiesęs Jurgio Dovydaičio užrašytas burtažodis „Šmikšt per velėną“ („Vieno J. Lasickio teiginio aiškinimo Skaityti toliau
Įsiplieskus diskusijai apie lietuvių inteligentus, jų vaidmenį sovietų okupacijos metais ir šiandien, atmintyje iškyla ekranizuotas Michailo Bulgakovo apsakymas „Šuns širdis“. Pagrindiniai jo veikėjai – buržuazinės kilmės profesorius Filipas Preobraženskis ir sovietinės liaudies iliustracija – iš šuns į žmogų perdirbtas Poligrafas Šarikovas.
Klasika virto jų diskusija apie Frydricho Engelso ir Karlo Kautskio – dviejų socializmo ideologų – susirašinėjimą. Į gausybę teorinių svarstymų socialinių santykių Skaityti toliau
Šioje laidoje kalbama apie Vatikano valstybės sekretoriaus lankymasi Lietuvoje. Apie tai pasakoja diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius prie šv. Sosto Vytautas Ališauskas.
Kita tema – naujas kovos su vaikų patyčiomis vajus, kurį skatina Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apie tai pasakoja Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Aušra Kurienė.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau
Prognozuoti tai, kaip baigsis Jungtinėje Karalystėje dar šį birželį vyksiantis referendumas dėl britų narystės ES, remiantis tik turimais apklausų duomenimis, būtų gana sudėtinga. Pasisakančiųjų už tolimesnį britų buvimą ES stovykla dydžiu panaši į pasisakančiųjų prieš. Liks, ar neliks Jungtinė Karalystė ES dalimi – pamatysime jau visai greitai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą britai priims, jau dabar galima kalbėti apie tam tikrą pamoką. Taip pat ir mums, lietuviams.
Šios pamokos esmė – paprasta. Ji yra apie tai, kad ES, nepaisant ją gaubiančių ideologinių Skaityti toliau
Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad „lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį“, o negalėjimas priimti sprendimo Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“. Premjeras teisus. Kadangi Lietuva užsileido ant galvos problemą tuščioje vietoje, nuolatinis jos kurstymas ir nesprendimas yra naudingas tik Rusijai ir jos darbus dirbantiems platformininkams Lietuvoje. Pavasaris įsibėgėjo ir Seimas greitai imsis spręsti šį klausimą. Tačiau kaip suderinti Lietuvos interesus, Konstituciją, demokratinį piliečių atstovavimą ir – kartais atrodo, kad politikams patį svarbiausią – geresnių santykių su Lenkija siekį? Skaityti toliau
Sausio 28 d. 16.30 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Vileišių rūmai, Antakalniog. 6, Vilnius) bus pristatyta nauja dr. Dainiaus Razausko knyga „Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“.
Knygos pristatyme dalyvaus ir žodį tars: pats knygos autorius dr. Dainius Razauskas, knygos recenzentai dr. Vytautas Ališauskas, dr. Naglis Kardelis, vedologas Vytis Vidūnas, mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė.
Ši knyga tai Lietuvos kultūros ir meno tyrimo ir Lietuvių tautosakos institutų 2014 m. išleistos šio veikalo elektroninės versijos spausdintinis atitikmuo išspausdintas paties Skaityti toliau
Kai manęs klausia, ar dar nepabodo rašyti apie pasenusią ir niekam nebeįdomią Garliavos tragediją, atsakau: „šia tema sunku rašyti, ji slegia, norėtųsi jos išvengti, bet ji, deja, dar nesibaigė. Tad tylėti negalima, ypač kai už tylos uždangos teisiami nuskriaustieji.“
Ši byla nepasibaigusi ne tik todėl, kad mergaitė ir jos motina tebesaugomos nuo visuomenės, kad iki šiol nė vienos pusės neįtikina neįtikėtinos Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso mirtys, bet ir todėl, kad niekas iki šiol nenubaustas už perteklinį jėgos naudojimą prieš beginklius, dorus žmones, susirinkusius Garliavos Klonio gatvėje dėl nesavanaudiškų, humanistinių motyvų. Skaityti toliau
Netikėk ką priešai suoks… reikia būti savimi.
Tautvyda Marcinkevičiūtė, „Rondo“ dainos tekstas
Šios dainos žodžiai vėl tampa svarbūs mūsų besikuriančiai pilietinei visuomenei, o ypač laisvos informacijos sklaidos laikotarpiu, kai melaginga, Lietuvą menkinanti informacija sklinda be mūsų žiniasklaidos tinkamo atkirčio, be mūsų intelektualų plataus ir viešo kalbėjimo.
Kai atvykę britų intelektualai klausia: „Mums įdomu, kas jūs esate per tauta, kad gyvendami Europos centre iki 13–14 a. sugebėjote būti neapkrikštyti? Skaityti toliau
Šioje „Penki TV“ apžvalginę laidą „Savaitės pjūvis“ laidos vedėjas politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas su filosofu ir diplomatu Vytautu Ališausku kalbasi apie istorinę popiežiaus Pranciškaus kalbą Europos Parlamente.
Su VRK pirmininku Zenonu Vaigausku ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Algiu Marcinkevičiumi aptariamas pasirengimas po trijų mėnesių vyksiančius savivaldos rinkimams. Skaityti toliau
Alkas.lt sveikina signatarą, Seimo narį Algirdą Patacką rugsėjo 28 d. atšventusį savo neeilinį gimtadienį. Linkime sveikatos, kovinių ir kūrybinių galių kelyje į Darną ir Tiesą.
Ta proga skelbiame 2008 m. žurnale „Liaudies kultūra“ spausdintus Algirdo Patacko prisiminimus „Pogrindis virtęs pastoge”. A.Patacką kalbina Saulė Matulevičienė.
Algirdas Patackas – Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas, besidomintiesiems lietuvių etnine kultūra pažįstamas kaip originalių etnologinių studijų autorius [1] Skaityti toliau
Rugpjūčio pirmosiomis keturiomis dienomis Telšiuose vyko renginiai, skirti Žemaičių krikšto 600-osioms sukaktuvėms paminėti. Net ir gerokai prieš renginius oficialiai iš viešų šnekovų lūpų girdėjosi, kad dėl šalies ūkio didesnio, nei tikėtasi, susigarankščiavimo padoriam valstybinio lygio šventimui reikalingų lėšų negauta, tad teko kumpelius paraityti ir patiems žemaičiams. Kaip sakė vienas odekolone išsimaudęs vietinis valdininkas – negi dabar ant trotuaro centrinėje Turgaus aikštėje atsistojęs krioksi ir galus darysies, kaip nors ištiksime. Ar varysi protėvių Dievą – norėčiau, kad per šventę jis jungtų tiek iš aukštųjų kalnelių bei Dausų žvelgiančius gamtamylius, tiek nuoširdžius tautos tradicijų sergėtojus Skaityti toliau
Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.
Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui „Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau
Teiginys skamba šokiruojamai, tačiau jėzuitų archyvus Romoje išstudijavęs filosofas, diplomatas, mitologijos tyrinėtojas Vytautas Ališauskas tvirtina, jog nėra jokių įrodymų, kad Birutė – Vytauto Didžiojo motina.
Į Lietuvos metraščių sąvadą XVI amžiaus pradžioje patekęs pasakojimas apie Kęstučio meilę Palangoje sutiktai Birutei tėra graži legenda. Ir nesvarbu, kad ji vėliau įgavo daug kultūrinių pavidalų. Tad kas galėjo būti Vytauto motina, ir ką kuršių mitologijoje reiškė Birutės vardas, neseniai pasirodžiusio „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio“ B serijos leidinyje „Bažnyčios istorijos studijos“ išsamiai nagrinėja V.Ališauskas. Skaityti toliau
Paskutinį paėjusių metų sekmadienį LTV rodė laidą „Šventadienio mintys“, skirtą žurnalui „Naujasis Židinys-Aidai“, kuris, kaip žinome, orientuojasi į katalikų intelektualų auditoriją.
Kadangi laidą mažai kas žiūri, nusprendžiau šičia pacituoti kelias laidoje nuskambėjusias Nerijaus Šepečio giliai katalikiškas (?) ir ne mažiau intelektualias (?) šventadienio (!) mintis, gražiai atskleidžiančias jo redaguojamo leidinio tikslus.
„Aišku, Valdovų rūmų jau nenugriausime, bet apie Justiną Marcinkevičių vis dar galima šį bei tą parašyti, nes jis yra simbolis tos nugludintos Lietuvos, kuri kritiškai neužlaužia savo Skaityti toliau
