Žymos archyvas: Visata

M. Zavjalova. Viačeslavo Vsevolodovičiaus Ivanovo visatos (1929.08.21-2017.10.07) (4)

Kai išeina tokio masto žmogus, atrodo, kad žlunga visata. Iš tikrųjų galima pasakyti, kad jo smegenyse tilpo visata – ne tik tiesiogiai susijusių su jo pagrindine specialybe žinių kompendiumas, bet ir daugelio kitų humanitarinių ir gamtos mokslų sričių (antropologijos, istorijos, filosofijos, kultūrologijos, menotyros, neurofiziologijos, ekonomikos, matematikos, fizikos, biologijos, genetikos …) gilus pažinimas. Kaip teisingai pastebėjo rašytojas Aleksandras Genis, „Tam, kad galima būtų įvertinti Viačeslavo Vsevolodovičiaus Skaityti toliau

Kosminei „Voyager“ misijai – 40 metų (video) (0)

Voyager1_mokslolietuva.lt

Prieš keturiasdešimt metų buvo paleistas kosminis zondas „Voyager 2“ – taip prasidėjo viena ambicingiausių ir sėkmingiausių tolimųjų Saulės sistemos ribų tyrinėjimo misija.

Ta proga NASA paskelbė keletą įdomių faktų apie du šios misijos zondus, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, nešančius ir žmonijos laišką nežemiškoms civilizacijoms, jei tik jos egzistuoja.

Zondai atsiuntė ir didelius duomenų kiekius, padėjusius geriau pažinti kosmosą ir atvėrusius naujų mokslinių tyrimų kryptis. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Jau 11-tąjį kartą dailininkės Gražinos Didelytės gerbėjai susirenka į „Andainės“ šventę (0)

Gražinos Didelytės sodyboje | R.Jasukaitienės nuotr.

Dailininkės Gražinos Didelytės sodyboje prie aukuro, sumūryto iš lauko riedulių, vyko šventiška, jau tradicine tapusi popietė, vadinama dar „Andeinės“ diena“. „Andeinė“– dailininkės paveikslų ir ekslibrių galerija, įkurta Dainavos girios vidury, Rudnios (arba mažybine forma Rudnelės, nes iš visų Varėnos rajone esančių Rudnių  mažiausia) kaime, nutolusiame nuo Marcinkonių per 8-etą kilometrų. Tai dailininkės bičiulių, jos meno gerbėjų susitikimo vieta – vis tuo pačiu laiku – paskutinįjį rugsėjo šeštadienį, 15 valandą.

„Nei laiko, nei vietos pakeisti negalima“, – sako dabartinis galerijos savininkas, G. Didelytės kūrybinių teisių paveldėtojas, Skaityti toliau

„Hablo“ kosminis teleskopas išvydo tolimiausią galaktiką (video) (5)

NASA nuotr.

Hablo kosminio teleskopo pagalba atrasta tolimiausia galaktika GN-Z11. Iki jos 13,4 milijardo šviesmečių. Taigi, ji atsirado praėjus tik 400 milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.

Astronomai yra visiškai įsitikinę atstumo tikslumu, nes pavyko atlikti spektrinę analizę.

Tai – „Hablo“ kosminio teleskopo 26 metų darbo galaktikų srityje pasiekimų viršūnė.

Kad aiškiau parodytų, kaip toli yra ši galaktika, NASA specialistai sukūrė šį animacinį Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie energetiką bei tautos ir visatos sąsajas (video) (3)

Jonas Vaiškūnas | penki.lt nuotr.

Paskutinė šių metų laida „Savaitės pjūvis“ skiriama besibaigiantiems 2015-siems ir ateinantiems 2016-siems.

Šioje laidoje pagrindinius Lietuvos iššūkius energetikos srityje komentuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, o apie tautos ir visatos sąsajas šiuo žiemos saulėgrįžos metu pasakoja etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, DELFI TV, Skaityti toliau

Mūsų Visata sparčiai miršta? (3)

NASA nuotr.

Susiimkite: žiema artinasi. Tiesa, šiuo atveju ne tokia, kaip fantastų pamėgtose knygose „Sostų karai“. Kalba eina apie lėtą šiluminę Visatos mirtį. Tiesa, susiimti nereikia labai skubiai: Visatos mirtis užtruks. Labai, labai ilgai, rašo universetoday.com.

Pagal projekto „Galaxy and Mass Assembly“ (GAMA), kuriame dangaus stebėjimui plačiame elektroninių bangų spektro ruože panaudoti septyni galingiausi planetoje teleskopai, duomenis prieita išvados, kad artimiausių Visatos (kurios amžius, dabartiniais Skaityti toliau

Kinijoje statomas didžiausias pasaulyje radijo teleskopas (video) (0)

FAST-radijo-teleskopas-Kinijoje-fast.bao.ac.cn-nuotr-K100

Pingtange, pietvakarių Kinijoje, Guidžou provincijoje, dubens pavidalo slėnyje,  2016 m. bus baigtas statyti didžiausias pasaulyje radijo teleskopas FAST  (angl.  Five hundred meter Aperture Spherical Telescope – Penkių šimtų metrų skersmens sferinis teleskopas). Neįtikėtino dydžio teleskopas pradėtas statyti prieš keturis metus.

Šio didžiausio kada nors žmonijos istorijoje pastatyto radijo teleskopo antenos sudarytos iš 4 450 reflektorių skersmuo siekia pusę kilometro. Kad lengviau būtų įsivaizduoti antenos plotą jį galima palyginti su 30 futbolo aikščių. Skaityti toliau

Kaip mirs „Hubble“ kosminis teleskopas? (0)

Hubble kosminis teleskopas.NASA nuotr

Kol NASA aktyviai kuria galingiausią pasaulyje teleskopą, apie Žemę jau ketvirtį amžiaus besisukantis NASA „Hubble“ kosminis teleskopas pozicijų neužleidžia, bet žymioji observatorija neamžina. „Hubble“ paleistas su kosminiu laivu „Discovery“ 1990 balandžio 24 d., ir kai astronautai sutaisė teleskopo veidrodžių netikslumą per 1993 m. aptarnavimo misiją, darė puikiausias kosmoso nuotraukas.

Garsusis teleskopas prisidėjo prie daugelio revoliucinių atradimų, tarp kurių ir patvirtinimas, kad visatos plėtimasis spartėja, Skaityti toliau

Paslaptingi signalai sukėlė įtarimą, kad Visatoje mes ne vieni (2)

Radioteleskopai naktį. ESO nuotr.

Iš tolimo kosmoso atkeliaujantys signalai sudaro matematinę seką – dėl to mokslininkai įtaria, kad tai gali būti nežemiškos technologijos veikimo požymis.

Blicarai – kosminiai signalai, tetrunkantys apie milisekundę – pirmą kartą užfiksuoti 2007 metais, o nuo to laiko užfiksuota dar 10 tokių atvejų. Kol kas niekas neturi aiškaus atsakymo, kokia yra šių signalų kilmė ir priežastis.

Tačiau atlikus naują tyrimą nustatyta, kad šie energijos pliūpsniai susirikiuoja taip, kad jokie dabar žinomi fizikos dėsniai nėra tinkami jiems aprašyti. Skaityti toliau

Kaip atsitiktinumai valdo pasaulį (0)

1-nuotr

Ar vi­sa­to­je tik­rai vis­ką le­mia at­si­tik­ti­nu­mas?
Il­gus am­žius svars­tę, ar esa­me sėk­mės ver­gai, vis dar ne­ga­li­me iš­si­aiš­kin­ti ar kos­mo­sas yra prog­no­zuo­ja­mas, ar val­do­mas at­si­tik­ti­nu­mo.

„O, aš likimo žaislas!*“– sako Romeo. Ramiai, berneli – visi mes esam. Bet ar tikrai?

Romeo, nužudęs Tebaldą ir suprasdamas, kad privalo išvykti iš Veronos, nes antraip rizikuoja gyvybe, išreiškė paplitusį Šekspyro laikų požiūrį: kad visi esame marionetės, kažkokių aukštesniųjų jėgų tampomos už virvelių. Skaityti toliau

D. Razauskas. Kur yra Dievas? (115)

Dainius Razauskas_asmen.nuotr

Pirmiausia, Dievas ir mūsų supratimas apie Dievą, mūsų mintys apie Dievą, mūsų susikurtas daugiau mažiau aiškus Dievo vaizdinys – ne tas pat. Kaip tikrovė – ir mūsų supratimas, mūsų mintys, vaizdiniai apie tikrovę ar tikrovės vaizdinys. Tad kol kas palikime ramybėje Dievą su tikrove ir panagrinėkime savo mintis, savo vaizdinius.

Daug vaisingesnis ir toliau vedantis klausimas, nagrinėjant Dievo vaizdinį, man regis, būtų ne įgrisęs „ar yra Dievas?”, o „kur yra Dievas?”, jei tartume Jį esant. Skaityti toliau

J. Kažemekaitis. Septintokas ir Visata (4)

Jokūbas Kažemėkaitis | asmeninė nuotr.

Aš – septintokas ir jau penkerius metus aktyviai domiuosi Visata ir astronomija. Kai tik aiškus dangus ir spindi žvaigždynai, vaikštau užvertęs galvą linksniuodamas žvaigždžių pavadinimus. Mano telefone įdiegtos sekimo programos kas vakarą man praneša, kada virš Lietuvos praskries TKS (Tarptautinė kosminė stotis). Nuolat seku NASA pranešimus ir džiaugiuosi, kai pavyksta nauji mokslininkų bandymai. Šalia mano lovos stebėjimams visuomet parengtas teleskopas Celestron 130 SLT, o knygų lentynos prigrūstos knygų apie Visatą, kosmosą, mokslininkus ir astronautus…

Kaip vyniojosi dangaus skliauto pažinimo kamuolys Skaityti toliau

„Žvaigždėtosios naktys“ Molėtų observatorijoje buvo tikrai žvaigždėtos (video) (1)

A.Zigmanto nuotr.

Nors ir lietingą gegužės 9-osios dienos pavakarį į Molėtų astronomijos observatoriją rinkosi ištikimiausi dangaus mylėtojai ir astronomijos mokslo gerbėjai.

Kaip ir kasmet, šįmet jau dešimtą kartą, juos subūrė bendras tikslas: pamatyti dangaus šviesulius, išgirsti naujienas, pajausti bendraminčių palaikymą, su kitais pasidalyti savo patirtimi.

Paskaitų ciklą pradėjo rašytojas, M. Romerio universiteto dėstytojas, rašytojas, Dr. Justinas Žilinskas. Jis papasakojo apie Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu (29)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno – Krivio Jauniaus atminimui

Senoji baltų religija ir krikščionybė, jų santykiai yra vieni  iš svarbiausių Vydūno filosofijoje ir grožinėje kūryboje aptariamų bei vaizduojamų dalykų. Tie dalykai esmingai įsikomponuoja į jo religinės filosofijos sistemą, kurios pagrindą sudaro indiškuoju vedantizmu ryškiai dvelkiantis panenteistiškasis būties aiškinimas, postuluojantis ir imanentinį, ir transcendentinį Dievą. Toksai vydūniškasis aiškinimas labai akivaizdžiai susišaukia su indiškųjų upanišadų būties samprata, kurią įžymus šiuolaikinis indų filosofas (beje, vedantos atstovas) Sarvepalis Radhakrišnanas yra taip apibūdinęs: Skaityti toliau

„Kosmoso+“ kūrėjai – apie didįjį sprogimą LNDT Didžioje salėje (0)

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre spektaklis „Kosmoso+“ | D. Matvejevo nuotr., lrkm.lt

Kovo 21, 22 ir 23 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) vyks ilgai rengta premjera – spektaklis visai šeimai apie visatos stebuklus „Kosmosas+“. Į šią kosminę kelionę drauge su gausia įvairių sričių specialistų komanda iš Danijos, Suomijos ir Lietuvos kviečia garsi danų režisierė, kūrybinės organizacijos „Hotel Pro Forma“ įkūrėja Kirsten Dehlholm.

Išmoningai derindami originalias vaizdo projekcijas, šviesos efektus, gyvai atliekamą elektroninę muziką, mokslinius faktus, planetų ir galaktikų nuotraukas ir vaikų piešinius, kūrėjai žada įspūdingą, fantaziją budinantį ir įtraukiantį reginį. Belaukdami premjeros jie pasakoja apie „Kosmoso+“ išskirtinumą, kūrybinius užkulisius ir meninius sumanymus. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą ? (2)

Vacys Bagdonavičius | lt.wikipedija.org nuotr.

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas pasiuntė sveikinimo laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame mąstytojas išreiškė tikėjimą tuo, kad „Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui“ – „būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų“. Vydūnui atrodė, jog greitai ateis ta diena, kai pasijausime esą „dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai“.

Mąstytojas įžvelgė priespaudų nuvargintoje, karo dar labiau nuskurdintoje Lietuvoje tebesant pakankamai daug „jaunatvės pasitikėjimo ir jaunatvės galių“ ir buvo įsitikinęs, kad „Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato“ [1]. Skaityti toliau

„Kūrybos stulpų“ nebėra: Erelio ūko puošmeną sunaikino supernova (1)

Kūrybos stulpai | NASA nuotr.

Vienas iš astronomijos mėgėjams žinomiausių fotokadrų – Erelio ūke esantys įžymieji „Kūrybos stulpai“. Pirmąsyk juos nufotografavo orbitinis teleskopas „Hubble“. Tai nutiko 1995 m. Taip pat įspūdingai jie atrodo ir šiandien, 2012 m. Tačiau tik žvelgiant iš Žemės. Mat iš tikrųjų šio didingo darinio kosmose nebėra. Ir jau seniai.

Naujausi kito kosminio teleskopo „Spitzer“ kadrai astronomams leido padaryti išvadą, jog „Kūrybos stulpus“ prieš 6 tūkst. metų sunaikino supernovos sprogimas. Tiesa, Žemėje jais grožėtis galėsime dar 1 tūkst. metų.

Tokią išvadą mokslininkai padarė išanalizavę stulbinamas kosminio infraraudonųjų spindulių teleskopo „Spitzer“ nuotraukas, kuriose greta sveikų drūtų trijų „Kūrybos stulpų“ Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio) (16)

Medis žiemą | krogen nuotr.

Gruodžio 22 – žiemos saulėgrįžos dieną Saulė dangaus skliautu keliaus žemiausiai, o naktį – žemiausiai po žeme.  Netrukus sėsime prie Kūčių stalo ir senu papročių  pradėsime švęsti 12-os ypatingų dienų  – šventvakarių laikotarpį. Tuo laiku kiekvienuose namuose žėrės nepaprastas medis – gražiai išpuošta Kalėdų eglutė. Nors daugeliui dabar ji tėra graži namų puošmena ir vaikų pramoga, tačiau  savo gelmine prasme ji ir toliau mums primena  nepaprastai seną, galingą iš tolimų protėvių paveldėtą Pasaulio medžio vaizdinį.

Pasaulio medis – gerai žinomas bet daug kam abstraktus ir mažai suprantamas dalykas. Manoma, kad šis simbolis būdingas tik mūsų protėviams ir liaudiškajai pasaulėžiūrai. Tuo tarpu tai vienas esmingiausių visos žmonijos vaizdinių, Skaityti toliau

Didžiausią pasaulyje radioteleskopą sudarys maždaug 3 tūkst. palydovinių lėkščių (0)

www.technologijos.lt

Būsimojo projekto piešinys iš „Wikimedia“

Australija siekia pasistatydinti didžiausią ir jautriausią pasaulyje 2,1 mlrd. JAV dolerių vertės radijo teleskopą SKA (liet. k. – „Kvadratinio kilometro masyvas“). Jis turėtų suvienyti bendras australų-naujazelandiečių pastangas artimiausią rugsėjį paleisti milžinišką vadinamosios debesų kompiuterijos projektą, kuris gali tapti vienu didžiausių mokslinio pobūdžio debesų kompiuterijos tinklų pasaulyje.

Toks tinklas mokslo tikslais apjungtų daugybės pasaulyje veikiančių stacionarių kompiuterių resursus. Skaityti toliau

Mokslo ekspresas: vartų į hipererdvę beieškant (video) (0)

Robertas Narmontas, www.delfi.lt

Fizikai mano, kad stebėdami Visatą, mes keičiame jos istoriją. O elementariosios dalelės vienu metu gali būti dviejose vietose.

Kosmologai, kurdami Visatos atsiradimo bei evoliucijos modelius, spėja, kad mūsų realybė kiekvieną akimirką skyla į daugybę paralelinių visatų ir tikisi atrasti hipererdvinius tunelius, kuriais keliausime laiku.

Skaityti toliau

Mokslininkai mano tiksliai nustatę, kokiu greičiu plečiasi mūsų Visata (2)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt
NGC5584

JAV mokslininkų grupė, priešakyje su Adamu Risu, dar kartą patvirtino tamsiosios energijos egzistavimą ir paneigė teoriją, neigiančią jos buvimą. Priminsiu, kad pagal dabartinę teoriją Visatą sudaro tik labai maža dalis matomos ir mums pažįstamos energijos tokios kaip: žvaigždės ir planetos, namai, kuriuose gyvename ar maistas, kurį valgome. Didžioji dalis – tai tamsioji energija ir tamsioji medžiaga.

Komandai pavyko labai tiksliai nustatyti plėtimosi lygį, pasitelkiant supernovas, kintamąsias žvaigždes ir naująją plataus lauko kamerą Hablo kosminiame teleskope. Tyrimai rodo, jog Visata plečiasi vis didėjančiu greičiu. O to plėtimosi kaltininkė yra tamsioji energija, kurios yra du kartus daugiau nei nematomos medžiagos, kuri plėtimąsi pristabdo. Skaityti toliau

Virtuali kosminė odisėja: Visatos (Video) (0)

Rolandas Maskoliūnas, www.DELFI.lt, www.technologijos.lt

science.nationalgeographic.com nuotr.

Globalesnio klausimo už šį pasaulyje nėra: iš kur atsirado Visata ir kas buvo prieš tai? Naudodami tokius superjautrius instrumentus kaip kosminė observatorija „Planck“, mokslininkai stebi Didžiojo sprogimo aidą ir teigia aptikę įrodymų, jog mūsų Visata nebuvo vienintelė. Bręsta nauja kosminio mąsto sensacija?

Pamėginkime aprėpti Visatą. Mokslininkai jau prieš 80 metų nustatė, kad Visata plečiasi. Tačiau prieš 12 metų atlikti pirmieji sprogstančių žvaigždžių – supernovų – matavimai apstulbino astronomus: Skaityti toliau