Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Dž. Kempbelas. Nei mokslas, nei religija

Džozefas Kempbelas, www.alkas.lt
2021-04-22 21:15:19
14
Dž. Kempbelas. Nei mokslas, nei religija

Džozefas Kempbelas | odyssey.antiochsb.edu nuotr.

Ištraukos iš knygos: Joseph Campbell. Mitai, kuriais gyvename. Iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys. Vilnius: Tyto alba, 2018. (Skliaustuose nurodomi jos puslapiai).

Kaip žino kiekvienas moksleivis, mūsų vadinamojo mokslo užuomazgos priskirtinos graikams, ir daug jų sukauptos žinijos buvo pernešta bei perduota į Aziją – per Persiją į Indiją ir paskui net į Kiniją. Bet kiekvienas iš šių rytietiškų pasaulių jau buvo įsipareigojęs savam mitologinės mąstysenos būdui ir nepaisė objektyvių, realistinių, smalsių, eksperimentinių graikų nuostatų bei metodų.

Štai palyginkime Biblijos mokymą – rytietiško šventraščio, daugiausia surinkto Makabiejams atmetus graikų įtaką, – su, tarkime, Aristotelio mokslu, juolab Aristarcho (dirbusio apie 275 m. pr. Kr.), kuriam Žemė jau buvo besisukantis rutulys orbitoje aplink Saulę. Eratostenas (dirbęs apie 250 m. pr. Kr.) jau teisingai apskaičiavo Žemės perimetrą – 250 000 stadijų (39 690 kilometrų: tikslus pusiaujo ilgis – 40 075).

Hiparchas (dirbo apie 140 m. pr. Kr.) su kelių kilometrų paklaida nustatė Mėnulio skersmenį ir jo vidutinį atstumą nuo Žemės. Ir tik pabandykime įsivaizduoti, kiek būtų sutaupyta kraujo, prakaito ir tikrų ašarų – žmonių, sudegintų ant laužo už ereziją, ir taip toliau, – jeigu 529 m. po Kr. Justinianas, užuot uždaręs visas pagoniškas graikų mokyklas, būtų jas parėmęs!

Vietoj jų mes ir mūsų civilizacija gavome Pradžios 1 ir 2, ir daugiau kaip tūkstančiui metų buvo atidėta ne tik mokslo, bet ir mūsų bei pasaulio civilizacijos branda. (26–27)

Ir argi ne ironiška, kad mūsų didžioji Vakarų civilizacija, atvėrusi visos žmonijos protams beribius stebuklus – Visatą su nesuskaičiuojamais milijardais galaktikų ir nesuskaičiuojamais milijardais metų, kūdikystėje užsikrovė religiją, suspaustą į itin ankštą, mažiausią kosmologinį įvaizdį iš visų Žemės tautų? Biblinis visatos įvaizdis tiesiog nebetinkamas, taip pat Biblijos idėja apie Dievo tautą (Izaijo 49, 22–23; 61, 5–6 ir t. t.), o ir teiginys apie iš aukštybių pateiktą įstatymų kodeksą, galiojantį visais laikais.

Mūsų pasaulio problemų net nepaliečia tie akmenyje iškalti Dešimt įsakymų, kuriuos tampomės kaip bagažą ir kurių iš tikrųjų buvo nepaisoma pačiame šventajame tekste vos vienu skyriumi toliau po jų paskelbimo (Išėjimo 21, 12–17 po 20, 13). Žinome, kad mūsų įstatymai nėra nuleisti iš dangaus, taip pat žinome, kad jokiems Žemės gyventojams jie niekada nebuvo paskelbti dievybės.

Vadinasi, žinome – net jei ir nedrįstame taip pasakyti, – kad mūsų dvasininkija teisės pretenduoti į moralės įstatymų autoritetą turi ne daugiau kaip į mokslo autoritetą. Ir pagaliau net intymaus patarėjo vaidmeniu dvasininkiją aplenkė mokslu besiremiantys psichiatrai – ir netgi taip, jog daug dvasininkų patys kreipiasi į psichologus, kad pamokytų, kaip geriau atlikti ganytojo funkciją. Jų tradicinių simbolių magija nebe tiek gydo, kiek kelia sąmyšį. (112–113)

***

Martinas Buberis (1878-1965) apie1950 | zakhor-online.com nuotr.
Martinas Buberis (1878-1965) apie 1950 | zakhor-online.com nuotr.

Šeštojo dešimtmečio viduryje, kai Niujorke skaitė paskaitas dr. Martinas Buberis, turėjau garbės būti tarp pakviestų klausytis jo paskaitų ciklo mažoje, labai ypatingoje auditorijoje Kolumbijos universitete. Ir štai tas iškalbingas žmogelis, – mat iš tikrųjų buvo mažut mažutėlis, bet apdovanotas įspūdinga laikysena, pamalonintas ta paslaptinga jėga, nūnai vadinama „charizma“, – nepaprastai iškalbingai bylojo penkias ar šešias savaitines sesijas.

Tiesą sakant, turint omenyje, kad anglų kalba jam ne gimtoji, tas lengvumas ir skalndi iškalba stulbino. Tačiau klausydamasis ilgainiui suvokiau – maždaug trečios paskaitos viduryje, – kad vieno daktaro vartojamo žodžio negaliu suprasti. Tose paskaitose jis kalbėjo apie Senojo Testamento šventosios tautos istoriją, paminėdamas ir naujesnius laikus.

O man nesuprantamas žodis buvo „Dievas“. Kartais jis, regis, reiškė įsivaizduojamą asmenį, esą sukūrusį šią didingą visatą, kurią mums atskleidė mokslas. Kartais jis aiškiai reiškė tiesiog Senojo Testamento Jahvę vienoje ar kitoje jo raidos stadijoje. Paskui atrodė, kad tai yra kažkas, su kuo pats dr. Buberis dažnai pasišneka.

Taigi, šiam slidžiam žodžiui krypstant tai šen, tai ten, aš atsargiai pakėliau ranką. Paskaitininkas nutilo ir mandagiai paklausė:

– Kas yra?

– Daktare Buberi, – prabilau, – čia šį vakarą vartojamas vienas žodis, kurio aš nesuprantu.

– Koks tai žodis?

– Dievas, – atsakiau.

Jo akys išsiplėtė ir barzdotas veidas palinko į priekį.

– Jūs nežinote, ką reiškia žodis „Dievas“!

– Aš nežinau, ką jums reiškia Dievas, – tariau. – Šįvakar sakėte mums, kad šiandien Dievas yra paslėpęs savo veidą ir nebepasirodo žmonėms. Bet aš neseniai grįžau iš Indijos (iš tikrųjų prieš metus ten lankiausi) – ten pamačiau, kad žmonės nuolatos patiria Dievą.

Jis ūmai atsilošė ir iškėlė rankas delnais į priekį.

– Ar norite, – paklausė, – palyginti…

Bet ceremonimeistras dr. Jakobas Taubesas (Jacob Taubes) bemat įsiterpė:

– Ne, daktare! – (Mes visi žinojome, kas buvo beveik ištarta, ir aš tik norėjau išgirsti, kas bus toliau.) – Ponas Kempbelas tik paklausė, ką jums reiškia „Dievas“.

Mokytojas tuoj pat susikaupė, paskui tarė man, lyg atmesdamas nereikšmingą smulkmeną:

– Kiekvienas iš savo Tremties turi išeiti savo keliu.

Šis atsakymas gal ir buvo geras dr. Buberio požiūriu, bet, kitaip pažiūrėjus, visai netinkamas, nes Rytų žmonės nėra ištremti nuo savo Dievo. Didysis dieviškasis slėpinys glūdi kiekviename žmoguje. Jis nėra kažkur „ten“. O yra tavyje. Ir nė vienas žmogus niekada nebuvo atskirtas. (113–115)

***

Pas mane apsilankė jaunas hinduistas, – pasirodė, labai pamaldus: Višnaus garbintojas, dirbantis Jungtinių Tautų vieno Indijos delegato padėjėju ar sekretoriumi. Jis skaitė Heinricho Cimerio (Heinrich Zimmer) darbus apie indų meną, filosofiją ir religiją – šiuos darbus buvau tvarkęs prieš daugelį metų, ir jis norėjo apie juos padiskutuoti. Bet norėjo pasikalbėti ir apie dar kai ką.

– Žinote, – tarė jis mudviem įsišnekus, – apsilankęs svetimoje šalyje, mėgstu susipažinti su jos religija, todėl nusipirkau Bibliją ir jau kelis mėnesius skaitau nuo pradžių, bet, žinote… – Čia jis stabtelėjo, abejodamas pažvelgė į mane, tada tarė: – Aš ten nerandu religijos!

Tinkamas papildymas – argi ne? – neištarto dr. Buberio žodžio. Kas vienam iš šių dviejų džentelmenų yra religija, kitam – jokia religija.

Aš, žinoma, užaugau su Biblija, be to, studijavau hinduizmą, tad maniau čia galėsiąs padėti.

– Ką gi, – tariau, – suprantu, kad taip gali atrodyti, jeigu jums nebuvo pasakyta, jog žydų tautos įsivaizduotos istorijos skaitymas čia laikomas religine praktika. Matau, tokiu atveju didžiojoje Biblijos dalyje rasite labai mažai religijos.

Vėliau pamaniau, kad gal reikėjo jam pasiūlyti Psalmyną, bet, iš naujo ėmęs jį skaityti, turėdamas hinduizmą mintyse, apsidžiaugiau, kad nepasiūliau, – vyraujanti tema beveik visur yra arba dorybingumas giesmininko, saugomo Dievo, kuris „mano priešams antausius skaldai“ ir „nedorėliams dantis išdaužai“, arba skundimasis, kad Dievas dar nepakankamai padeda savo teisiajam tarnui: visa tai beveik visiškai priešinga tam, ką išsilavinęs hinduistas buvo mokomas laikyti religiniu jausmu. (115–116)

Parengė Dainius Razauskas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Šlajus. Džozefas Kempbelas ir Lietuva (video)
  2. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
  3. Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą
  4. Išleistas antras knygos „Senovės graikų religija“ leidimas
  5. G. Burneika. Biblijos dievo gailestingumas?
  6. G. Burneika. Judo-krikščioniškasis pasiaukojimas (video)
  7. A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms
  8. G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės
  9. M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko
  10. G. Burneika. Kanibalizmas ir žmonių aukojimas Biblijoje
  11. G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (II)
  12. G. Burneika. Krikščionys tautininkai ir krikščionys globalistai
  13. V. Bagdonavičius. Gandizmo atgarsiai Lietuvoje
  14. D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę
  15. G. Burneika. Kokią pasaulėžiūrą skleidžia krikščionybė? (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Mįslė says:
    2 metai ago

    Na, va – Dekalogas Autoriui nepatinka.
    Tačiau turime pripažinti, jog Šventraščio sumanytojas buvo genialus. Pažiūrėkime, kiek milijardų žmonių per tuos amžius jis valdė? Tiesa, dažnai tarnavo pridengti darbus, visai priešingus, negu Šv. skelbia – kruvinus darbus. O visas tekstas toks užšifruotas, vietomis toks prieštaringas… Gerai, kad sąžinė yra ir patirtis – jų galime atsiklausti, kaip elgtis, ką rinktis.

    Atsakyti
    • Arijus Bernotas says:
      2 metai ago

      Dakalogas yra veidmainystės šaltinis . Aš niekaip negaliu išgauti nei iš evangelikų, nei katalikų, nei Jahovos liudytojų – ar reikia mylėti savo priešą, ar savo kaimyną (taip kaip anglai vartoja), ar savo artimą? O kas tas artimas – vėl jie neatsako tiksliai. Dalis sako, kad A.Maldeikienė nėra tikra katalikė ir jos nereikia mylėti, bet musulmonus, kurie plūsta į Europą ir skerdžia europiečius – reikia mylėti. Arba atvirkščiai. Lygiai taip pat P.Gražulis, kai pašokinėja, tai tikrai katalikei A.Maldeikienei tampa blogiau už musulmoną… Štai jums ir Dekalogo pasekėjai…

      Atsakyti
    • Kęstutis says:
      2 metai ago

      “Dekalogas” tai vergo taisyklės nemąstantiems. Kodėl ten tik dešimt nurodymų kaip elgtis? Kodėl ten nėra nuorodų ugdančių žmogaus sąmoningumą? Pvz. Netikėk jokiais pranašais ir jokiais dievais, visada pats būk Dievo paieškos kelyje. Mąstyk ir tobulėk. Saugo savo vidinį pasaulį nuo visų šventųjų ir nelabųjų. Nėra ir negali būti jokių krikščioniškų, musulmonišku, hinduistinių ar budistinių vertybių, vertybės gali būti tik bendražmogiškosios… ir t.t. ir t.t. mąstyti, mąstyti, mąstyti, paabejoti ir dar kartą mąstyti…
      Patiko, kad radau patvirtinimą, jog krikščionybė sustabdė vakarietiškos civilizacijos vystymąsi mažiausiai tūkstantmečiu, aš sakiau 1,5 tūkstančio. Pagoniška Roma jau turėjo garo variklį ir iki pramoninės revoliucijos buvo belikę koks vienas kitas šimtas metų, o tai įvyko gerokai vėliau nei galėjo, tik 18 amžiuje… O ką jau kalbėti apie tamsiuosius viduramžius kurie išnaikino to meto aukštuomenę, mąstančiuosius. Ne šiaip sau stebime vakarietiškosios civilizacijos nuosmukį, inkvizicija irgi prie to prisidėjo, manau didžiąją dalimi. Šiai dienai tikintieji krikščionybe islamu, tai “lakmuso popierėlis” – kiek visuomenėje šiuo metu kvailių. Tokiom nesąmonėm kaip biblija, koranas sveiko proto žmogus tikėti negali…

      Atsakyti
      • AČIŪŪŪ says:
        2 metai ago

        krikščionybės islamas… 🙂 Gardu! Ačiū.
        Nuo 1917 tą misiją perėmė ir šventai vykdo Kremlius.

        Atsakyti
        • Kęstutis says:
          2 metai ago

          … o dabar prisidėjo ir LGBT… Visuomenę valdantys kvailiai labai bijo visuomeninio sąmoningumo, todėl ir stebime nuolatinį visuomenės kvailinimą…

          Atsakyti
          • Pajūrietis says:
            2 metai ago

            Laisvamanis Kęstučiui: „Rom 13,1. Kiekviena siela tebūna klusni aukštesnėms valdžioms, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo. Esančios valdžios yra Dievo nustatytos.“ Dar: „Ef 5,22. Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams lyg Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra galva bažnyčios, – Jis kūno gelbėtojas.“ Ar krikdemai privalo laikytis Biblijos tiesų? Manau, kad privalo. Arba turi pakeisti savo partijos pavadinimą. Bet, jei pakeis, kas už juos tada balsuos? Tik liberalai ir laisvės garbintojai?

          • > Beširdžiam Pajūriečiui says:
            2 metai ago

            Teigiate, jog turime nuolankiai priimti visą, ką valdantieji jėga mums primeta? Nes ,,Esančios valdžios yra Dievo nustatytos”?
            Vadinasi, ne ignoruojami rinkimai mums primetė mums šį ,,elitą”, o Dievas nori atsisakyti savo paties nustatytos tvarkos žmonijai: 2-jų lyčių, vyro santuokos su moterimi; kad vaikai augtų savo tėvo ir motinos auginami ir juos gerbdami; kad mokykla užsiimtų vaikų lavinimu, o ne jų natūralios raidos trikdymu, kad neskelbtų erezijų apie lyčių aibę ir t.t.

  2. mvasionis says:
    2 metai ago

    Jei neklystu, Dž. Kempbelas buvo geras draugas Mūsų Birutei Marijai Alseikaitei Gimbutienei?

    Atsakyti
  3. Pagonė says:
    2 metai ago

    Asmeniškai, dr. Buberio žodžius : ” Kiekvienas iš savo tremties turi išeiti savo keliu” randu labai prasmingus. Tremtis- tai žmogui primestos ideologijos, religijos, visa kas riešinga jo natūraliai prigimčiai. Gal Rytų žmonės ir nėra ištremti nuo savo Dievo, bet tuo pačiu jie neturi laisvės- Indijoje sukurta Kastų sistema riboja žmogų visapusiškai. Į tai Kempbelas pamiršo atsižvelgti.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      2 metai ago

      O aš tremtį suprantu kaip ėjimą iš savo vietos, kai lipo tau ant galvos ledynas. Tai, iškodavus, yra aprašyta legendinės pasakos “Eglė žalčių karalienės” kelionės į pietus ir parėjimo į Lietuvą atgal rankraščio puslapiuose.

      Atsakyti
    • SSvaSvarbiasurbiaSvau says:
      2 metai ago

      Svarbiausias žodis čia – kelias, o ne tremtis. O išeiti reikia (tenka) iš kančios ar tamsos, iš suirutės ar chaoso – visokio…

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        2 metai ago

        Visai su jumis sutinku.

        Atsakyti
  4. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    Žemynai: tik cituoju Bibliją. Jei krikščionis netiki Biblija ir nesivadovauja ja, ar jis krikščionis??? „1 Tes 5,18. Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje.“

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Na, va, prašom – išaiškėjo, jog ne tik beširdis, bet ir beplautis. O juk iki pandemijos tokių linksmų plaučių buvot!
      🙂

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos? | Alkas.lt koliažas

A. Navys, M. Sėjūnas. Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos?

2023 09 03
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

VU rengiama viena didžiausių religijotyrininkų konferencijų

2023 09 03
Prezidentas lankosi Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje | R. Dačkaus nuotr.

Šalies vadovas sveikina su Mokslo ir žinių diena

2023 09 01
Ukrainos gynėja | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Pro tirštą karo rūką – menki paliaubų kontūrai

2023 09 01
Vaistininkės patarimai, kaip nepamesti galvos ir atminties

Kad mokslo metai prasidėtų be streso

2023 08 31
Menininkai kartu su Dieveniškių bendruomene dalyvavo „Jausmų pasaulyje“ | V. Kuklytės nuotr.

Menininkai kartu su Dieveniškių bendruomene dalyvavo „Jausmų pasaulyje“

2023 08 29
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kuo virto JT Saugumo Taryba?

2023 08 27
Vaiko ir jaunuolio kambarys | „Gintaro baldų“ nuotr.

Rugsėjis – metas atnaujinti vaikų kambarį

2023 08 20
Profesinis mokymas | smsm.lrv.lt nuotr.

Profesinės mokyklos priėmė daugiau stojačiųjų

2023 08 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Vilna apie V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Pajūrietis apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
  • Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Rusijos laukia neabejotinas krachas

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 10
8
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

JAV vėl tampa pasaulio geopolitiniu žaidėju numeris vienas ir tai pademonstravo G-20 susitikime. Be jokios abejonės, negerai, jog šalių dalyvių...

Skaityti toliau

A. Navys, M. Sėjūnas. Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos?

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 03
2
Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos? | Alkas.lt koliažas

Vienas žymus praeityje buvęs politikas iškėlė tikėjimo ir netikėjimo Rusijos demokratija klausimą. Esą, netikintys Rusijos demokratija, yra Kremliaus režimo propagandos...

Skaityti toliau

VU rengiama viena didžiausių religijotyrininkų konferencijų

by Kristina Aleknaitė
2023 09 03
1
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

Rugsėjo 4–8 d. Vilniuje vyks 20-oji Europos religijotyrininkų asociacijos (European Association for the Study of Religions) konferencija „Religijos ir technologijos“,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Vilna apie V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Pajūrietis apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • >Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
Kitas straipsnis
Gydytojas atvirai: kaip atkurti dantis be skausmo, vos per kelis priėmimus?

Gydytojas atvirai: kaip atkurti dantis be skausmo, vos per kelis priėmimus?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai