Žymos archyvas: Vilnia

Ketvirtadienį vyks kultūros istorijos vakaras „Paplauja – senasis priemiestis palei Vilnią“ (1)

Paplauja, 1870–1880 m.madeinvilnius.com

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Gruodžio 3 d. 17 val. (Arsenalo g. 3.) vyks menotyrininkės Jūratės Markevičienės paskaita „Paplauja – senasis priemiestis palei Vilnią“.

Pasak Vlado Drėmos, Paplauja (Paplavos) – vienas iš žaviausių ir tapybiškiausių Vilniaus kampelių, toli nutįsęs nuo senamiesčio į rytus palei Vilnios vagą, tarp Belmonto šilo stačių šlaitų ir Markučių ąžuolyno. Šio Vilniaus priemiesčio grožį dar XIX a. viduryje aprašė Adomas Kirkoras, piešė Pranciškus Smuglevičius, Tadas Bičkauskas, Karolis Račinskis, Kanutas Ruseckas, fotografavo Juozapas Čechavičius, Jonas Bulhakas ir daugelis kitų. Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus kviečia į paskaitą „Vilnios potvyniai“ (0)

Potvynis_tinklarastis.mb.vu.lt

Lapkričio 6 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Vilnios potvyniai“ skaitys humanitarinių mokslų daktarė menotyrininkė Birutė Rūta Vitkauskienė.

Vilnia – srauni, gana sekli ir nepavojinga upė. Tačiau šiandieninis jos vaizdas apgaulingas. Menotyrininkė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė pristatys surinktą kartografinę ir archyvinę medžiagą apie Vilnią nuo XV a. iki XIX a. vidurio. Paskaitos klausytojai bus supažindinti su seniausia upės topografija, Vilnios malūnais, tiltais ir kanalais bei tebeatsekamais ūkinės veiklos pėdsakais. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VI). Du Tauro kalnai ir upių dovanos (25)

Upė | A.Railos nuotr.

Dabartinis Gedimino kalnas seniau vadintas Tauro kalnu, mat pasak padavimo, ant jo valdovas Gediminas sumedžiojęs taurą. Ant šio kalno ar ant jo tęsinio, t.y. Plikojo, nebeturi reikšmės, nes kaip tik to paties valdovo laikais statant mūrinę pilį belaisviai ir atskyrė tą kalvą nuo Plikojo iškasdami kanalą, kuris ir beliko kaip Vilnios vaga. O juk natūraliai Vilnia tekėdavo dabartinės Barboros Radvilaitės, Šventaragio, Vrublevskio ar gal net Tilto gatve, kol įsiliedavo į Nerį, sukurdama garsiąją brastą, t.y. ir sausumos, ir vandens prekybos kelių kryžkelę, žinomą net arabams nuo X amžiaus.

Kitas Taurakalnis dabar vadinamas Pamėnkalniu. Skaityti toliau

J. Užurka. Po dvidešimties metų… (1)

Jonas Užurka

Šiandien, vis aktyviau  ir akiplėšiškiau veikiant Vilniaus, Šalčininkų rajonuose įvairioms vadinamosioms lenkų ar kitokioms partinėms akcijoms, aš ne tyčia prisiminiau 1990-1991 metus, padėtį šame krašte atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Tuo metu aš dirbau naujai įkurtame LR Krašto apsaugos departamente [KAD], buvau Vilniaus apskrities KAD štabo viršininkas, todėl mano atmintyje dar neišblėsę tų metų įvykiai. O kad tie įvykiai būtų tikslesni, dokumentalesni, aš tiksliai pacituosiu tuos aprašomus įvykius iš „Antroji kario knyga“ išleistos 1995 metais. Šioje knygoje dokumentaliai šviežiai aprašomi įvykiai kokiose sąlygose Vilniaus rajone formavosi Krašto apsaugos struktūros, kūrėsi kariuomenė, kėlėsi mūsų valstybė. Skaityti toliau