Žymos archyvas: vengrai

M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas? (17)

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai kalbama, kad žmonija sunkiai serga. Vartotojiškas santykis su savo artimu ir gamta, atotrūkis nuo savo šaknų, savojo „aš“ iškėlimas į pirmą vietą, paradoksaliai atsiliepiantis to „aš“ praradimu beveidėje, bevardėje, bespalvėje minioje – tiktai keletas įvardijamų ligų.

Bet žmoniją sudaro tautos, lygiai kaip tautas sudaro žmogiškieji asmenys ir jų bendruomenės. Ir dažna tauta serga savaip. Kai serga atskiri visumos nariai – kaip tikėtis sveikatos pačiai visumai?Žydų tauta serga aukos kompleksu. Net padoriausi ir teisingiausi žydai linkę kaltinti dėl savo tautiečių kančių ir mirčių visą Europą, užmiršdami savus budelius, niokojusius Europos tautas – Nachmanus Dušanskius ir Iljas Erenburgus. Rusų tauta serga imperijos Skaityti toliau

V. Radžvilas: Ką reiškia principas „Lietuva – lietuviams“? (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute neseniai vyko diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“. Skaitytojų dėmesiui – filosofo Vytauto Radžvilo pasisakymas šia aktualia tema.

Karlas Šmitas (Carl Schmitt) buvo visiškai teisus. Klausimai būna dviejų rūšių: klausimai, dėl kurių galimi kompromisai, ir klausimai, kurie turi būti atsakyti vienareikšmiškai, nes yra egzistenciniai. Skaityti toliau

V. Gedvilas. ES – ne „šventa karvė“. Kaip ir pabėgėliai (19)

V.Gedvilas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Pabėgėlių klausimu jau kalbėta labai daug. Visgi nori nenori, tačiau reikia kalbėti ir toliau. Nes Lietuvoje dar daug tokių, kurie, deja, negirdi. Blogiausia, jog tarp nenorinčių girdėti ir matyti – visų pirma tie, nuo kurių priklauso sprendimai.

Jų neįtikina jokie argumentai. Neįtikins, matyt, ir pavyzdžiai, kurių kaip nors kitaip, nei geraisiais, nepavadinsi. Antai Slovakija, o paskui ją ir Vengrija padavė Europos Sąjungą į teismą. Dėl privalomų pabėgėlių kvotų. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Pabėgėlių krizę sukėlė Rusija? (34)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Klaustuką pavadinimo gale patariama nubraukti. Ne, tai ne dar viena sąmokslo teorija, o mėginimas padaryti išvadas iš keleto sutapimų, kurie pasauliui gali būti lemtingi. Naujos situacijos nepervertiname, tačiau kai kurie ekspertai joje įžvelgia net gresiantį globalinį konfliktą.

Vakarų spauda mirga įtarimais, kad atėjo dar viena Vladimiro Putino žvaigždžių valanda ir „caras triumfuoja“. „Jis skaldo Vakarus ir verčia pamiršti Ukrainos krizę“, – rašo italų „Corriere della Sera“. Londono „The Sunday Times“ mano, kad „Sirijos diktatorius laimi laiko, o Vakarai pakimba ant Kremliaus Skaityti toliau

V. Orbanas. Epochos pabaiga. Pamokos (13)

Viktoras Orbanas | blogs.ft.com nuotr.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano* kalba Keturioliktoje piliečių iškyloje Kiočėje (Kötcse) 2015 m. rugsėjo 5 d.

I

Ponios ir Ponai,

Atleiskite, jei mano šiandieninė kalba pasirodys ne visai sklandi. Tai dėl to, kad kalbėsiu apie dalykus, apie kuriuos anksčiau taip nesu kalbėjęs; taigi šen bei ten gali šmėstelėti ir griežtai logiškai nesusijusių minčių. Žinoma, noriu pasakyti keletą dalykų apie pabėgėlius ir imigrantus, bet kitame kontekste ir kitais žodžiais, negu tai Skaityti toliau

A. Juozaitis: Europa išdavė savo tapatybę (69)

AJuozaitis-w

Filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis mano, jog pabėgėlius iš tiesų tikslingiausia būtų vadinti „atbėgėliais“, kurie ne tik nesistengia pritapti prie kitos kultūros, o atvirkščiai – primeta savąją. Dėl kokių priežasčių šie žmonės palieka savo tėvynę? Ar karas – tai tik priedanga, norint pasiekti turtingiausias Europos šalis?

Anot A. Juozaičio, viena aišku: jei masės pabėgėlių ir toliau plūs į Europą, Senajam žemynui, taip pat ir Lietuvai, gresia išnykimas.

Viskas bus padėta ant lėkštutės

Skaityti toliau

Kaip įveikti monopolinius tarifus? Paklauskite Vengrijos (2)

Viktoras Orbanas | blogs.ft.com nuotr.

„Vilniaus vandenims“ įgyvendinus savo planus, vilniečių sąskaitos už vandenį didės daugiau nei trečdaliu. Ne ramiau gyvena ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių gyventojai. Ir britai  susiduria su panašiomis kainų už komunalines paslaugas didėjimo tendencijomis. Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ savo skaitytojams pateikia kitos šalies vyriausybės kovos su monopolijomis pavyzdį.

Vienoje Europos valstybėje yra vyriausybė, nurodžiusi energetikos kompanijoms sąskaitas sumažinti daugiau nei 20 proc. Skaityti toliau

„Raskilos“ dzūkiškos dainos skambėjo 50-joje „Europiadoje“ Vokietijoje (2)

„Raskila“_Birštone

Liepos 22 d., pirmadienį, iš 50-tojo tarptautinio folkloro festivalio „Europiada“, kuris vyko Gotha (Vokietija) mieste, sugrįžo Birštono folkloro ansamblis „Raskila“. Į tradicinę, kasmet vykstančią vis kitame Europos mieste „Europiadą“ reprezentuoti Lietuvos birštoniečiai vyko kartu su folkloro kolektyvais iš Palangos, Klaipėdos ir Ukmergės. Kaip teigė Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis, pasitikęs iš 6 dienas trukusios kelionės dainininkus, „Europiada yra savotiška folkloro olimpiada, kurioje prisistato geriausi kolektyvai, o tarmiškai dainuojanti „Raskila“, atspindinti dzūkų kraštą – vienas iš jų.“

Pasak „Raskilos“ sumanytojo ir vadovo Algirdo Seniūno, „Europiada jungia Europos šalių folkloro sambūrį, kuriame savo regiono kultūrinį paveldą – šokius, tarmiškas autentiškas dainas ir instrumentinę muziką – pristato geriausi folkloro kolektyvai, Skaityti toliau

L. Kasčiūnas, V. Keršanskas, L. Kojala. Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų? (5)

Lenkai protestuoja prie Lietuvos ambasados Varsuvoje (PAP nuotr.)

Dažnai teigiama, jog įtraukus Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) į Vyriausybę atsirado reali platforma dialogui, kurio iki šiol nebuvo. Netgi svarstoma, kad LLRA galėtų tapti savotišku tiltu tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ar šie lūkesčiai gali pasiteisinti? Ar iš esmės įmanoma, kad LLRA pritartų Lietuvos ir Lenkijos santykių perkrovimui?

LLRA ypač sėkmingai pasirodė 2012 metų Seimo rinkimuose. Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirma, anot politologės dr. Ainės Ramonaitės, teigiamą efektą turėjo susijungimas su Rusų aljansu, pritraukęs dalį rusų tautybės rinkėjų ir leidęs pirmą kartą istorijoje peržengti 5 proc. barjerą daugiamandatėje apygardoje Skaityti toliau

A. Radušytė. Ro­ga­chi­na, ar­ba Ką iš tik­rų­jų pa­sa­kė Kęs­tu­tis? (24)

Jautis ir kardas. Autorės piešinys

Šur­mu­lia­vo Vil­niaus cen­tras. Su No­ber­ta su­si­ti­ko­me prie links­mai ap­megz­tų me­de­lių Vin­co Ku­dir­kos aikš­tė­je. Ge­di­mi­no pro­spek­to pa­la­pi­nė­se ga­ra­vo ry­žiai su dar­žo­vė­mis ir mė­sa, čirš­kė­jo šaš­ly­kai, dai­li­nin­kai, stik­liai ir kal­viai ne­sve­tin­gai žvel­gė į pra­ei­nan­čius, bet nie­ko ne­per­kan­čius žmo­nes. Sėk­min­gai pre­kia­vo alu­da­riai, ste­buk­lin­gų kre­mų par­da­vė­jai, pro­spek­tas skam­bė­jo ir bumb­sė­jo. Fo­ku­si­nin­kas ge­si­no žiop­lių ci­ga­re­tes kaž­kur jas pra­dan­gin­da­mas; ber­nai­tis žir­klė­mis trum­pi­no vir­ves, ku­rių vie­na vis tiek bū­da­vo il­ges­nė:

– Kaip tu ker­pi? Žiū­rėk, vir­vės tu­ri bū­ti vie­no­dos. Tu nu­kir­pai, o vis tiek vie­na vir­vė il­ges­nė…

– Ei­nam, ne­mėgs­tu fo­ku­sų, – timp­te­lė­jo už ran­ko­vės No­ber­ta. Skaityti toliau

T.Baranauskas. Puolimas prieš Vengriją. Kurioje pusėje jūs? (25)

Tomas Baranauskas

Prieš Vengriją, priėmusią naują savo Konstituciją, pradėta sunkiai suvokiamo masto propagandinė kampanija. Naujoji Vengrijos Konstitucija nebuvo suderinta su Briuselio biurokratais, joje įtvirtintos jų standartų neatitnkančios vertybės.

Be kita ko, Europos parlamento reikalavimu, Konstitucijoje privalo atsispindėti „diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos uždraudimas“, neturi būti „neaiškių formuluočių apibrėžiant pagrindines sąvokas, tokias kaip šeima ir teisė į gyvybę nuo apvaisinimo momento“ (iš tiesų formuluotės ten aiškios, bet ne tokios, kurių norėtų ES elitas). Europos parlamentas nurodo ir daugelį kitų jam svarbių dalykų. Skaityti toliau

V.Truchačiovas. Europos ultimatumas: ką atsakys vengrai? (20)

Šv. Steponas (967/975–1038), pirmasis Vengrijos karalius (Chronicon Pictum miniatiūra, 1360 m.)

Vengrų premjeras ir naujoji konstitucija galutinai išmušė Briuselį iš pusiausvyros. Kai kurie konstitucijos teiginiai tiek šokiravo Europos valdininkus, kad vengrams buvo pateiktas ultimatumas: pataisyti per savaitę visus „nesklandumus“. Dokumentas gi atrodo kaip tikras iššūkis liberaliosioms Europos normoms. Dabar pagrindinis klausimas – paklus Budapeštas Briuseliui, ar atsilaikys.

Spaudimas visais frontais

Daugiausia priekaištų sulaukė įstatymas dėl Centrinio banko. Valstybė nutarė padidinti savo įtaką jame, kas, Eurokomisijos manymu, prieštarauja europietiškoms normoms, susijusioms su centrinių bankų nepriklausomybe. Skaityti toliau

A.Juozaitis. Vengrų vieversys prieš Europos standartus (6)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjunga (ES) džiūgavo – šventė didžią pergalę. Tą dieną valstybių konglomeratas prasiplėtė dešimčia naujų narių. Ir ėmė senasis žemynas suktis aplink naują geopolitikos ašį, kurios atspirties taškas gerokai pasislinko į žemyno rytus.

Anuometinius pokyčius ryškiausiai pajutome mes, baltijiečiai. Nes mes labiausiai atsiribojome nuo Rusijos ir žlugusios TSRS imperijos. Atrodė, stipria ES siena apsisaugojome. Tačiau nė metų nereikėjo pamatyti, kad iš vienokios provincijos tapome kitokia provincija. Baltijos pakrantėje stovėjęs laivas ūmai nuo vieno šono pavirto ant kito, ir visi, įgula ir keleiviai, pajuto akivaizdžius fiziologinius pokyčius. Skaityti toliau