Žymos archyvas: vartotojiška visuomenė

Psichologė: Gyvename visuomenėje, kurios pagrindine vertybe vis dažniau tampa pinigai ir daiktai (0)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Psichologės Alinos Butkevičienės teigimu kiekvienas žmogus turi asmeninį santykį su pinigais, tačiau šiuolaikinė karta išsiskiria ypatingu požiūriu į jų leidimą, taupymą ir skolinimąsi. Pasak jos, šiandien vis dažniau nenuilstamai vaikomės garsių prekių ženklų ir „gero gyvenimo“ standartų, o esmine vertybe tapus daiktams, siekiame pinigus ne taupyti, o leisti. 

Išlaidauti skatina noras geriau vertinti save

Vieniems apsipirkinėjimas kelia stresą bei nuovargį ir yra iki paskutinės minutės atidėliojamas procesas, kiti sugeba juo mėgautis, bet daro tai saikingai, o trečiai žmonių Skaityti toliau

Nepatiko šventinė dovana – grąžink pardavėjui (1)

B. Razbadauskienės nuotr.

Artėjant šventėms turbūt nė nepajutote, kaip staiga tapote įtraukti į prieššventinį šurmulį ir dovanų paieškas: artimiesiems, draugams, kolegoms, svečiams. Deja, neretai dovanos, kurias per skubėjimą perkame, sugrįžus į namus pasirodo ne pačios originaliausios. Taip pat, kartais sužinome, kad artimas žmogus tikėjosi visai kitos dovanos.

Ką tokiu atveju daryti? Ar galite gražinti prekę tik todėl, kad ji jums netiko, jog paprasčiausiai persigalvojote?

Skaityti toliau

Kitoks dizainas: kaip beverčiai daiktai gali tapti neįkainojamais (0)

Jurgita Jakubauskaitė | Rengėjų nuotr.

Populiariausias antrinių žaliavų panaudojimo būdas – perdirbimas, tačiau pasitelkus fantaziją ir originalias idėjas, panaudoti daiktai ar atliekos gali būti dar kartą prikelti naujam gyvenimui ir kitu būdu. Šias idėjas puikiai iliustruoja išskirtinių meno kūrinių autorė – architektė Jurgita Jakubauskaitė, kuri prieš penkerius metus pradėjo dizaino iš panaudotų daiktų verslą ir įkūrė kitokio dizaino studiją pavadinimu „Absurdo idėjos“.  Skaityti toliau

M. Kundrotas. Apie kledarus. Žiupsnelis patirčių (7)

Kadras iš animacinio filmo „Ratai“

Ne taip seniai su sūnumi žiūrėjome populiarų vaikišką animacinį filmuką „Ratai“. Kas augina vaiką, ypač – berniuką, turėtų žinoti. Pagrindinis veikėjas – Žaibas Makvynas: guvus, sveikas, linksmas automobiliukas. Kiti veikėjai – taip pat automobiliai. Atkreipiau dėmesį, kad neigiami veikėjai čia – Kledarai. Seni, sulūžę ir pikti ant viso pasaulio. Pavydintys naujiems automobiliams sėkmės ir dėl to jiems kenkiantys.

Neatsitiktinai prisiminiau savo vaikystės filmuką „Senas žaisliukas“, o taip pat – puikų lenkų filmą „Pono Kliaksos akademija“. Skaityti toliau

A. Guogis, A.V. Rakšnys. Apie vartojimą, vartotojiškumą ir postmodernizmą (14)

Arvydas Guogis ir Adomas Vincas Rakšnys | asmeninė nuotr.

Vartojimas ir vartotojiškumas – labai susiję, tačiau netapatūs dalykai. Ar jie neprieštarauja vienas kitam? Kaip keičiasi jų raiška istoriškai, kas jiems buvo būdinga modernistiniame laikotarpyje ir kas yra būdinga dabar, kai didžioji pasaulio dalis gyvena postmodernistinės kultūros sąlygomis?

Didelis vartojimas, o tuo labiau vartotojiškumas niekada nebuvo būdingas Rytų despotijoms arba totalitariniams režimams. Tačiau apie masinį vartojimo išaugimą iš esmės prabilta tik pokarinėse Vakarų gerovės valstybėse Skaityti toliau

A. Martinkus. Ar Lietuva sulauks savo Boriso Jelcino? (21)

Jelcinas ir Putinas | Reuters-Scanpix nuotr.

Rašantis šias eilutes per pastaruosius kelerius metus jau publikavo ne vieną tekstą, kurio atsiradimo priežastis buvo skausmingas susidūrimas su bauginančiu lietuvių tautos biologinės ir dvasinės degradacijos faktu.

Iš tos pačios patirties gimė ir šis tekstas, kuriame „biologinės“ tautos degradacijos liudijimu laikomi visiems gerai žinomi demografiniai duomenys, o „dvasinė“ degradacija suprantama pirmiausia (nors ir ne vien tik) kaip tos tautos „elito“ dalies, kurią galima pavadinti „valstybiniu elitu“, išsigimimas, pasireiškiantis „olimpinės ramybės“ laikysena tautos biologinės nykties akivaizdoje. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kas valdo mūsų valdžią? (58)

Jonas Vaiškūnas | Delfi.lt, V.Kopūsto nuotr.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė neseniai atkreipė dėmesį į tai, kad sparčiai kintant socialiniams ir ekonominiams mūsų gyvenimo pagrindams formuojasi nauja pasaulėžiūra ir ją atitinkanti savotiška „ekonominė teologija“. Ir tai ne pokštai. Dar G.Diumezilis (Dumézil) politinę tautos ideologiją matė esant išreikštą būtent jos religijoje.

Suprantama ir šiuolaikinei globaliai vartotojiškai ideologijai reikalinga nauja, jos propaguojamą gyvenseną įtvirtinanti, religija. Tai kad ekonominiu-vartotojišku kodu palaipsniui perkuoduojamos visos visuomenės materialinės, dvasinės ir socialinės vertybės daugiau nei akivaizdu. Skaityti toliau

A.Avižienis. Pažeidžiamiausia globalizacijos vieta (5)

Vežam naftą | efoto.lt, Kontuzitas nuotr.Skamba gal kiek ciniškai, bet galima teigti, kad pokarinė Vakarų santvarka (arba tiksliau, Vakarų piliečių pritarimas jai) rėmėsi sparčiu ekonominiu augimu. Per šešis dešimtmečius Vakarų šalių ekonomikos beveik pastoviai mušė vis naujus gamybos rekordus, kraudamos didžiulius kalnus vartotojiškų gėrybių. Visa tai tarnavo gyventojų pasigrožėjimui, pasipuikavimui, malonumui, komfortui ir saugumui. Materialiniu požiūriu vakariečiai tuomet buvo geriau aprūpinti ir turbūt labiau patenkinti savo gyvenimu, nei žmonės gyvenantys kitose valstybėse arba bet kuriuo kitu ankstesniu periodu. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Laisvė gimti, pirkti ir mirti (video) (24)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Su pagreičiu į gyvenimą besiveržianti masinė Vartojimo kultūra į kasdienybės paribius stumia Tausojimo tradicijas. „Vartotojas“ jau ne tik atstoja žodį – pirkėjas, bet keičia žodį – Žmogus.

Dar ne taip seniai prižiūrėjome, puoselėjome, taisėme, remontavome, mylėjome ilgai tveriančius daiktus. Močiutės rankomis sulopytos kojinės buvo mielesnės už naujas, o tėvai liepdavo kelti ir bučiuoti ant žemės netyčia išmestą duoną… Mus supo žmogaus rankų ir širdžių šiluma palytėti daiktai, augalai, gyvūnai ir žmonės.

Sakysite, buvome priversti viską perdėm branginti, iš skurdo… Nesiginčysiu. Skaityti toliau