Žymos archyvas: valiuta

Gyventojai dar turi apie pusę milijardo neiškeistų litų (6)

Litas. 500 litų | lb.lt nuotr.

Praėjus trejiems metams po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo Lietuvoje gyventojai mūsų šalyje ir užsienyje tebeturi daugiau kaip 469 milijonus litų, arba apie 8 proc. apyvartoje 2015 m. sausio 1 d. buvusių litų. Tai sudaro apie 11 tonų banknotų ir apie 1 593 tonas monetų, kurios nėra grįžusios į jas išleidusį Lietuvos banką.

„Keičiančių litus į eurus mūsų kasose Vilniuje ir Kaune bus ir šiemet, nes gyventojai jų tebeturi gana daug. Bet galima prognozuoti, kad tokių pinigų keitėjų toliau mažės. Palyginti su ankstesniais metais, pernai Lietuvos banke buvo pakeista mažiau litų, buvo mažiau ir gyventojų, keičiančių litus, bet padidėjo suma, iškeičiama per vieną litų keitimo operaciją. Porą kartų keitimo sumos pernai viršijo šimtą tūkstančių litų, Skaityti toliau

N. Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės? (2)

Nerijus Mačiulis | asmeninė nuotr.

Praėjusių  metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei dvejis metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už šių svaigių pokyčių – ar tai tik laikina mada ar technologinė revoliucija?

Kriptovaliuta yra decentralizuota skaitmeninė atsiskaitymo priemonė, kurios esamas ir būsimas kiekis rinkoje nustatomas pagal iš anksto visiems žinomas taisykles, o ne, pavyzdžiui, pagal kurio nors centrinio banko subjektyvų sprendimą. Bitcoin buvo pirmoji ir yra labiausiai žinoma kriptovaliuta, Skaityti toliau

P. Stankevičius. Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit? (7)

Povilas Stankevičius | asmeninė nuotr.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marin Le Pen (Marin Le Pen) ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o Europos centinio banko (ECB) nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą. Analogiškai, prieš Brexit rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios, krizės Jungtinėje Karalystėje (JK), kuri kol kas neįvyko.Vis dėlto, Le Pen užmojų įvykdymas galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką Prancūzijosekonomikai. Skaityti toliau

Lietuvos bankas dažniau skelbs išsamesnę finansinę informaciją (0)

Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.

Lietuvos bankas (LB) pirmą kartą skelbia balansą, kuris sudarytas pagal suderintą euro zonos centrinių bankų balanso struktūrą. LB balansas papildytas su euro zonos pinigų politikos vykdymu susijusiais duomenimis, taip pat kita skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei didinančia informacija. LB balansas nuo šiol bus skelbiamas ne tik metų ataskaitoje, bet ir kiekvieną ketvirtį.

Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą ir Lietuvos bankui tapus Eurosistemos nariu, LB balansas buvo pertvarkytas pagal euro zonos centrinių bankų naudojamą Skaityti toliau

T. Baranauskas. Litas sunaikintas. Bet jis sugrįš (207)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liūdna šių metų pradžia: Lietuvos nacionalinės valiutos sunaikinimas – tai reikšmingas žingsnis Lietuvos valstybingumo, arba to, kas iš jo liko, naikinimo procese. Net ir sutapatintas su Naujųjų Metų linksmybėms, šis įvykis greičiau užtemdo jas, nei pats užsimaskuoja naujametinių blizgučių, fejerverkų ir šampano butelių priedangoje. Nors pilietis, kuriam šampanas svarbesnis už valstybės reikalus, pas mus ugdomas jau ne pirmus metus. Šis ugdymas dar visai nesužlugdė pilietinės visuomenės, bet jau davė rezultatų… Skaityti toliau

Nuo sausio 1 d. keisis PSD įmokos (0)

eurai_zum.lt

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) praneša, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. minimaliai mėnesinei algai didėjant iki 300 Eur (1035 Lt), keisis Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėtinų privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų sumos.

PSD įmoka keisis gyventojams, vykdantiems individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą (pavyzdžiui, prekiaujantiems turgavietėse, tradiciniais amatais besiverčiantiems Skaityti toliau

Kainų perskaičiavimo iš litų į eurus pažeidimus jau galima fiksuoti interaktyviame žemėlapyje (0)

2014-09-19 09_49_36-Pranešu.lt – Mozilla FirefoxNuo šiandien pradėjo veikti interaktyvus žemėlapis, leidžiantis Lietuvos gyventojams fiksuoti kainų perskaičiavimo iš litų į eurus pažeidimus.

Pastebėję valiutų keitimo netikslumų arba nesąžiningą kainos apvalinimą, gyventojai patys „čia ir dabar“ gali fiksuoti pažeidimo vietą. Pranešant apie pažeidimą būtina įkelti nuotrauką, kurioje būtų aiškiai matomas pažeidimo faktas. Taip pat interaktyviame žemėlapyje galima skelbti gerąją verslo praktiką, pagirti ir paskatinti sąžiningai kainas perskaičiuojančius prekybininkus bei paslaugų teikėjus. Skaityti toliau

R. Alaunis. Euras – tarptautinės finansinės mafijos kūrinys? (15)

Europos centrinis bankas | wikipedia.org nuotr.

Į XXI amžiaus Europą vėl sugrįžta antikinė istorija „vienas dydis tinka visiems“. Europiečiai yra įkalbinėjami prieš save pačius įsivesti pavojingą ir prieštaringą  dalyką, kuris vadinamas Euru.

Šią bendrą antinacionalinę valiutą eurą išrado prancūzai su vokiečiais. Eurą boikotavo Didžioji Britanija, Danija ir kol kas jo neįsiveda grupė kitų Europos Sąjungos šalių. Prieštaringą eurą ruošiasi įsivesti ir Lietuvos vyriausybė. Kam buvo sukurtas euras? Ar tikrai Lietuvai yra naudinga įsivesti eurą? Skaityti toliau

M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (I) (15)

Marius Jonaitis | asmen. nuotr.

Intensyvėjant globalizacijai ir Lietuvos integravimui į Europos sąjungą, vis aktualiau iškyla klausimas kur yra riba tarp nepriklausomybės ir jos netekimo. Kur mes išliekame kaip suverenas, o kur esame tik autonomija su tam tikra savivalda? Manau šių klausimų uždavimas ir sąžiningas atsakymas į juos yra esminė kryptis bet kuriam sava tauta ir jos valstybingumu susirūpinusiam asmeniui ar organizacijai. Gautas atsakymas parodys realią situaciją kurioje mes esame ir kokiu keliu turime eiti.

Pradėkime nuo paprasčiausių sąvokų. Žodis Nepriklausomybė: Šalies arba valstybės nepriklausomybė reiškia visišką jos gyventojų savivaldumą arba Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Vėl melas dėl euro (98)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Liepos 23 d., Europos Sąjungos Taryba Briuselyje planuoja priimti galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, paskelbti nebeatšaukiamą litų keitimo į euro kursą. Ta proga Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius š.m. liepos 22 d. interviu LRT radijui paskelbė, kad:

– euro įvedimas reiškia, kad Lietuva grįžta į Vakarus;
– euro įvedimas po šio sprendimo bus nebeatšaukiamas.

Pirmasis klausimas paprastesnis – ministras praplėtė mūsų geopolitines ir geografijos žinias. Mat sužinojome, kad euro neįsivedusios šalys (Didžioji Britanija, Danija, Norvegija, Skaityti toliau

Buvęs Olandijos banko valdybos narys: vy­res­ni olan­dai iki šiol kei­kia tuos, ku­rie įve­dė eu­rą (4)

Herman Hulsinga | sgs-cricket.nl nuotr.

„Įsivedus eurą, nesitikėkite nieko gero bent keletą metų. Kainos kasnakt kils, o atlyginimai užsikonservuos. Tiems, kurie dabar gyvena gerai, greitai ims atrodyti, kad atlyginimo jau nebeužtenka, nes perkamoji galia sumenko. Vyresni olandai iki šiol keikia tuos, kurie įvedė eurą“, – sakė visą gyvenimą finansų sektoriuje dirbęs ir neseniai anapilin iškeliavęs Hermanas Hulsinga (Herman Hulsinga).

Jau daugelį metų olandas Hermannas Hulsinga periodiškai aplankydavo Lietuvą ir Šiaulius, kuriuose gyvena artima jo draugų šeima. Beveik trisdešimt metų dirbęs bankinėje sistemoje, buvęs Olandijos banko valdybos narys išėjęs į pensiją tapo vienu iš nevyriausybinės organizacijos, teikiančios bankines konsultacijas visame pasaulyje, steigėju. Skaityti toliau

ES lyderiai davė politinį pritarimą euro įvedimui Lietuvoje (2)

eurasBirželio 27 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė aukščiausią politinį pritarimą, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje būtų įvestas euras. Briuselyje patvirtintose EVT išvadose Lietuva giriama už sėkmingai įveiktą finansinę krizę, pabrėžiama, kad mūsų šalis atitinka Mastrichto kriterijus ir yra visiškai pasirengusi įsivesti eurą.

EVT posėdyje dalyvaujančios Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, tai labai svarus Lietuvos tarptautinis pripažinimas, rodantis, jog mūsų šalis yra vertinama, finansiškai patikima ir išsivysčiusi valstybė. Tapusi euro zonos nare, Lietuva bus lygiavertė partnerė formuojant ir priimant politinius sprendimus dėl ES pinigų politikos. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Kodėl euro, o ne litas? (21)

Zigmas Vaišvila sausio 13-osios dienos minėjime Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Balandžio 17 d. Seimas plenariniame posėdyje priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą. Seimo posėdžio metu žodžio prašė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, tačiau Seimo nariai žodį suteikti signatarui atsisakė. Skelbiame šią Z.Vaišvilos nepasakytą kalbą.

Gerbimi Seimo nariai, esminis klausimas, kodėl atsisakome 107% mūsų valstybės atsargomis padengto lito ir keičiame jį į nepadengtą euro, kurio likimo mes neįtakosime? Dėl teisinės pusės. Tauta balsavo už klausimą, ar stojame į ES, bet nebalsavo už 2003 m. stojimo į ES sutartį, kuriai pritarti pagal konstitucinį 1991 m. Skaityti toliau

V.Katkus: Karas Ukrainoje gali sunaikinti ne tik Rusiją, bet ir eurą (6)

RadioSvoboda.org-nuotr

Rusijos kariuomenei pradėjus Ukrainos okupaciją pasaulio finansų rinkas krečia karštligė. Visur kyla žaliavų kainos, o akcijų– krinta.

Finansininkas Valdemaras Katkus, valdantis investicijų fondus,  pastebi, kad javų kainos pasaulyje per dieną pakilo 5%. Tai, jo nuomone,  yra labai daug.  Jei  Rusija atkirs Ukrainą nuo Juodosios jūros, kaip spėjama prisijungiant Odesą ir kitus daug rusakalbių turinčius uostus, o Turkijai įgyvendinus savo grasinimą nepraleisti per Bosforo sąsiaurį rusų laivų, iškiltų problemos tiekiant javus iš Ukrainos. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kas juoksis iš lito? (58)

Saulius Lapėnas  | Feisbuko profilio nuotr.

Nesenai vienas gerbiamas „veikėjas“, gindamas jo įsimylėtą eurą, leido sau suabejoti mūsų protiniais gebėjimais, išsakydamas mintį, kad diskusija apie euro įvedimo naudą Lietuvoje prajuokins tarptautinę bendruomenę. Tik nepatikslino – kokią bendruomenę?

Ko gero, turėjo galvoje linksmus graikus, kipriečius, islandus, portugalus ir kitas tautas. Kurie neblogai gyveno ir linksminosi iki tol, kol įvedus eurą nebegalėjo sulaikyti savo vyriausybių nuo galimybės prisiimti „pigių“ kreditų (kuriuos jiems suteikė dėka to, kad tikėjosi Vokietijos garantijų išlaikant euro stabilumą) Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kodėl liberalai prieš eurą? (I) (46)

Saulius Lapėnas | feisbuko profilio nuotr.

Jei mes esame už laisvą rinką visose ekonomikos srityse, jei norime pašalinti valstybės kišimąsį į asmens ir nuosavybės reikalus, tai mums nėra svarbesnio uždavinio, kaip rasti būdus ir priemones, laisvos rinkos sukūrimui pinigų srityje.
Miurėjus Rotbardas (Murray Rothbard).

… viso pasaulio šalyse, gobšumas ir neteisybė valdovų ir vyriausybių, piktnaudžiavusių savo pavaldinių pasitikėjimu, palaipsniui mažino tikrąjį tauriojo metalo kiekį jų monetose. Adamas Smitas (Adam Smith). Skaityti toliau

P. Gylys. Euras, Lietuva ir Jungtinės Europos Valstijos (52)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

„Braliukai“ latviai tapo 18-ąja euro zonos nare. Tai reiškia, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, kuri tebeturi savo nacionalinę valiutą. Tiesa, Adolfo Šleževičiaus dėka – mes su šviesios atminties Juliumi Veselka tam nesėkmingai priešinomės – mūsų šalis jau seniai, t.y.  nuo 1994 metų neturi tikros, visavertės nacionalinės valiutos ir, atitinkamai, savarankiškos monetarinės politikos, nes mūsų centrinis bankas veikia pagal taip vadinamą valiutų valdybos modelį.

Veikiant pagal šį modelį, Lietuvos bankas (LB) negali daryti įtakos litų kiekiui pinigų cirkuliacijoje, palūkanų normai šalyje. Skaityti toliau

J. Valatka. Svajoja gyventi kaip Švedijoje, bet viską daro, kad to nebūtų (2)

Jonas Valatka | asmen. nuotr.

Prasidėjo eilinė rinkimų kampanija. Ją pradėdamas iškilus konservatorių atstovas nostalgiškai atskleidė seną svajonę – gyventi kaip Švedijoje. Galima būtų nekreipti dėmesio į tokias akivaizdžiai  rinkimų publikacijas, jeigu konservatoriai kartu su LDDP (buvusiais komunistais) valdę pakaitomis, nebūtų padarę tiek daug žalingų Lietuvos žmonėms sprendimų, kurie labai pablogino žmonių gyvenimą. Šios dvi  per visą nepriklausomybės laikotarpį dominavusios politinės jėgos, kurias socialdemokratas A.Sakalas savo laiku vadino broliais dvyniais Lietuvai primetė laukinio liberalizmo kelią, kuris žmones suskirstė į nedidelę dalį labai turtingų, ir visus kitus, kurie bando išgyventi Lietuvoje arba ieško geresnio gyvenimo kitur. Skaityti toliau

P. Gylys. Euro entuziazmas ir tikrovė (27)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Dabartis man skaudžiai primena brežnevinę praeitį. Anuomet, kaip ir dabar, buvo privaloma kalbėti apie tarybinės sistemos pranašumus. Tiesa, tada, neįsijaučiant, labai dozuotai buvo galima sakyti – pravda, jest u nas i nekotoryje nedostatki (tiesa, yra pas mus ir kai kurie trūkumai). Taigi, tarybinė sistema gera, bet pasitaiko kai kurių smulkių nesklandumų.

Dabartinėje sistemoje esi modernus, jeigu neatsidžiaugi laisvąja rinka, tvaskančia demokratija. Dabar esi „elitinis“, jeigu pasauliui trimituoji apie mūsų demokratijos brandumą ir bari nedemokratiškus kaimynus. Skaityti toliau

Latvijai uždegta žalia šviesa euro įvedimui (4)

EurasEuropos Sąjungos (ES) aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija leido Latvijai nuo ateinančių metų sausio 1 dienos įsivesti vieningąją Bendrijos valiutą ir tapti aštuoniolikta euro zonos nare.

Šiam sprendimui dar turės pritarti Europos Sąjungos lyderiai birželio pabaigoje, po to jau per Lietuvos pirmininkavimą ES liepos pradžioje turės pritarti ES finansų ministrai. Tačiau tai tėra formalumai, o realiai šiandienos Skaityti toliau

R. Alaunis. Kodėl pasaulio bankai susigrąžina aukso atsargas? (6)

Aukso luitas | wikipedia.org nuotr.

2012 metais rugsėjo mėnesį Vokietijos centrinis bankas (Bundesbankas) pareikalavo Prancūzijos sugrąžinti 374 tonas aukso liejinių saugomų Prancūzijos Banke Paryžiuje ir 300 tonų iš 1 500 tonų laikomų Niujorko Federaliniame Rezervų Banke (sutr. Fed).

Šis Vokietijos sprendimas buvo priimtas po to, kai Vokietijos Audito Teismas savo ataskaitos pranešime sukritikavo Bundesbanko valdymą dėl nesugebėjimo valdyti savo aukso atsargas, kurios niekada nebuvo „fiziškai patvirtintos“.

Amerikos Federalinis Rezervų bankas (sutr. Fed) neleido Vokietijai patikrinti jai priklausančio Vokietijos aukso atsargų, laikomų Fed’e. Skaityti toliau