Žymos archyvas: valdininkai

Neapsigaukite – ŽŪM neturi nieko bendro su įtartinais fondo atstovais (0)

Sauktukas.Ispejimas_zum.lt

Gyventojai iš skirtingų Lietuvos vietų praneša, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojais prisistatantys asmenys už „ramybę“ įžūliai reikalauja nemenkomis sumomis paremti neaišku, tikrą ar fiktyvų „M. K. Čiurlionio fondą“.

Paskambinusi pasirinktam ūkininkui šio fondo direktore prisistatanti Julija Sakalauskaitė nurodo, kad veikia su ŽŪM, NMA, kitų valdžios institucijų ar jų darbuotojų žinia ir pakviečia susitikti.

Susitikus ūkininkams primygtinai duodama čia pat pasirašyti paramos sutartį, o mainais žadama įvairi pagalba „jei yra ar iškiltų įvairių problemų“. Skaityti toliau

B. Burgis. Kad vergai neugdytų vergvaldžių.12 tezių mokyklai (9)

Bronislovas Burgis | alkas.lt nuotr.

Švietimo sistemą galima apibūdinti vienu žodžiu: kontrastai. Dešimtys moksleivių kasmet pelno tarptautinių olimpiadų medalius, bet 40 proc. abiturientų neišlaiko valstybinio brandos egzamino. Trys-keturi kandidatai į vieną vietą prestižinėse mokyklose, bet dešimtys mokyklų, kuriose nėra nei kam mokyti, nei ką mokyti. Potencialūs kandidatai Nobelio premijai gauti, bet vagis ilgai užsibūna universiteto rektoriaus poste. Sąjūdžio laikais žmonės tuo nebūtų patikėję…

Kontrastus stengiamasi užmaskuoti. Užtektų nešališkai komisijai patikrinti, kiek pasirengę studijuoti tie, kurie jau įstojo į universitetus, – visi pamatytų stulbinančius kontrastus. Skaityti toliau

Valdininkų siūlyme vaikams privalomai išgerti stiklinę pieno daugiau pavojų nei naudos (0)

Valdininkų siūlyme vaikams privalomai išgerti stiklinę pieno daugiau pavojų nei naudos | Lietuvos sveikuolių sąjungos nuotr.

Šią vasarą žiniasklaidą krečia su vaikų mityba susiję skandalai.

Visai neseniai plačiai nuaidėjo diskusija dėl margarino naudos, valdžiai rekomendavus darželinukų mityboje sviestą keisti mažiau riebiu margarinu.

Šiuo metu aršiai diskutuojama kitu mitybos klausimu, Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjui Almantui Kranauskui pasiūlius visiems vaikams privalomai išgerti po stiklinę pieno, taip siekiant užtikrinti reikalingą organizmui kalcio paros normą. Skaityti toliau

Žalos valstybei padarę valdininkai ją turės atlyginti iš savo kišenės (4)

zum.lt

Birželio 29 d. Neeiliniame Seimo plenariniame posėdyje priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, kurio viena esminių pataisų – numatyta reali materialinė atsakomybė valstybės tarnautojams, savo veiksmais padariusiems žalos valstybei. 

Įstatymo 38 straipsnyje numatoma, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti visą tiesioginę materialinę žalą, kurią padarė savo neteisėtais veiksmais, Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Birželio sukilimui atminti (3)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

„Vienybė težydi“ – didelėmis baltomis raidėmis-kaladėlėmis šviečia užrašas Vilniuje prie Neries. Paskutiniai himno žodžiai, lyg malda-užkeikimas-priesakas… Ne šiaip sau, „vardan tos“. Sunkiausiai įvykdomas paliepimas, Kudirkos ir kitų to meto šviesuolių giliausias troškimas. Ko jau ko, o vienybės šioje tautoje šiandien nė su žiburiu neieškok. Veikiau priešingai – apkalbos, išmoningos patyčios, kandi kritika, pagieža, nepasitikėjimas, net neapykanta, gausiai liejama visai nepažįstamiems savo tautiečiams, nesivaržant reiškiama įnirtingai maigant klavišus, rečiau – iš padilbų gyvai. Skaityti toliau

A. Gelžinis. Lukiškių aikštė: išmoktos ir neišmoktos pamokos (9)

Arvydas Gelžinis | asmeninė nuotr.

Jau tuoj bus 30 metų, kai esame nepriklausoma valstybė, bet Lietuvos sostinė Vilnius – vienintelė Europoje valstybės sostinė, neturinti valstybinės reprezentacinės aikštės, skirtos Laisvės kovų dalyviams pagerbti.

Tokias aikštes daugelis Europos valstybių sukūrė XIX-XX amžiuje. Didvyrių aikštė su Vengrijos istorijos memorialu Budapešte arba latvių tautos laisvės ir vienybės simbolis – Laisvės paminklas Rygoje yra pasaulinės reikšmės meno paminklai.

Nepasisekę konkursai Skaityti toliau

Prasidėjo diskusijos dėl valstybės tarnybos pertvarkos (0)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vyriausybė pradėjo diskusijos dėl valstybės tarnybos pertvarkos. Pataisas rengusi Vidaus reikalų ministerija žada, kad įgyvendinus pertvarką valdininkų skaičius mažėtų, o likusių algos augtų.

„Tiek finansų ministras, tiek premjeras akcentavo, kad 2019 metų biudžete neturėtų būti planuojama daugiau (lėšų) valstybės tarnybai“, – sakė Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Pasak jo, kitąmet reikės 7-8 proc. sumažinti valstybės tarnautojų skaičių, kad nuo 2019 metų keičiant jų darbo apmokėjimo Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Viena ar dvi ministerijos – dar ne pavasaris (1)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Pradėjo tiksėti dar vienos Seimo kadencijos laikrodis.  Naujosios valdančiosios  daugumos  planas  iškeldinti  dvi ministerijas  į Kauną sukėlė šiokį tokį šurmulį, o sostinės valdininkams, natūralu, ir nedidelį išgąstį. Politikos apžvalgininkai ir komentatoriai  kaip reta buvo vieningi – ministerijų kilnojimo planus jie sutiko pašaipiai ir kandžiai, kaip utopiją ir nesusipratimą.

Tiesą sakant,  idėja  anaiptol  ne nauja – dar konservatoriai (Kazimieras Starkevičius) buvo užsibrėžę – Žemės ūkio ministeriją perkelti į Laikinąją sostinę, tačiau vėliau persigalvojo. Skaityti toliau

D. Mikutienė: Vyriausybei laiko sukiojimas susuko protą? (2)

Moletu Observatorijos Saules laikrodis_alkas.lt nuotr

Jau šį sekmadienį, kovo 27 d. suksime laikrodžio rodykles ir pereisime prie vasaros laiko, tačiau, kaip rodo Suomijoje Turku universitete atliktas naujas tyrimas, laiko sukiojimas padidina insulto riziką. Panašu, jog Vyriausybė, neįvykdžiusi Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“, neatliko savo namų darbų.

Seimo nutarimą dėl laiko sukiojimo inicijavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė teigia, jog Vyriausybė ne tik neatsižvelgė į Seimo nutarimą, neatliko išsamių tyrimų dėl laikrodžio sukiojimo poveikio žmonių sveikatai ir nesikreipė į Europos Komisiją, bet, kaip ir parodė tolimesni veiksmai, ji net nesiruošė sąžiningai vykdyti šio sprendimo. Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas. Ar netaps Lietuva Baltarusijos provincija? (11)

M.Zasciurinskas_wikipedija.org

Ko gero pirmas kartas, kai džiaugiuosi, kad Lietuva tokia atsilikusi.
Nuvažiavo valdininkai į Graikiją pabėgėlių atsirinkti. Ir nustatytą priimamųjų kvotą vykdyti, ir gerą širdį parodyti. Su vienais kalba – jų giminaičiai jau Olandijoje, Vokietijoje, tad pagal Jungtinių Tautų konvencijas ir direktyvas dėl šeimų susijungimo, važiuos pas artimuosius. Kiti Lietuvos net negirdėjo ir toliau girdėti nenori.

Bando šnekinti Graikijos migracijos ir prieglobsčio departamento žmonės (ten departamento nesirengia naikinti), o pabėgėliai nesileidžia į kalbas. Darytina išvada, kad vis tiktai žino apie Lietuvą pakankamai, kad gražiuoju nesutinka. Įdomi detalė. Kaip skelbia žiniasklaida, mūsų viceministras su komanda ieško vienos, tik vienos! pabėgėlių šeimos. Ir – nulis rezultato. Skaityti toliau

Birutė Verkelytė-Fedaravičienė: Patriarchą užpylėm rankom (2)

Birute-Fedaraviciene

Skaitytojams pristatome antrąjį pokalbį apie XX a. Vilniaus istoriją iš ciklo „Vilniaus Golgota“. Kovo 4 dieną šimto metų jubiliejų švenčianti Birutė Verkelytė-Fedaravičienė į Vilnių mokytis atvyko 1923 metais. Čia ji baigė lietuvišką mokyklą ir buvo viena iš nedaugelio lietuvių studentų lenkiškame Stepono Batoro universitete. Šimtametės gyvenimas kupinas ne tik pažinčių su tokiais žmonėmis kaip Jonas Basanavičius, bet ir žygdarbių savo ir kitoms tautoms – 1995 metais ji apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą holokausto metais bei LDK Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu. Galiausiai 2011 metais Dalia Grybauskaitė jai įteikė Garbės kryžių už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Šie nuopelnai, nors tą nelengva suprasti, yra už tarnybą dar Pirmosios Respublikos metais Lietuvos konsulate Vilniuje gelbstint Lenkijos karo pabėgėlius. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Kultūra arba smegenų masažas su laiminga pabaiga (1)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pradžioje buvo žodis… Šią biblinę tiesą, ko gero, esame girdėjęs kiekvienas, netgi nepriklausomai nuo savo namuose laikomų knygų skaičiaus, kuris buvo paviešintas Lietuvos kultūros ministerijos organizuotame tyrime apie gyventojų dalyvavimą kultūroje ir pasitenkinimą paslaugomis. Tačiau, ar tikrai išgirstą ir perskaitytą vieną ar kitą žodį suvokiame visi vienodai?

Na, dėl tokių sąvokų kaip Motina, Tėvynė, Dievas prieštaravimų lyg ir neturėtų kilti, nes būtent šie trys raktiniai žodžiai atspindi žmogaus egzistencinės svarbos reikšmes – Meilę, Viltį ir Tikėjimą. Paprasta, suprantama ir gilu. Bet kas nutinka su žmogumi, kuomet jo lūpose gimsta ne mažiau sakralus ir vertas įsiklausymo žodis – Kultūra? Skaityti toliau

E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne (12)

Erika Drungytė | asmeninė nuotr.

Kalbą mus mokina suprasti kaip bendravimo, susižinojimo priemonę. Tačiau lietuviams kalba nėra tik komunikavimo instrumentas. Kiekvienas lietuvis, net ir negalėdamas savo minčių artikuliuoti įmantriais terminais, suvokia kalbos metafizinę prasmę.

Viešumoje niekas apie tai nekalba – politikai, valdininkai, inspektoriai, amatininkai mėgina išsisukti postringaudami apie kalbą, kuri neturi ryšio su gyvastingumu, su dvasingumu, su kūryba. Ją varto rankose kaip daiktą, kaip prekę, kaip priemonę, kuria galima pasinaudoti, Skaityti toliau

J. Panka. Tautininko atsakymas „pankistui“ Jovaišui (12)

Julius Panka | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Medikai sako, kad kai suaugęs, sveikas žmogus balsu diskutuoja pats su savimi, jam kuo skubiau reiktų pasitikrinti sveikatą.

Tačiau labai įdomu, ką medikai pasakytų apie žmogų, kuris diskutuoja pats su savimi viešojoje erdvėje, internetiniame portale. Turiu omenyje poną Karolį Jovaišą, kuris per paskutinius porą mėnesių jau tris straipsnius skyrė juodinti tautininkus ir mano kuklią personą.

Po jo pirmojo „straipsnio“ (Mušk landsbergius, gelbėk Lietuvą!) Skaityti toliau

T. Bružaitė. Konvencija dėl smurto prieš moteris: prie ko čia vyskupai? Kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO? (28)

anglican-mainstream.net nuotr.

Ir vis tik didelė dalis visuomenės liko nesupratusi, kodėl reikėjo taip skubėti ir pritarti konvencijos dėl smurto prieš moteris pasirašymui. Ir dar taip slaptai… Keista ir tai, kad LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pakvietė įvairių suinteresuotų grupių atstovus birželio 11-ąją atvykti į susitikimą aptarti šio dokumento. Kai tuo tarpu birželio 6-ą dieną vyko Vyriausybės pasitarimas, kuriame svarstytas tik konvencijos pasirašymo klausimas ir tokiam žingsniui pritarta, o jau birželio 7-ąją užsienio reikalų ministras pasirašė konvenciją. Skubumas ir slaptumas toks, tarsi tai būtų nacionalinio saugumo klausimas… Skaityti toliau

ATEIVIAI, arba kaip Linkevičiui nepavyko atsiprašyti UFO-nautų (2)

Skaityti toliau

R.Laužikas. Lietuvos ateities scenarijai: Europos kiaulidė (2)

Kiaulės | A.Pranno nuotr. efoto.lt

Pavasaris ir vasara Lietuvoje prasideda ne paukščių giesmėmis ar žydinčiomis gėlėmis, o laukais sklindančių srutų smarve. Pagal „Aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti“ nuo balandžio 1 d. laukus galima laistyti organinėmis trąšomis.

Lietuvoje suformuota teisinė bazė ir iš to kylanti praktika sukuria puikias sąlygas mūsų kraštui virsti „Europos kiaulide“. Tik ar tuo didžiuosimės taip pat, kaip industrinėje epochoje anglai didžiavosi savo šalį vadindami „Pasaulio dirbtuve“? Skaityti toliau

R.Žiliukas. Kauno pilies projektuose nėra pagarbos nei įstatymams, nei visuomenei (3)

Rimvydas Žiliukas

Kauno pilies sutvarkymo konkurse pristatyti šeši projektai, iš kurių nei vienas neketina atkurti tikroviškos pilies. Tačiau kitaip ir negalėjo būti, nes konkursą organizuojanti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) iš anksto paskelbė, kad vertinant projektus daugiau balų gaus tie, kurių projektai bus originalesni, naujoviškesni. Taigi tokiu būdu, norintys pilį atkurti tikroviškai, iš konkurso buvo eliminuoti jam dar neprasidėjus.

Lietuvos konstitucija, Orhuso konvencija,  nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos, teritorijų planavimo ir vietos savivaldos įstatymai draudžia šitaip savivaliauti. Skaityti toliau