Žymos archyvas: upės ežerai

Jau galima lipti ant mažesnių ežerų ledo (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Gerokai atšalus orams, daugelio Lietuvos ežerų vanduo užsitraukė ledu, tačiau lipti ant jo buvo pavojinga, nors atsirado bebaimių žūklės mėgėjų, kurie nepaisė įspėjimų.

Besitęsiant šalčiams, ledo storis didėjo ir šiuo metu mažesniųjų ežerų ledas yra pakankamas, kad išlaikytų žmogų – daugelyje telkinių viršija 10 cm. Saugiu ledas laikomas, kai jo storis siekia 7 cm. Tokią žinią LRT radijui pranešė hidrologas Aleksandras Kajutis. Tiesa, jis pridūrė, kad Kuršių mariose ledas dar nėra Skaityti toliau

Dalyje Lietuvos vandens telkiniai vis dar varginami hidrologinės sausros (1)

„Wikipedia“ nuotr.

Rugsėjis prasidėjo drėgnais orais. Kai kuriose upėse vandens lygis pradėjo po truputį kilti. Yslykyje ties Kyburiais nuo rugsėjo 8 dienos nebėra išdžiūvusių vietų, tačiau tėkmė dar neatsinaujino, taip pat kaip iš Šušvėje ties Šiaulėnais vagoje yra tik stovinčio vandens.

Vis dar didžiojoje šalies teritorijos dalyje vandens telkiniai varginami hidrologinės sausros. Šiek tiek geresnė hidrologinė situacija yra tik Šilutės, Klaipėdos, Kretingos,Telšių, Kelmės, Radviliškio, Biržų, Anykščių, Utenos bei Švenčionių rajonų Skaityti toliau

Sausra toliau vargina vandens telkinius (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vyravę sausi ir itin karšti orai gerokai nusekino vandens telkinius. Užsitęsę sausi orai net išdžiovino daug mažesniųjų šalies upelių. Ypatingai daug išdžiūvusių upelių yra šiauriniuose Lietuvos rajonuose. Pasvalio rajone tekančių Yslykio ir Juodos upių aukštupiai šiuo metu yra išdžiūvę. Platonio upė (Joniškio raj.), Malkupio upelis (Ukmergės raj.) jau neteka, vagoje yra tik stovinčio vandens. Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose – hidrologinė sausra prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo Skaityti toliau

Lietuvos upėse toliau mažėja vandens (4)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Lietuvos upėse visą liepos mėnesį vandens lygis buvo žemas. Net ir po pakankamai lietingos paskutinės mėnesio savaitės upėse vandens lygis pakilo nežymiai, nes didžiąją kritulių dalį sugėrė sausa žemė. Daugiausiai nuseko didžiausios mūsų upės – Nemunas ir Neris, kurios prasideda Baltarusijoje, ten šią vasarą taip pat dominuoja sausringi orai.

Neries vandens lygis paskutiniu metu buvo žemesnis už vidutinį daugiametį liepos mėnesio vandens lygį, tačiau išlieka stabilus. Skaityti toliau

Lietuvos upės ir ežerai vis dar nesulaukia reikiamo kiekio lietaus (1)

Kadagių slėnis | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, birželio mėnesį kritulių iškrito nedaug (kritulių buvo 60 % mažiau už normą). Mažiausiai jų iškrito centriniuose rajonuose (68 % mažiau normos), o rytiniuose ir vakariniuose rajonuose kritulių buvo atitinkamai 57 ir 59 % mažiau normos.

Šiuo metu nėra upių nusekusių iki gamtosauginio debito (gamtosauginis debitas – minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo Skaityti toliau

Lietuvos upės laukia lietaus – nuseko anksčiau, nei įprasta (1)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Vasaros pradžioje upės dažniausiai dar maitinamos vandens atsargomis, kurios buvo sukauptos pavasarį ištirpus sniegui. Šiemet vandens atsargos sniege buvo itin mažos (nesiekė ir 50 proc. normos), o orai sąlygojo didelius sniego tirpsmo vandens nuostolius, todėl po žiemos dirvos prisotinimas vandeniu buvo nedidelis.

Šį pavasarį Lietuvoje kritulių buvo daugiau už normą, tačiau vandens lygis upėse išliko žemas. Birželio mėnesio pirmajame dešimtadienyje kritulių iškrito nedaug (kritulių buvo 92 proc. mažiau už normą). Skaityti toliau

„Tyrėjų nakties“ lankytojai galės ištirti savo geriamą vandenį (0)

efoto.lt Gedimino nuotr.

Rugsėjo 28 dieną renginio „Tyrėjų naktis“ metu mokslininkė L.Česonienė kviečia visus norinčius užsukti į Aleksandro Stulginskio universitetą ir išsitirti savo geriamąjį vandenį.

Aleksandro Stulginskio universiteto Aplinkos instituto direktorė docentė daktarė Laima Česonienė tikina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose vandentiekiu tiekiamo vandens kokybė yra gera, tačiau maždaug pusės šulinių vanduo yra užterštas nitratais. Apie 80 proc. visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su prasta geriamojo vandens kokybe.

– Kokia Lietuvos vandenų – upių, ežerų, gruntinių vandenų – kokybė? Kas juoslabiausiai teršia? Skaityti toliau