Žymos archyvas: ultimatumas

Č. Iškauskas. Aktas II: lietuviški žaidimai smėlio dėžėje (3)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mes jau rašėme apie vaikiškus žaidimus ES smėlio dėžėje, kai kelios dešimtys bendrijos lyderių 20 valandų, įskaitant ir bemiegę naktį, rinko keturis jos institucijų vadovus. Tarp kandidatų buvo netrukus savo kadenciją baigsianti prezidentė D. Grybauskaitė.

O štai keliasdešimtį kartų mažesnis spektaklis tęsiasi Lietuvoje. Čia ir artistai mažiau tituluoti, o ir vaidinimo turinys ne toks intriguojantis. Na, bet, kaip sakoma, savi marškiniai arčiau kūno… Skaityti toliau

K. Blaževičius. Miuncheno sąmokslas (0)

Miuncheno sąmokslas | Vokietijos federalinio archyvo nuotr.

Prieš 80 metų, 1938-ųjų rugsėjo 30-ąją, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovai pasirašė Miuncheno susitarimą, leidusį nacių Vokietijai prisijungti dalį Čekoslovakijos. Jūsų dėmesiui siūlome prieš dešimtmetį „XXI amžiuje“ publikuotą Kazio Blaževičiaus apžvalgą, kaip tapo įmanomas šis „Miuncheno sąmokslas“, laikomas viena didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių.

Rugsėjo 29-30 dienomis suėjo 70 metų nuo vienos didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių – Miuncheno sąmokslo. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkija negali gyventi be pretenzijų Lietuvai (97)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaite ir Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt nuotr.

Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Kšyštofas Ščerskis (Krzysztof Szczerski) prieš savaitę žiniasklaidai priminė, kad kitų metų vasarį prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) lankysis Lietuvoje. „Lenkijos negali nebūti šiame minėjime. Tačiau tikimės taip pat, kad Lietuva įgyvendins įsipareigojimus lenkų tautinei mažumai savo šalyje. Ir tai bus padaryta pagal Europos standartus“.

Iš pirmo žvilgsnio gražu, kad vėl pradės bendrauti kaimyninių šalių prezidentai (mūsiškė prezidentė kitąmet taip pat žada apsilankyti Varšuvoje). Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites (9)

1939 m. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos | J. Miežlaiškio nuotr.

75-eri mus skiria nuo tos datos, kai Lietuva prarado nepriklausomybę. Prie jos vairo stojo okupantų atsiųsti vykdytojai, dažniausiai lietuviškomis pavardėmis, tačiau prižiūrimi sovietinių prižiūrėtojų. Kai kurie valdžios vyrai dėjo į kojas, kiti buvo suimti ir sušaudyti, pateko į lagerius, treti susigūžę laukė atėjūnų malonės ir santvarkos pasikeitimo. Buvo dar vieni – jie nesiliovė kovoję…

Tokia istorinė tikrovė. Gali ja tikėti ar ne, vienus aukštinti, kitus smerkti, tačiau nereikia užmiršti, kad tai buvo sudėtingas laikmetis, kuris patikrino visos tautos, jos išrinktųjų ir kiekvieno jos atstovo brandą. Skaityti toliau

Debesų karžygys – Pranas Žižmaras (3)

Pranas_Zizmaras

Vasario 2 d. 6 val. 45 min.ryte J.Basanavičiaus akademinio skautų draugovės skautas Justas Arasimavičius ir Lietuvos skautų sąjungos (LSS) „Valdovų rūmai“ tunto skautininkas Ričardas Simonaitis visus Lietuvos skautus ir visus piliečius, norinčius sužinoti  tiesas apie Praną Žižmarą, drąsiai veikusio želigovskininkų okupuotame Vilniaus krašte, kviečia atvykti į Katedros aikštę.

„Visi  kartu kopsime į Gedimino kalną. Pilies bokšte kartu pagerbsime legendinį skautą Praną Žižmarą gimusi prieš 108-rius metus. Vakare, 17 val. 30 min. rinksimės Šv. Kazimiero bažnyčioje kur vyks šventos mišios už Prano Žižmaro vėlę“, – sako R. Simonaitis.

Kas gi tas Pranas Žižmaras? Skaityti toliau

A. Komarovskis. Su hienos plėšrumu (13)

Skaitytojai jau bus pastebėję, kad didžiausia XX a. karų auka ir narsiausia kovojanti valstybė Europoje mums pristatoma Lenkija. Neseniai – (2011 m. – vert. past.) balandžio 13 d. – laikraštis „Neatkarīgā Rīta Avīze“ Lenkijos kančioms atminti ir JAV rūpesčiui šia „neteisybės auka“ skyrė pirmuosius savo puslapius.

Reaguojant į tą interviu, „Dienos“ bloguose pasirodė straipsnis „Alenas Polas – latvių atminties saugotojas“. Straipsnio turinys sukėlė nemažos skaitytojų dalies pasipiktinimo audrą, siūlant kitiems laikyti straipsnį melų jovalu. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena (21)

Česlovas Iškauskas | A.Didžgalvio, delfi.lt nuotr.

Tiek žmonių, tiek valstybių santykiuose nuo seno egzistuoja sąvoka „ultimatumas“. Ji kilusi iš lot. ultimatum arba ultimus – paskutinis. Žodynai aiškina: ultimatumas – dokumentu arba žodžiu vienos arba kelių valstybių kitai valstybei pareikštas reikalavimas, kuriame grasinama imtis tam tikrų sankcijų arba atitinkamų priemonių, jeigu išsakytas reikalavimas per tam tikrą numatytą laikotarpį bus neįvykdytas.

Šis terminas naudojamas ir kitose gyvenimo srityse, tiesiog norint įvardinti reikalavimą, kuris pateikiamas su grasinimu imtis priemonių. Netgi šnekamojoje kalboje sakoma: žmona vyrui pateikė ultimatumą – negerk, kitaip skirsiuosi… Skaityti toliau

A.Endriukaitis. Mokama savižudiška kaina: savigarba ir išdidumu (24)

Algirdas Endriukaitis | N.Balčiūnienės nuotr., alkas.lt

„Jums gyvenimas nepavyko?
Jūs neturėjote išdidumo jausmo.“
(Emilis Sioranas, prancūzų rašytojas, mąstytojas)
(,,Gorkije silogizmy“, Algoritm, Maskva, 2008, p. 67)

Daug nuomonių išsakoma apie santykius su Lietuvos lenkais. Niekaip neišspręsime, jei nekalbėsime atvirai ir tiesą. Beje, ne vien su Vilniaus krašto lenkais, bet iš esmės su Lenkija. Gerai, jeigu su Lenkija, tai nuo Lenkijos ir reikėtų pradėti svarstyti. Pažvelkime iš šalies. Kaip ten bebūtų, L. Linkevičiaus atsiprašymas dėl suverenaus Lietuvos Seimo gėdos ir G. Kirkilo skubus įsipareigojimas jau balandyje visus reikalus užbaigti primena, kad mes mąstome vasališkai, be savigarbos, išdidumo ir visiškai palaužta valstybine sąmone. Skaityti toliau