Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia.
11. Pagal didelių ponų valią
Lietuvos patriotus jaudina, kad švenčiant ir Vasario 16-osios 100-metį, nė viena partija, nė vienas Respublikos vadovas nepaskelbė nuostatų dėl mūsų, lietuvių Tautos, jos Skaityti toliau
Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia.
10. Patriotai be atramos po kojomis
Kol Tauta turi savo žemę, kol valdo ją – tol ji yra neįveikiama. Tą nuolat primindavo ir pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Palestiniečiai virto „atėjūnais“ savo krašte, kai didelę jų dalį, savo žemių, okupantų anglų mulkinami išpardavė atsikeliantiems žydams. Deja, nepaisant lietuvių Tautos šimtmečiais trukusios kovos ir aukų dėl savo žemės išlaikymo, Skaityti toliau
I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:
1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:
Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau
Tęsinys. Pradžia ČIA.
Kartu su TSRS kariuomene Lietuvon sugrįžo ir iki karo buvusi „partinė – tarybinė“ A. Sniečkaus ir J. Paleckio valdžia, remiama galingojo KGB ir karinių dalinių „tvarkai įvesti“. Ta valdžia ėmėsi sugrąžinti ir į studijų, mokslo bei švietimo sistemas visa tai, kas buvo bandoma įgyvendinti pirmosios okupacijos metais, prieš karą. Bet maža to, kiekvienas darbuotojas, kiekvienas studentas privalėjo pristatyti iš savo gyvenamosios vietos pasirašytas partorgų, vykdomųjų komitetų pažymas, kad nebendravo su vokiečiais, kad yra patikimas „tarybinis pilietis“. Beje, ir stojančius į aukštąsias mokyklas kandidatus pagal LKP(b) CK 1944 m. spalio 5 d. Skaityti toliau
Kovo 15 d. 9 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Naujajam Generaliniam prokurorui ir G. Landsbergiui Sausio 13-osios byla – nepakeliama našta“.
Prieš spaudos konferenciją signataras Z. Vaišvila išplatino pranešimą, kad 2016 01 26 d. jis kreipėsi į naująjį Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl ikiteisminio tyrimo Sausio 13-osios byloje atnaujinimo dalyse, kurių tyrimas buvo nutrauktas 2014 m. lapkričio 3 d., ir dėl ikiteisminio tyrimo Skaityti toliau
– Savo bendraminčiams išplatintame laiške, kurį paviešino Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklalapis, rašote: „Inteligentijos kreipimasis į visuomenę“ atvirai blokuojamas vadinamojoje ,,didžiojoje“ žiniasklaidoje“. Kas Jums leidžia teigti, kad tai yra tikslingas ir apgalvotas veiksmas, kuriuo siekiama nuo visuomenės nuslėpti svarbią informaciją?
– Paprastai tam tikros žinios ar informacija neskelbiami dėl dviejų priežasčių. Vienais atvejais jos iš tiesų būna menkavertės – nesvarbios, neaktualios arba Skaityti toliau
Spalio 12 d. 9.30 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Ir nelegalių imigrantų antplūdžio akistatoje tęsiamas Lietuvos išvalstybinimas“.
Spaudos konferencijoje signataras Z. Vaišvila pasisakė apie Seimo ketinimus „toliau integruojant Lietuvą į vieningą Europos Sąjungos valstybių narių valdymą“, – rašoma Z. Vaišvilos išplatintame pranešime spaudai.
„Seimas paskubomis pagal Bendrąjį pertvarkymo mechanizmą pradeda dar vieno 2014 m. Skaityti toliau
Buvusį socialdemokratų vadovą paskelbti sostinės garbės piliečiu pasiūlė kadenciją baigiantis Vilniaus meras Artūras Zuokas bei valdančioji dauguma. Regalijų įteikimas tapo paskutiniuoju A. Zuoko, kaip Vilniaus mero, oficialiu renginiu.
Savivaldybės teisės aktai numato, kad velioniai Vilniaus garbės piliečiais gali būti skelbiami praėjus ne mažiau nei penkeriems metams po mirties, o pavadinti jų vardais gatves bei inžinerinius statinius ar kitus objektus galima tik praėjus 10-čiai metų.
Prezidentas A. M. Brazauskas mirė 2010 m birželio 26 d, o Vilniaus savivaldybės sprendimas priimtas 2015 m. balandžio 15 d., regalijų įteikimas įvyko 2015 m. balandžio 21 d., penkeriems metams nesuėjus, taigi sprendimas ir regalijų įteikimas laikytini neteisėtais. Skaityti toliau
Zigmo Vaišvilos pranešimas apie R. Ozolo veiklą nuo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo iki Aukščiausiosios Tarybos perskaitytas Lietuvos mokslų akademijoje 2015–05–08 d. vykusios konferencijos, skirtos Romualdo Ozolo atminimui.
1988 m. spalio 22 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime pasakyta Romualdo Ozolo kalba šiandien atsiskleidžia dar prasmingiau. Pradėkime nuo jo diagnozės pasibaisėtinai sergančiam pasauliui: „…žmogus negali būti Dievas, Skaityti toliau
Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA, penkya dailis ČIA.
Agresijos naujoji forma – „autonomija“ …
Tarp lenkų ir sulenkėjusiųjų yra nemažai dar šovinistų, kurie kaip ir jų protėviai ir tėvai, J. Pilsudskio ir Armija Krajova bei bolševikų palikuonys, vis negali susitaikyti su nepriklausoma Lietuva, nedrįsta pripažinti, kad ir Vilniaus kraštas – tai ne lenkų etninis kraštas, o lietuvių ir, kad agresyvusis lenkų dievukas J.Pilsudskis ir jo gaujos tarpukario metais buvo tą kraštą okupavusios ir aneksavusios, ir, kad bet koks siekimas jį paversti lenkišku Skaityti toliau
Po to, kai šiomis dienomis Mečys Laurinkus augančiai kartai paskelbė „atradimą”, kad Sąjūdis esą siekė ne tik Nepriklausomybės, bet ir laukinio kapitalizmo, būsiu tiesmukas: „Kolega, atsiprašau! Ar bent kiek savigargos ir gėdos jausmo pats dar turi?” Todėl pradžiai tiesmukai priminsiu ir pačiam gerai pažįstamo mano kolegos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nario Marcelijaus Martinačio įžvalgas. Tikiuosi, padės prašviesinti ir pačiam istorinę atmintį.
Prieš dvejus metus amžinam poilsiui iškeliavęs poetas dar 1991 m. pranašiškai pastebėjo, jog tuometinė Lietuvos vadovybė atsakinga už visuomenės skaidymą, „priešų“ gamybą: Tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmonių baimę, Skaityti toliau
Atviras laiškas LR Seimo opozicijos lyderiui, Tėvynės jungos (Konservatorių) partijos pirmininkui p. Andriui Kubiliui ir istorijos detektyvų kūrėjui, kultūros antropologui ir žymiam žurnalistui p. Virginijui Savukynui, 2015 m. sausio 29 d. DELFI tinklalapyje paskelbusiems straipsnius: : A.Kubilius – „Ir aš myliu Lenkiją“; V.Savukynas – „Prieškario Kaune buvo trikalbės lentelės, ir lietuviai nenutautėjo“.
Pirmiausia, pone A.Kubiliau, perskaitęs JŪSŲ straipsnį pamaniau, kad čia kokia JŪSŲ humoreska. Bet kadangi man teko pažinti JUS kaip didelį nepriklausomos Lietuvos patriotą, labai protingą ir veiklų politiką ir iki šiol neteko girdėti iš JŪSŲ bent panašių kaip tame straipsnyje teiginių, tai po to pamaniau, Skaityti toliau
Jeigu buvę „platformininkai“ tikėtų į Dievą, tai sakytume: teatleidžia jiems Viešpats, nes jie nežinojo, ką daro. Pirma, užkietėję komunistai, ko gero, netiki nei į Dievą, nei į velnią, antra, jie žinojo, ką daro. O darė jie nusikaltimą prieš Lietuvos valstybę ir tautą, už kurį reikia atsakyti.
Išvaduotojai įsitvirtina Lietuvoje
Nebūčiau grįžęs prie Sausio 13-osios temos, jei ne buvę Lietuvos nepriklausomybės priešininkai, kurių dauguma nukaršę ir gaunantys solidžias savo globėjų pensijas, dabar vėl pragydo senais gergždžiančiais balsais, taukšdami nesąmones apie įvykius prieš ketvirtį amžiaus ir pildami pamazgas ant Lietuvos.
Kreipiuosi į Lietuvos Respublikos piliečius – lietuvius ir baltarusius, rusus ir lenkus, karaimus ir latvius, ukrainiečius ir žydus…
Gruodžio 15 d. lrytas.tv laidos „Nuoga tiesa“ formatas ir glaustas laikas neleido išsamiai atsakyti į vedančiosios Rūtos Janutienės klausimą, ar galima pasitikėti p. Dalia Grybauskaite? Spėti tik pasakyti Ne – neužtenka. Kalbame apie Respublikos Prezidentą.
Liūdniausia buvo matyti laidos dalyvį rusą Aleksandrą Maceiną, leidžiantį laikraštį rusų kalba „Savaitės ekspresas“, kuris net neverčiamas teisinosi faktiškai neaišku dėl ko. Mūsų valstybės institucija, nepaskelbusi jokių argumentų, viešai pasakė, kad šis savaitraštis blogas. Skaityti toliau
Pranešimas perskaitytas 2014 lapkričio 13 d. spaudos konferencijoje Seime.
Kalbėsime ne apie vieną galbūt mūsų valstybę šnipinėjusį asmenį, bet apie sisteminį veikimą prieš mūsų valstybę Tarybų Sąjungos ir jos teisių bei pareigų perėmėjos Rusijos naudai ir 1990-1991 m. agresiją prieš Lietuvos Respubliką ir jos piliečius, šiuos karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui vykdžiusių asmenų ir kolaborantų atsakomybę, mūsų valstybės atsakingų asmenų nenorą, kad šie nusikaltimai būtų ištirti. Atleiskite, jei būsiu piktas. Skaityti toliau
Rugpjūčio 23-iąją minėsime Baltijos kelio, sujungusio trijų Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną, 25-ių metų sukaktį. Prieš 75-ius metus Vokietija ir Tarybų Sąjungą slaptaisiais Ribentropo – Molotovo susitarimais pasidalino Europą. Kiek reikės pasauliui pamokų, kad suprastų, jog karas nėra išeitis žmonijai? Kodėl Sirijos, Irako, Šiaurės Afrikos ir Ukrainos karo įvykių fone ir diskutuojant, bus ar nebus trečiasis pasaulinis karas, faktiškai jau prasidėjus naujam šaltajam karui, Lietuvoje lengvabūdiškai viešai samprotaujama, kad laikas pamiršti Baltijos kelią – unikalų ir vargu ar pakartotiną Skaityti toliau
LRT gegužės 1-osios kandidatų į Prezidentus debatai parodė liūdną mūsų visuomenės supratimą apie teisinę valstybės sistemą. Vakaro viršūne tapo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po Artūro Paulausko, Naglio Puteikio ir Artūro Zuoko klausimų pirmą kartą per penkerių metų savo kadenciją ji buvo priversta viešai atskleisti kruopščiai ir ilgai slėptą savo tuštybę, nepamatuotas diktatoriškas ambicijas ir pasipūtimą, primityvumą ir visišką neatsakingumą. Apie sąžinę ir elementarius sugebėjimus – net kalbėti netenka. Tai ne ES lėšas skirstyti. Per penkerius kadencijos metus net meluoti įtikinamai neišmokta. Užteko kelių paprastų, tačiau tiesmukų klausimų, atskleidusių Prezidentės elementaraus teisinio išprusimo stoką. Skaityti toliau
Su Nepriklausomybės Akto signataru Zigmu Vaišvila, tuomečiu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku, Laikinosios gynybos vadovybės nariu, kruvinąją 1991 m. sausio 13-osios naktį tapusiu Ministro Pirmininko pavaduotoju Sausio 13-osios išvakarėse kalbasi Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas.
J.Vaiškūnas: Ką Jums, Zigmai, reiškia Sausio 13-oji? Kokios mintys aplanko kasmet šią dieną?
Z.Vaišvila: Kasmet vis giliau suvokiu šiuos įvykius, jų prasmę ir svarbą. Skaityti toliau
Kaip rodo per pastaruosius penkerius metus mūsų vykdytas „Asmenybės strategijos“ tyrimas, kuriame dalyvavo per pusę tūkstančio respondentų – daugiausia mūsų universiteto studentų neakivaizdininkų ir keleto aplinkinių rajonų vietos bendruomenių narių – atskleidė, kad beveik 70 proc. dalyvavusių šiame tyrime, nemato prasmės dalyvauti pilietinėse akcijose. Per 56 proc. pripažino, kad dažniausiai nebalsuoja savivaldybių rinkimuose. Tik 3 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad yra kurios nors politinės partijos nariais. Dar įdomiau tai, kad pastarieji nesugebėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl pasirinko šią, o ne kitą partiją. Dažniausiai nurodomi motyvai: Skaityti toliau
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas perskaitytas šių metų gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Kodėl Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2013 metais dar kartą pakeitė savo biografiją?“
Šių metų gegužės 9 d. spaudos konferenciją Seime skyriau, manau, svarbiam klausimui – kokiomis vertybėmis grindžiama šiandieninė Europos Sąjungos politika, jei Prezidentų Vaclavo Havelo ir Dalios Grybauskaitės pavyzdžiais Karolio Didžiojo apdovanojimu vienodai įvertinami tiek kova su totalitarine visuomene ir morali politika, tiek konformizmas ir kolaboravimas su totalitarine valdžia? Skaityti toliau
Skelbiame sausio 24 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės nario Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje „Kodėl toleruojama situacija Sausio 13-osios byloje ir antivalstybinė Algirdo Paleckio veikla?“ perskaitytą pranešimą ir pateiktus dokumentus, bei šios konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašą. Šioje spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo savanorių gynėjų būrio vadas Antanas Kliunka.
Pasiekti kažką valdžia gali tik palaikoma žmonių. Tam reikia abipusio pasitikėjimo, pagrįsto pagarba vieni kitiems ir tiesa. Tik ne skaldymosi ir melo, kiršinimo. Skaityti toliau
Skelbiame Laikinosios gynybos vadovybės nario, Sausio 13-osios naktį paskirto Ministro pirmininko pavaduotojo, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos pasisakymą iškilmingame Laisvės gynėjų dienos 22-ųjų metinių minėjime Seime.
Mieli Lietuvos žmonės, svečiai,
2011 sausio 12 d. šioje tribūnoje Jo Ekselencija arkivyskupas Sigitas Tamkevičius tarė: „Lietuvai reikia meilės tiesoje“. Atrodytų, paprasta ir aišku. Deja, realybė labai nutolusi nuo šių šventų žodžių. Sausio 13-oji – vienybės diena. Tikėjome vienas kitu. Tačiau šiandien esame pavargę nuo melo, o ir tikėti nebežinome kuo. Tai – kasdienybė. Išdidi ir šalta. Skaityti toliau
Skelbiame „Vilnijos“ draugijos pirmininko dr. Kazimiero Garšvos kalbą pasakytą konferencijoje Seime „Vilniaus diena: palaikome Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą“, skirtoje Vilniaus dienai paminėti, 2011 m. spalio 10 d.
1921 m. spalio 9-ąją pirmojoje Lietuvos Respublikoje pradėta minėti Vilniaus diena kaip sostinės netekties ir būsimo atgavimo diena. Tą dieną 1920 m. Lenkijos kariuomenė okupavo ilgaamžę istorinę Lietuvos sostinę Vilnių ir jo kraštą. Skaityti toliau
