Žymos archyvas: tradicija

D. Vaitkevičienė. Raudonas alus – baltų kultūros palikimas (0)

Alaus misa pilama į kubilą. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Kokios savybės leidžia laikyti alų geru? Skonis? Aromatas? Stiprumas? Sudėtis? Alaus žinovai galėtų pateikti visą sąrašą savybių, tačiau čia rašysiu tik apie vieną jų − raudoną spalvą, esmingą ir mitišką alaus požymį, siekiantį priešistorinius baltų kultūros laikus.

Iki mūsų dienų esame išsaugoję posakį „Kur saldu, ten gardu, kur raudona, ten gražu“. Raudona spalva kadaise sieta su grožiu, sveikata, gyvybe, energingumu, stiprumu. Raudona ir balta – tai senųjų juostų raštų ir drabužių siuvinėjimų spalvinis derinys. Taip pat tai spalva, kuri greta mėlynos, Skaityti toliau

Pasirodys naujas pinigas, skirtas išskirtiniam stintų žvejybos papročiui (0)

Kolekcinė moneta, skirta stintų žvejybos tradicijai | lb.lt nuotr.

Sausio 29 d. 17.30 val. Neringoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53), bus pristatyti dvi naujos Lietuvos banko išleistos kolekcines monetos, skirtos stintų žvejybai viliojant, – 1,5 euro monetą iš vario ir nikelio lydinio ir 10 eurų sidabro monetą.

Nuo sausio 29 d. šis monetas bus galima įsigyti ir Lietuvos banko kasose bei per oficialius numizmatinių vertybių platintojus.

„Žvejai, girdėjome, jau nerimauja, kad stintų šiemet nebus, tačiau stintų mėgėjus norime nuraminti – jei ne lėkštėje, tai bent piniginėje stintų tikrai atsiras. Skaityti toliau

Virš Kauno suplevėsavo istorinė trispalvė (0)

Trispalvė virš Kauno | Kauno sav. nuotr

Pasitinkant 2019-uosius Kaunas atgaivino istorinę atmintį aukščiausioje miesto vietoje iškeldamas didžiausią trispalvę mieste. Aidint patrankos salvėms ir trimito garsams, daugiau kaip 40 kvadratinių metrų ploto vėliava suplazdėjo ant Pelėdų kalno.

„Labai simboliška, kad ši vėliava virš Kauno iškyla baigiantis mūsų modernios valstybės atgimimo šimtmečio metams ir prasidedant 100 metų sukakčiai, kuomet Kaunas tapo laikinąja sostine ir buvo itin svarbus tolesniame Lietuvos kelyje. Tai vienas didžiausių mūsų valstybingumo simbolių, kuris sykiu įprasmins Skaityti toliau

Naujųjų metų naktį Vilniaus Katedros varpinė sušvis neregėtais vaizdais (4)

Vilnius kuria Naujųjų tradiciją – laukia įspūdingas 3D ant Katedros varpinės | vrt@vilnius.lt nuotr.

Gruodžio 31 d., nuo 22 val. iki 01 val., Katedros aikštėje prie vieno seniausių ir aukščiausių miesto simbolių – Vilniaus arkikatedros bazilikos varpinės, atgis įspūdinga 3D vaizdo projekcijų instaliacija.

Susižavėjusi 3D reginiu minia garsiai skaičiuoja akimirkas iki Naujųjų, 12 dūžių, besibučiuojančios porelės, metų fejerverkas – ir tai dar ne viskas, ką paruošė Vilnius 2019 m. sutiktuvėms. Vilniečiai ir miesto svečiai Naujuosius kviečiami pasitikti Katedros aikštėje prie vieno seniausių ir aukščiausių miesto simbolių – Vilniaus arkikatedros bazilikos varpinės. Skaityti toliau

Sutartinės padeda vaikams atrasti ryšį su istorija ir vieni kitais (video) (2)

Gatves gyvos vaikamsVasaros atostogų metu vyksiantis renginys „Gatvės gyvos vaikams“, kviečia vaikus tyrinėti viso pasaulio pripažintas, į garsiuosius UNESCO sąrašus įtrauktas Lietuvos paveldo vertybes. Viena iš jų, pristatoma kartu su „Kristupo festivaliu“, – lietuviškos sutartinės.

Apie tai, kokios reikšmingos sutartinės yra tautinio paveldo kontekste bei ko jos gali išmokyti vaikus pasakoja sutartinių mokytoja Toma Čepaitė ir kiti renginio rengėjai. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Ar Lietuva dar dainų kraštas? (6)

Valdas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

Per  TV rodomų FIFA pasaulio futbolo čempionato rungtynių pertraukas į televizijos ekraną išlenda kažkur matytas valkata, Katedros aikštėje porinantis, kad nėra nei išeivių, nei ateivių, yra viena tauta, laikas griauti šias netikras sienas ir statyti tiltus. Ir duria pirštu į Žemės gaublį, nurodydamas tų tiltų kryptį. Stačiai ideali globalios Lietuvos vizualizacija.  

Kadangi  klipas rodomas per visuomeninį transliuotoją LRT, tai yra pagrindinė oficiozinė  idėja, kuria valdžia pasitinka Lietuvos atkurtos valstybės šimtmečio minėjimo kulminaciją – Dainų šventę. Žmonės kalba, kad tas „kažkur matytas“ apšepęs senis, pasamdytas formuoti visuomenės nuomonę, ir įbrukęs R. Karbauskiui  „nei  išeivę, nei ateivę“ kultūros  ministrę, Skaityti toliau

Nendrinės skulptūros puoš Gintaro įlanką iki rudens lygiadienio (0)

Nendrinės skulptūros | Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos archyvo nuotr.

Daugiau nei 10 metų neatsiejama Kuršių nerijos tradicija ir vietinės kultūros dalimi tapo nendrinės skulptūros. Tradiciškai kūrybinį simpoziumą organizuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, kviesdama skulptūras iš nendrių kurti garsiausius skulptorius.

Visą vasarą Lietuvos ir Latvijos menininkų kurtos skulptūros puoš Gintaro įlanką, o per Rudens lygiadienį suliepsnos sukurdamos jaukią ir prasmingą šventę, šiemet skirtą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Rudens lygiadienio metu, kartu minint ir Baltų vienybės dieną, suskambės Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė-mitologinė drama „Dūšelės“. Skaityti toliau

Avižos lietuvių virtuvėje: kaip seni papročiai virto naujais? (0)

Avižos | J. Steiblytės nuotr.

Nors šiandien avižos dažnam atrodo įprasta, niekuo neypatinga valgiaraščio dalis, tik retas žino, kokią gilią žymę jos įspaudė lietuvių kultūroje. Pasak gastronomijos paveldo tyrinėtojo, profesoriaus Rimvydo Laužiko, skaičiuojama, kad avižos į Lietuvą atkeliavo daugiau nei prieš 4,5 tūkst. metų, ir jau proistoriniais laikais tapo neatsiejama lietuviškos virtuvės dalimi.

Augino ir ūkiuose, ir dvaruose

Profesorius R. Laužikas pasakoja, kad avižos yra viena pirmųjų į Lietuvą atkeliavusių javų Skaityti toliau

Neringoje – ypatingo leidinio sutiktuvės (0)

Penktasis kultūros almanachas „Dorė“ | Rengėjų nuotr.

Šiandien, kovo 15-ąją, 17. 30 val., įvyks penktojo Neringos kultūros almanacho „Dorė“ sutiktuvės, vyksiančios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“.

Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos nuo 2010 metų leidžiamo leidinio pristatymas – itin laukiamas kurorto bendruomenės įvykis.

Penktasis leidinys liudija ne tik apie kultūrinio papročio tęstinumą, Skaityti toliau

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis siūlo išplėsti Lietuvos istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą (2)

Lietuvos simbolis Vytis ant Aušros vartų | Alkas.lt nuotr.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ragina Seimą Valstybės šimtmečio proga plėsti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką ir siūlo, kad istorinė vėliava galėtų teisėtai puošti valstybines, istorinės atminties įstaigas, institucijas ir vietas bei būtų pagerbta ypatingų valstybei atmintinų dienų ir švenčių proga.

Ketvirtadienį Kultūros komiteto vadovas pasiūlė Seimo rudens sesijos darbotvarkę papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projekto Nr. XIP-4422 svarstymu. Šią iniciatyvą parėmė 49 Seimo nariai iš skirtingų Seimo frakcijų. Skaityti toliau

R. Paukštytė-Šaknienė: Kas yra tradicija? (0)

Etnologė dr. Rasa Paukštytė-Šaknienė | Caramor. lt nuotr.

–  Kas yra tradicija?

– Etnologai tradicija laiko vertybių perdavimo mechanizmą sparčiai kintančioje šių dienų kultūroje.  Daugelis mokslininkų (etnologų, antropologų, tautosakininkų, istorikų, sociologų), analizuodami, kaip tradicija perduodama šiuolaikinėje kultūroje, remiasi Eriko Hobsbavmo (Eric Hobsbawm) ir Terense Reindžerio (Terence Ranger) 1983 m. sudaryta knyga „Tradicijos išradimas“ (The Invention of Tradition), kurioje diskutuojamas požiūris į ilgalaikį tradicijos tęstinumą laike.

Lietuvoje šis požiūris etnologiniu aspektu nebuvo plačiau nagrinėtas. Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

A. Vaicekauskas. Lietuviškos Užgavėnės: tradicija ar paveldas? (0)

Uzgavenes Berzore Plungės r. Antano Vaskio sukurta More. 2009. Juozo Sorio nuotr

Užgavėnės kadaise buvo paskutinė didelė šventė prieš įninkant į pavasario darbų rūpesčius. Gal todėl jos taip laukta? Gal todėl taip džiaugtasi šios neeilinės dienos papročiais?

Iš sudėtingos apeiginės Užgavėnių šventės struktūros dabartiniuose renginiuose ir šventimuose nedaug kas beliko. Dauguma apeigų, turėjusių padėti užauginti būsimą derlių, kartu su buitinėmis XX a. Lietuvos kaimo realijomis nugarmėjo užmarštin. Dabar retai kas besisupa Užgavėnių sūpuoklėmis, tolimomis kelionėmis arkliais pratempinėja linus, beskalbia žlugtą. Mažai kas šią dieną bepravažinėja arklius. Skaityti toliau

Vaikų dienos centro auklėtiniai mokėsi kepti lietuviškus kūčiukus (0)

vaikai_mokosi_kepti_tikrus_kuciukus_malsenoje_imones-foto2

Artėjant Kalėdoms Vievio vaikų dienos centro auklėtiniai prisiminė Kūčių tradicijas ir kartu su profesionaliais kepėjais gamino lietuviškus kūčiukus, kuriais papuoš savo Kūčių stalą. Jau aštuntus metus kūčiukų kepimo edukacinį projektą organizuoja grūdų perdirbimo bendrovė „Malsena Plius“. Šiais metais bendrovė prisijungė prie Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ir tapo nuolatiniais Vievio vaikų dienos centro globėjais.

Skaityti toliau

Platelių dvaro svirne atidaroma paroda „Langai – namų akys“ (0)

langas-dzukijos-nacionaliniame-parke_o-drobelienes-nuotr

Lapkričio 29 d. 13.30 val. vyks parodos „Langai – namų akys“ atidarymas Platelių dvaro svirne. Parodoje bus pristatomos visų Lietuvos regionų langų, langinių ir verandų (gonkų) nuotraukos.

Paroda veiks nuo  lapkričio 29 d. iki gruodžio 25 d.
Ši foto paroda, skirta pamatyti vieną gražiausių architektūros bruožų – langų, langinių ir verandų (gonkų) – puošybą, kuri bene sparčiausiai nyksta visuose Lietuvos regionuose. Skaityti toliau

J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas (0)

Janis Streičas | U. Žilytės pieš.

Janis Streičas, garsus latvių kino režisierius, rugsėjo 26 d. atšventė 80-metį. Populiariausi jo filmai – „Svetimos aistros“, „Teatras“, „Joninių nakties spalvos limuzinas“, „Žmogaus vaikas“, „Rudolfo palikimas“. Dabar užsiima tapyba, organizuoja plenerus Dzūkijoje, Veisiejuose. Dažnai lankosi sodyboje prie Kapčiamiesčio. Jo žmona Vida yra lietuvė, dukra Viktorija – Kauno muzikinio teatro aktorė ir dainininkė. Tad visai suprantamas jo prisipažinimas: „Taip, aš esu beveik lietuvis…“

– Sakoma, kad latgaliai skiriasi nuo kitų latvių, nežinia kuo jie dedasi!

Nereikia klausytis kvailų šnekų. Lat­galiai yra pagrindinė gentis, davusi Lat­vijai vardą, vėliavą ir kalbą, augusi kultūros vystymosi kelyje, sąlytyje su Europa, su kitomis tautomis, su lyviais, kuršiais, vokiečiais. Skaityti toliau

G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai (4)

beresneviciaus-kapas

/…/ Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas.

Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekai jas nubaidyti.

Mes labai rimta publika, ir man lietuviškas atsakas patinka labiau. Per Vėlines mes einame pas mirusiuosius, plūste užplūsdami kapines… Mes patys kreipiamės į protėvius. Keltai tą dieną ir juolab naktį išvis vengdavo iškelti koją už namų slenksčio – nes tada atsiveria pragarų vartai, mirusieji, raganos, dvasios siautėja čia pat, už lango. Skaityti toliau

Palangoje surengta XVI tarptautinė vasaros folkloro stovykla „Tradicija” (0)

Palangoje surengta XVI tarptautinė vasaros folkloro stovykla „Tradicija” | rengėjų nuotr.

Birželio 28 – liepos 8 d. Palangoje vyko XVI-oji tarptautinė vasaros kūrybinė stovykla – meistriškumo kursai „Tradicija”. „Tradicija“ – tai folkloro kolektyvų ir pedagogų stovykla, skirta folkloru ir tautinėmis tradicijomis besidomintiems žmonėms.

Kiekvienais metais stovykla tampa populiaresnė, į ją atvažiuoja vis daugiau dalyvių iš Lietuvos bei užsienio šalių. Visų jų laukia įvairi ir intensyvi programa: apskrito stalo diskusijos, dokumentinių filmų peržiūros, seminarai, liaudies šokių vakarai, teoriniai bei praktiniai lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių tradicinio dainavimo, taikomųjų menų, liaudies choreografijos ir teatro, instrumentinių tradicijų ir pasakojimų užsiėmimai. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Apie mitus ir prigimtinę religiją (61)

daiva-vaitkeviciene

Gyvendami tirštoje mitų ir ideologijų apsuptyje, turėtume įsisąmoninti, kad mitas yra ne kas kita, kaip vaizdinis vertybių perteikimo būdas.  Kaip nėra visuomenės be vertybių, taip nėra ir visuomenės  be mitologijos. Kai  istorikai kalba apie didįjį istorinį pasakojimą ir ragina „tautinį“, „lietuvišką“ istorijos pasakojimą keisti nauju, „pilietiniu“, „europietišku“, tai yra ne kas kita, kaip  naujo mito kūrimo pastangos. Jų dėka tokie mitai kaip, sakysime,  Dariaus ir Girėno, įkūnijantys pasiaukojimą vardan Tėvynės idėją,keičiami pasakojimais apie herojus, nusipelniusius Lietuvos ryšiams su Vakarų Europa(pvz., anot Rasos Čepaitienės,  2003 m., rengiantis Lietuvos stojimui į ES, „buvo ypač Skaityti toliau

Seime bus pristatyta karpinių paroda (0)

Elvitos-Seputaitytes karpiniai_infoskuodas.lt

Balandžio 4 d., pirmadienį, 13 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje vyks tautodailininkės Elvitos Šeputaitės karpinių parodos ir regioninio karpinių konkurso-parodos „Nuo pradžios be pabaigos“ nugalėtojų darbų pristatymas. Parodos globėja – švietimo ir mokslo ministrė, Seimo narė  Audronė Pitrėnienė.

Menininkė Elvita Šeputaitė yra surengusi 26 autorines karpinių parodas. Karpiniai eksponuoti parodose Lenkijoje ir Latvijoje. Dovanoti kūrybiniai darbai iškeliavo į Angliją, Vokietiją, Lenkiją, Latviją. Skaityti toliau

F. Kavoliūtė: Lietuva trinama uoliau nei sovietmečiu (19)

Filomena Kavoliūtė_asmen. nuotr

Svetimųjų valdžia dešimtmečiais Lietuvoje tikslingai griovė kaimus ir viensėdžius, o mūsų valdžia, pati nesusimąstydama, iš esmės tęsia šitą darbą, ištrindama senuosius kaimų ir vienkiemių pavadinimus. Matydama skaudžias tokios politikos pasekmes, – sovietmečiu prarasti 5,6 tūkst. gyvenamųjų vietovių vardų,o dabar tas pats gresia 4200 ištuštėjusių kaimų ir vienkiemių, – Lietuvos geografų draugija ragina Seimą ir Vyriausybę atsikvošėti ir keisti įstatymus, Skaityti toliau

Kas per Kalėdas svarbiau už dovanas? (0)

Pusryciai su Kaledu seneliu1

Lankstyti, lipdyti, klijuoti, siūti – smagus užsiėmimas mažiesiems. Ir patys kažkada tuo mėgavomės darželyje ar pradinėje mokykloje, net nesusimąstydami apie tikrąją šių darbelių prasmę. O ji tikrai yra! Drauge su šeima praleistas smagus laikas, savomis rankomis pagaminti papuošimai eglutei ar namų interjerui – visa tai kuria magišką kalėdinę nuotaiką ir leidžia įvairaus amžiaus vaikams lavinti įgūdžius bei atrasti naujas patirtis.

Pal. J. Matulaičio socialiniame centre kurti džiugią kalėdinę nuotaiką vaikus iš sunkumų turinčių šeimų gruodžio 19-ąją kviečia socialiai atsakingų renginių organizatorius „Incentivus“. Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus kviečia į tarptautinę popieriaus karpinių parodą „Karpinių Kalėdos“ (0)

karpiniu paroda2015_nm.ltGruodžio 3 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, Vilniuje, atidaroma tarptautinė popieriaus karpinių paroda „Karpinių Kalėdos“.

Tarptautinė paroda „Karpinių Kalėdos“ Lietuvoje organizuojama trečią kartą, pirmosios dvi parodos vyko 1989 m. ir 1995 m. Vilniuje. Parodoje eksponuojami 138 autorių darbai iš 13 šalių – Lietuvos, Baltarusijos, Italijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Lenkijos, Moldovos, Olandijos, Rusijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos. Lietuvai atstovauja 48 karpytojų darbai. Aktyviausi užsienio parodos dalyviai – iš Ukrainos (35 autorių darbai). Vyriausia parodos dalyvė – JAV kūrėja June Gengler, gimusi 1941 metais, jauniausia – lietuvė Ieva Kraujalytė, gimusi 1991 metais. Skaityti toliau

LMTA projektas „Viena Lietuva – penki etnopasauliai“ suteikia galimybę pažinti savo šaknis (1)

audiovizualinės ekspedicijos_ltma.lt

audiovizualines ekspedicijos_ltma.lt Lietuvos muzikos ir teatro akademija prisijungdama prie Etnografinių regionų metų programos visą rudenį vykdo projektą „Viena Lietuva – penki etnopasauliai“. Audiovizualinių ekspedicijų ciklas, aplankant visus Lietuvos regionus ir kūrybiniai vakarai, skirti atskleisti Lietuvos etnografinių regionų savitumą – tai pagrindiniai sumanymo akcentai. Per pastaruosius du mėnesius kūrybinė projekto komanda aplankė Aukštaitiją, Suvalkiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Mažąją Lietuvą.

Audiovizualinių ekspedicijų kūrybinę komandą sudarė žinomi Lietuvos kino kūrėjai (vaizdo operatoriai Algimantas Mikutėnas ir Adomas Jablonskis, režisierė Inesa Kurklietytė, garso režisierius Ramūnas Jasutis) drauge su  Lietuvos muzikinės etnokultūros žinovėmis prof. Daiva Vyčiniene ir Varsa Zakariene. Skaityti toliau

Baltų vienybės dienai – liepsnojančios skulptūros Juodkrantėje (1)

liepsnojancios skulpturos_2015

Rugsėjo 22 d. 19.30 val. Gintaro įlankoje, Juodkrantėje vyks tradicinė Rudens lygiadienio „Liepsnojančios skulptūros akustinių spalvų fone“ šventė.

Visą vasarą, iki pat rugsėjo 22 d. Gintaro įlanką, Juodkrantėje puošė keturios Lietuvos ir Latvijos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros, kurios per rudens lygiadienį, Baltų vienybės dieną, bus iškilmingai sudegintos pagerbiant Saulės palydas ir protėvių atminimą. Rudens lygiadienio šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais.

Kasmet pavasarį Gintaro įlankoje, Juodkrantėje darbuojasi menininkų būrys. Skaityti toliau

Su Tėvo diena! (0)

Alkas.lt nuotr.

Pirmąjį birželio sekmadienį Lietuvoje minime Tėvo dieną. Vienose šeimose ši šventė yra tapusi tradicine, kitose – galbūt tokia taps. Taip jau susiklostė, kad Tėvo dienos šventimas visiškai priklauso nuo šeimos požiūrio į šią šventę. Valstybė yra įtraukusi šia dieną į šventinių dienų sąrašą, bet jokių oficialesnių paminėjimų ar viešų masinių renginių tą dieną nenumatoma.

Šią dieną Lietuvos tėčius pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Tėvo dienos proga nuoširdžiai sveikinu visus Lietuvos tėčius! Jūsų stiprybė ir rūpestis padeda užaugti. Jūs įkvepiate mylėti Laisvę ir Tėvynę“.

Skaityti toliau

Mylinčius liaudies dainą ir šokį kviečia ansamblių šventė „Kadagys“ (0)

Kadagys_voruta.lt

Gegužės 9-10 d. Birštone ir gegužės 16 d. Radviliškyje vyks respublikinis liaudiškų šokių ansamblių konkursas „Kadagys“, kuriame savo jėgas išbandys net 18 liaudiškų šokių ansamblių iš Gargždų, Naujosios Vilnios, Joniškio, Jurbarko, Plungės, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus.

Lietuvos liaudies kultūros centras pirmą konkursą surengė prieš 20 metų, nuo tada organizuoja jį kas penkerius metus. Skaityti toliau

D. Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę? (153)

Razausko 0 DSC_8333

Pradėkime nuo to, kas mes esame, kas yra baltai. Baltų pavadinimas – reikia visuomet tai turėti omeny – yra lingvistinis terminas, XIX amžiaus vidury vokiečių kalbininko Georgo Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) pagal Baltijos jūrą įvestas pavadinti tam tikroms kalboms, nuo to laiko vadinamoms baltų kalbomis. Iš jų gyvos, tebevartojamos bėra išlikusios dvi, latvių ir lietuvių, ir dar viena, gyvai nebevartojama, bet rašytiniais šaltiniais pakankamai paliudyta prūsų kalba. Suprantama, anksčiau artimomis kalbomis ar tarmėmis kalbėjo ir kitos aplinkinės gentys, kurios šia prasme irgi priklauso baltams. Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus kviečia pasigrožėti pavasario švenčių simboliais – verbomis ir margučiais (0)

verbos.varena.lt

Balandžio 2 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, Vilniuje, atidaroma paroda „Pavasario švenčių papročiai ir simboliai“.

Parodoje eksponuojami pavasario švenčių simboliai – margučiai ir verbos. Marginimo tradicijos gyvybingumą atspindi 600 margučių iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos. Jų 21 autorius – tradiciją tęsiantys šiandieniniai margučių margintojai, tautodailininkai ir sertifikuoti meistrai, pirmapradžius raštus papildantys naujais ornamentais ir kompozicijomis juos skutinėdami, Skaityti toliau

Pradedama ruoštis 2018 metų Dainų šventei (0)

Dainų šventė | V.Tumėno nuotr.

Lietuvos dainų šventės – viena gražiausių, įspūdingiausių ir didingiausių mūsų šalies tradicijų. Tai – šventės, kuriomis didžiuojamės, branginame ir kuriame visi drauge; šventės, vienijančios visos šalies žmones – dainininkus, šokėjus, instrumentinės muzikos atlikėjus, liaudies meistrus, aktorius, kompozitorius, rašytojus, choreografus, dailininkus, režisierius, mėgėjus ir profesionalius menininkus, taip pat tūkstančius klausytojų ir žiūrovų. Lietuvos Dainų šventė yra renginys, kuriame kaip niekur kitur suveši, išsiskleidžia visos mūsų nacionalinės kultūros šakos. Kaip pasauliui reikšminga vertybė ji įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Skaityti toliau