Žymos archyvas: tolerancija

V. Balkus. Šiandien „pabėgėliai“ ir ekonominiai migrantai – rytoj budeliai (2)

Blogspot.com nuotr.

Sunkvežimis sutraiškė per 80 prancūzų. Visi, kam proga pasitaikė, pareiškė „gilią užuojautą“, „susirūpino“ dėl teroro ir „išreiškė tvirtą paramą“. Kaip įprasta, buvo nuneštos žvakutės, ką galima papuošti Prancūzijos vėliavos spalvomis, papuošė. Taigi, iki kito karto.
Būtent taip ir atrodytų žinutė apie Nicos įvykius. jei ją tektų surašyti telegramos formatu. Ir tikrai – po Paryžiaus ir Briuselio teroro aktų mes jau pradėjome priprasti, kad Europa jau nėra saugi vieta ir kad ateityje žudynės kartosis. Skaityti toliau

V. Budnikas. Kai žmogaus teisės tampa verslu (17)

Vytautas Budnikas | asmeninė nuotr.

Jiems neparanku, kad žmogaus teisių pažeidimų šalyje mažėtų, nes tai prieštarautų verslo interesams, todėl jų ataskaitose visada rasis daugiau vietos neapykantos kurstymo, ekstremizmo, rasizmo, homofobijos, ksenofobijos, romų diskriminacijos ir netgi antisemitizmo apraiškų analizei. O labai mažai (arba visai nebus) žmogaus teisių pažeidimų dėl skurdo ir didėjančios socialinės atskirties, nors kas trečia šeima Lietuvoje gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos, apie penktadalis Lietuvos vaikų dėl skurdo neturi normalių sąlygų fiziškai ir dvasiškai vystytis…

Visuomenės reakcija į Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorės Dovilės Šakalienės atleidimą iš darbo  gerokai supurtė šio instituto pamatus ir sukėlė dalininkų Skaityti toliau

K. Stoškus apie globalizmą ir komunizmą (49)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje nuolat susiduriame su bandymais pakeisti tikrąją žodžių bei sąvokų prasmę, kiekvieną reiškinį pritaikant pagal valdančiosios nomenklatūros poreikius. Apie gilumines šio reiškinio priežastis kalbėjomės su filosofu Krescencijumi Stoškumi.

Problema yra ne vien Rusijos militarizacija. Prisiminkime amerikiečių kariautus karus Kuveite, Irake, Afganistane, Libijoje, dalyvavimą visose arabų revoliucijose.

– Bene ryškiausias sąvokų reikšmės sukeitimo pavyzdys neseniai nuskambėjo per Skaityti toliau

Už teroristines atakas Paryžiuje atsakingi vakarykščiai „pabėgėliai“ (2)

Prancūzijos policija renka informaciją prie „Bataclan“ teatro dieną po teroristinio antpuolio | Wikipedia.org nuotr.

Pranešama, kad vienas ar du teroristai, dalyvavę Paryžiaus žudynėse, identifikuoti, kaip į Europą neseniai įsibrovę migrantai („pabėgėliai“) iš Sirijos.

Prancūzijos institucijos paprašė graikų teisėsaugos patikrinti vieno vyro pasą, rastą prie savižudžio sprogdintojo kūno, ir pirštų atspaudus, taip pat kito vyro pirštų atspaudus, įtariant, kad jie anksčiau registravosi Graikijoje. Skaityti toliau

G. Kaltenis. Apie toleranciją ir tapatybę dar ir dar kartą (6)

Tapatybė | A. Kostkevičiaus pieš.

Sovietiniais metais iš vieno politruko esu girdėjęs – kad, nors visuose bekraštės „didžiosios tėvynės“ kampeliuose stovi bent po vieną, o kai kur ir po keletą didžiojo revoliucijos vado lenino skulptūrų, bet jos, tos skulptūros, visgi, esą, yra savitos – kiekviename krašte kitokios – mūsuose, daugiau į Vakarus (matyt, žiūrint nuo Maskvos),  jo veido bruožai daugiau-mažiau europietiški, o, sakysim, tolimoje šiaurėje ar rytuose – statulos akys siaurėja, kepurė didėja, žandikauliai platėja… Ta prasme, kiekvienam savas tas leninas… Tai irgi buvo tapatybės paieškos – nors ir „tarybinės liaudies“, nors taip ir neišsivysčiusio „mokslinio komunizmo“ pagrindais. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Europa, kurios nenorime matyti: kodėl ji gina stribus ir vilioja islamistus? (118)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre.

Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai! Skaityti toliau

R. Radavičius. Kiek pabėgėlių yra tarp pabėgėlių? (10)

Migrantai | youtube.com stopkadras

Pastaruoju metu socialiniai tinklai yra perpildyti pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių užjaučiančiais ir grubų elgesį su jais smerkiančiais pasisakymais. Daugelis siūlosi pabėgėlius priimti savo namuose, įskaitant Suomijos premjerą, kuris pakvietė juos apgyvendinti savo užmiesčio name. Neišmanėliams aiškinamas skirtumas tarp žodžių „pabėgėlis“ ir „migrantas“.

Tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose talpinamos nuotraukos su širdį draskančiais pabėgėlių šeimų, mažų vaikų, nėščių moterų vaizdais iš įvairių Europos Sąjungos (ES) šalių. Skaityti toliau

A.P. Paliulis: Gana šitokios Europos! (12)

Arūnas Povilas Paliulis | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Pranašystės pildosi. 2011 metais filosofas Arvydas Juozaitis „Respublikoje“ rašė: „Įvairios tarptautinės organizacijos pasinaudodamos, tarkime, rasizmo ir ksenofobijos rodikliais nustatinės, kiek Lietuva turi priimti Afrikos ir Azijos gyventojų.“ Šiandien, kai Lietuvai jau paskirta vadinamųjų Sirijos pabėgėlių kvota, kuri veikiausiai tik didės, tokiais epitetais yra ir bus apdalijami visi, kurie santūriai, labiau pasverdami kalbės apie šią problemą. Vokietijos užsienio reikalų ministras net pareiškė, kad Europa atsimins, kaip kas elgėsi imigrantų atžvilgiu.

– Gal ne tik man kyla klausimas, kas šiandien yra toji mus valdanti Europa? Skaityti toliau

R. Navickas. Nenugalimieji Somalio piratai – dar pamenate tokius? O juk irgi buvo „neišsprendžiama“ problema (5)

Blogeris ZeppelinusKlausydamasis kai kurių Lietuvos politikų rypavimų apie neišsprendžiamą migrantų antplūdžio problemą, palydimą siūlymais skirti Nobelio premiją tam, kas žino, kaip ją spręsti, nejučiomis pradedu šypsotis. Nes ta „problema“ egzistuoja tik pačių politikų galvose, niekur daugiau.

Jos sprendimo būdai daugiau, negu akivaizdūs – tereikia ryžtingai imtis bent kurio iš jų. Ir didžioji „migrantų invazijos problema“ išnyks per pusę metų, maksimum per metus. Kaip tai nutiko su analogiška Nenugalimųjų Somalio Piratų problema, dėl kurios virkavo viso civilizuoto pasaulio spauda ir politikai vos prieš keletą metų. Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Rasizmas Lietuvoje: ignoruoti negalima tikėti (video) (5)

stop-kadras

Pastarosiomis dienomis Lietuvą sudrebino „Eksperimentas su lietuviais ir juodaodžiu“. Internete išplitusiame vaizdo klipe atvaizduojama situacija, kuomet darbo pokalbio belaukiantis juodaodis paprašo šalia sėdinčių lietuvių padėti jam išversti Feisbuko paskyroje skirtas lietuviškas žinutes. Paslaugos paprašyti lietuviai sutrinka, pradeda svečio iš užsienio atsiprašinėti ir ne visi išdrįsta versti piktus, rasistinius žodžius, skirtus ką tik į Lietuvą atvykusiam juodaodžiui.

Vaizdo klipo kūrėjai, Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC), atskleidė, kokia buvo šio vaizdo klipo paskirtis: „Pagrindinė reklamos mintis yra raginti mus visus nebūti abejingiems patyčioms ir neapykantos kurstymui, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas (64)

kosmopolitai-m.kundroto-nuotr

Prasideda antimusulmoniška kampanija. Dalis lietuvių žvelgia rusų akimis, remdami juos kovoje su užgrobtų musulmoniškų šalių patriotais. Dalis – prancūzų ir kitų vakariečių akimis, regėdami radikalių islamistų imigrantų siautėjimus. Jei žvelgsime lietuviškai – išvysime, kad mūsų šalyje jau nuo XIV a. gyvena musulmonai – totoriai. Kultūringi, integruoti, ištikimi Lietuvos patriotai. Lietuva daug kam galėtų būti pavyzdžiu, kaip suderinti įvairias tautines ir religines grupes darnioje visuomenėje. Deja, šiuo metu būtent mes griebiamės svetimų pavyzdžių ir ne visuomet – geriausių.

Naują antiislamizmo bangą sukėlė trečiadienio drama Prancūzijoje. Kas gi įvyko? Liberali ir kairuoliška Skaityti toliau

V. Gedvilas. Eteris buduliams tik padės bujoti (7)

Vydas Gedvilas | penki.lt nuotr.

Lietuvą turi naują herojų. „Naująją interneto sensaciją“, kaip entuziastingai skelbiama viešojoje erdvėje.

Tiems, kas nematė ir negirdėjo, pristatau: toji „sensacija“ – 23 metų vaikinas iš Lazdijų, pasirodęs televizijos laidoje, pablevyzgojęs apie savo žygdarbius, palaidęs keiksmažodžių, pateikęs savo supratimą ir požiūrį į gyvenimą. Kad ir neilgą, bet turiningą: nuo trylikos metų turi reikalų su policija, už vairavimą būnant neblaiviam, pasipriešinimą pareigūnams ir kitus pažeidimus baustas 19 kartų. Toks visai nieko egzempliorius. Skaityti toliau

A. Rusteika. Laisvė ir aktyvizmas (1)

ToleruokŽmogaus Teisių Aktyvistas. Taip dabar pasirašinėjami straipsniai. Tarsi kokios pareigos ar mokslininko laipsnis. Ar kaip religinės bendruomenės pareigūno titulas. Tolerancija – šių dienų Dievas.

Visi, kurie burnoja prieš toleranciją, yra už diskriminaciją. O diskriminacija yra visuotinis blogis. Todėl netgi diskusija apie tolerancijos problematiką yra negalima, nes tai diskriminacijos pateisinimas ir įteisinimas. Kaip viduramžiais, kai paabejojimai dėl Dievo buvo persekiojami inkvizicijos ir pašalinti iš viešosios kalbėsenos.

Visi Aktyvistų oponentai iš anksto pastatomi į padėtį, kurioje bet kokiu atveju yra neteisūs. Nes atstovauja ne šiaip kitą nuomonę, o blogį iš principo. Velnią. Taip labai paprastai tampama visada teisiu nugalėtoju. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Pasirodo, Eurovizijos tikslas yra didinti „vaivorykštinę tautą“. Moksliškai tai vadinama homoseksualizmo plėtra (14)

Blogeris ZeppelinusPrabėgomis žvelgdamas naujienų antraštes sužinojau, jog Eurovizijoje nugalėjo kažkokia barzdota moteris.

Na, žiaurių gamtos išdaigų pasitaiko, tačiau pradžioje likau nesupratęs, kas tai vargšei sutrukdė bent jau konkurso proga atlikti depiliacijos procedūras ar tiesiog nusiskusti?

Lazerinių paslaugų kainos nūnai visai prieinamos, o skustuvams prekybos centruose reguliariai būna nuolaidų. Galėjo ir nepatingėti pasigražinti. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Vagie, kepurė dega! Tolerantiškas jaunimas pagaliau perskaitė VSD ataskaitą (9)

Blogeris ZeppelinusArtėjant savaitgaliui spauda sumirgėjo nuo vaivorykštinių pranešimų.

Tolerantiško jaunimo asociacija, vadovaujama Artūro Rudomanskio, viešai kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, reikalaudama į saugumo pamatinių nuostatų sąrašą įtraukti homoseksualizmą, o politizuoto homoseksualizmo kritiką – t.v. “homofobiją” į grėsmių  nacionaliniam saugumui sąrašą.

Homoseksualizmo plėtros aktyvistus vienijanti ir su ultrakairuoliškomis bei t.v. antifašystinėmis jėgomis bendradarbiauti nevengianti  asociacija pažėrė rūsčio kritikos  Valstybės saugumo departamentui. Skaityti toliau

Kovotojams už politkorektiškumą užkliuvo deivės paveikslas (18)

Deivė Junona

Siekiant neįžeisti feminisčių ir musulmonų, iš Švedijos parlamento valgomojo buvo pašalintas deivės Junonos paveikslas. Nuo 1983 m. Švedijos parlamente kabojęs baroko stiliaus dailininko darbas užkliuvo dėl to, kad paveiksle matomos deivės krūtys.

„Reikia pagalvoti apie svečius iš užsienio, ypač iš musulmoniškų šalių“ – teigia šaltinis iš parlamento.

Parlamento vicepirmininkė – įžymioji socialdemokratė Suzana Eberstein prideda: „Aš manau, kad tai visų pirma feminizmo klausimas. Tai pradeda įgristi (matyti moterį nuogomis krūtimis vakarieniaujant su svečiais iš užsienio). Aš manau, kad yra sunku vakarieniauti su vyrais, kurie į mus, moteris, taip žiūri.“ Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Tikrasis lesbofeminizmo veidas. Argentinoje liepsnojo raganų šabašo laužai (video) (34)

Blogeris ZeppelinusPasaulį apstulbino kadrai iš San Chuano miesto. Kuriame septyni tūkstančiai agresyvių lesbofeminisčių nusiaubė miestą ir atakavo katalikų bažnyčią.

Jono Krikštytojo Katedros ginti stojo 1500 vietos katalikų.

Daugiau, nei valandą jie atlaikė visas kovotojų už toleranciją patyčias, išpuolius ir bandymus prasiveržti į katedros vidų. Šio įvykio vaizdus galima pamatyti žemiau. Skaityti toliau

G. Songaila. Apie mitą ir tikrovę (I) (25)

gruzinu-vestuves-paata.ge-nuotr

Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 11 14 d.

Prieš mėnesį didžiausias Gruzijos laikraštis „Kviris palitra“ išspausdino atvirą Gruzijos inteligentijos laišką  Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hamarbergui (Tomas Hamarbergas). Laiškas pavadintas „Gerbkite mūsų tradicijas!“. Jo vertimas publikuotas interneto svetainėje:  www. savastis.lt. Laišką pasirašė literatūros klasikai, žinomi režisieriai, mokslininkai,  pasaulio šachmatų čempionė Nona Gaprindašvili, psichologai, verslininkai, pedagogai, politologai, politikai, valstybės tarnautojai, skulptoriai, studentai, daugiavaikės motinos… Tarp pasirašiusiųjų – įvairių tautybių ir tikėjimo atstovai: gruzinai, rusai, azerbaidžaniečiai, armėnai, stačiatikiai, musulmonai. Skaityti toliau

Atviras Gruzijos intelektualų laiškas Europos Sąjungos patarėjui T.Hamarberui (22)

Gruzinai | estravel.lt nuotr.

Spalio 21 d. didžiausias Gruzijos laikraštis „Kviris palitra“ („Savaitės paletė“) išspausdino atvirą Gruzijos šviesuomenės laišką specialiajam Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hamarbergui (Thom Hammarberg). Laiškas buvo pavadintas „Gerbkite mūsų tradicijas!“ Jį pasirašė tokie literatūros klasikai, kaip Čabua Amiredžibis ir Rezo Amašukelis, žinomi režisieriai Rezo Esadzė ir Georgijus Chaindrava, mokslininkai Anzoras Tomadzė ir Georgijus Gogolašvilis, šiuolaikinės polifonijos ir choreografijos specialistai Anzoras Erkomaišvilis ir Pridonas Sulaberidzė, legandinė pasaulio šachmatų čempionė Nona Gaprindašvili, psichologai Marina Kačarava ir Lela Mudžuri, verslininkai Levanas Vasadzė ir Zaza Nišnianidzė, pedagogai, politologai, politikai, valstybės tarnautojai, skulptoriai, studentai, daugiavaikės motinos… Tarp pasirašiusiųjų – įvairių tautybių ir tikėjimo Skaityti toliau

M. K. Oginskio 250-osios ir K. Donelaičio 300-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO sukakčių sąrašą (0)

Kristijonas Donelaitis

Šiuo metu vykstančios (lapkričio 5-20 d.) UNESCO Generalinės konferencijos metu Paryžiuje jau paskelbtas UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašas, į kurį įtraukta per 100 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Į šį sąrašą taip pat pateko abi Lietuvos pateiktos sukaktys: kompozitoriaus, rašytojo, diplomato Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) 250-osios gimimo metinės (ši sukaktis pateikta kartu su Baltarusija ir Lenkija) ir rašytojo Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-osios gimimo metinės.

Be šių 2014-2015 m. minimų sukakčių į UNESCO sąrašą taip pat įtrauktos garsių rašytojų: Margaritos Diuras (Marguerite Duras), Romano Gario (Roman Gary), Bohumilo Hrabalo (Bohumil Hrabal), Taraso Ševčenkos, Skaityti toliau

A.Statkus. Kaip supainioti liberalą? (58)

Liberalai 2013 m. liepos 27 d. gėjų pasididžiavimo eitynėse Vilniuje

Kartas nuo karto pramogauju erzindamas homo-tolerantiškas asmenybes. Tai grynai intelektualinė, visiškai nekenksminga pramoga, kuri praverčia užmušinėjant laiką lėtuose vakarėliuose, nuobodžiose kelionėse ar feisbukų džiunglėse. Veikiau netgi ne šiaip sau tuščia pramoga, o mažas socialinis eksperimentas, panašus į feminisčių praleidinėjimą pro duris arba partizaniškų dainų aptarimą su stribvaikiais.

Tiesa, žodį „liberalas“ naudoju plačiąja prasme – jis taikytinas tiek socialdemokratei Švedijos ambasadorei, tiek kon. jaunuoliui iš Adomėno apkasų, tiek ir sakinio nesurišančiam niolikiniui anarchistui. Kitaip tariant, visiems pseudointelektualams, kurie pagal Kirko-Madseno schemą patenka į pirmąjį arba trečiąjį Skaityti toliau

NVO atstovai: supratome, kad Prezidentūrai nėra aišku, ar Lietuvoje užtenka dviejų lyčių (7)

tavovaikas.lt nuotr.

Gegužės 23 d. asociacijos „Lietuvos tėvų forumo“ (LTF) ir Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) atstovai susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjomis Virginija Būdienė ir Gaja Bartusevičiūte. Susitikimo metu asociacijų atstovai išdėstė argumentus ir savo požiūrį kaip Europos Tarybos „Konvencijos dėl smurto prieš moteris“ (Stambulo Konvencijos) atskiri straipsniai propoguoja seksualines mažumas ir diskriminuoja šeimos vertybes. Visuomenininkai aiškinosi,  kokie įprasti stereotipiniai vaidmenys ir tradicijos kelia smurtą lietuvių šeimose, kad  juos siekiama keisti ir naikinti. Susitikimo metu taip pat kalbėta apie Konvencijos ratafikavimo pasekmes ugdymo įstaigoms, kurios ir privalės diegti nestereotipinių lyčių vaidmenų ideologiją, taip pažeisdamos tėvų teisę patiems pasirinkti vaikų auklėjimą. Skaityti toliau

V.Sinica, P.Stonis. Kaip viskas tampa norma (31)

vėliavaKartu su „Baltic Pride“ eitynių planais į Lietuvą sugrįžusios diskusijos homoseksualų teisių klausimais tėra dalis bendros tendencijos suvienodinti žmones išryškinant jų skirtumus ir paskelbiant tuos skirtumus teisiškai bereikšmiais. Gausūs svarstymai apie konkrečių teisių homoseksualams suteikimą paprastai vyksta šių teisių šalininkų siūlomų prielaidų apie homoseksualumo normalumą rėmuose.

Tačiau sutinkant, jog normalūs yra ne vien heteroseksualų santykiai, nėra ir jokio rimto, sekuliariąją visuomenės dalį įtikinančio pagrindo neigti teisę į santuoką ar partnerystę. Kaip ir daugeliu klausimų, priimant oponentų prielaidas tenka sutikti ir su jų išvadomis. Verčiau pažvelgti į seksualinių mažumų arba LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) emancipacijos praeitį ir ateitį – istoriją bei galutinę visuomenės viziją. Skaityti toliau

V.Gedgaudas. Tegyvuoja imperatorius!.. (35)

Valdas Gedgaudas | asmeninė nuotr.

Po Gintaro Varno „Tiksinčios bombos“ negaliu rašyti. Tiksliau, nieko nebegaliu parašyti. Dievaži, išties jaučiuos kaip neapykantos kurstytojas, homofobas, spjaudytojas į žmogaus teises, pagiežos ir pykčio pritvinkęs prakaituotas nabagas.

Sėdžiu prie rašomojo stalo pasistatęs raudoną Pietų Afrikos „Two Oceans“. Bandau sudėti pirmą žodį. Mąstau, jei parašyčiau „mama“ – galimai įsižeistų tėtis. Jei pradėčiau nuo „tėčio“, ką tuomet pagalvotų mama?.. Juk myliu abudu vienodai.

Štai klausimai kokie mane kamuoja po gan tingios ir nuosaikios alternatyvių naujakairiųjų-anarchistų pramankštos opiais tolerancijos klausimais. Skaityti toliau

J.Dirvonėnas. Apie mažėjimą ir stambėjimą arba „Būkime optimistai“ (12)

Išmokime „susitraukti“

Dabartiniu metu viešojoje erdvėje nuolat kartojama nauja tezė: „Gyvenome pakilimo ir plėtros laikotarpiu, dabar išmokime gyventi traukimosi ir mažėjimo laikotarpiu“. Taip mums bandoma įkalti į smegenis, kad stagnacija ir nuosmukis yra normali būsena. Esą viskas dabar mažėja: Lietuvos gyventojų skaičius, gimimų skaičius, gamybos apimtys ir t.t. Todėl nieko nepadarysi: REIKIA uždarinėti mokyklas, sveikatos priežiūros ir kultūros centrus ir t.t. Mažėja ministerijų, savivaldybių ir įvairių kitų viešojo sektoriaus institucijų finansavimas. Skaityti toliau

M. Kubilius. Netolerantiška Kovo 11-oji? (4)

Mindaugas Kubilius

Neretas šioje šalyje gyvenantis pilietis žino, kad Kovo 11 diena yra valstybinė šventė. Valstybinių švenčių turime visą įvairovę. Pavyzdžiui, masinės girtuoklystės diena – Joninės ar pamišimo dėl žolių diena – Žolinės. Beje, retas susimąsto apie tokią keistą Romos Katalikų bažnyčios Šv. Jono Krikštytojo ir Švč. Mergelės Marijos Žengimo į dangų liturginių iškilmių šiuolaikišką valstybinę transformaciją. O kam galvoti? Valstybė mums dovanoja progą pašvęsti. Daugiau progų, daugiau ir švenčių!

Suprantu, kad sunku suvokti kai kurių šiuolaikinių socialinių/valstybinių ritualų kaip, pavyzdžiui, „Rasų – Jonų – naktinio nusisėklinimo ir rytmetinio blaivymosi po paparčiu“, prasmę. Tačiau yra valstybinės šventės, kurios tvirtina pačią valstybę: Vasario 16, Kovo 11, Liepos 6 dienos. Tomis dienomis neišeina nepagalvoti, kad šiomis dienomis valstybė, kurioje gyvenu, švenčia save. Skaityti toliau

Iki paskutinio kantrybės lašo įsitvirtinti Lietuvoje (9)

Vytautas Sinica | propatria.lt nuotr.

– Sąmoningas, mąstantis ir valstybę mylintis jaunimas iki paskutinio kantrybės lašo bandys įsitvirtinti čia ir neemigruos. Nesu darvinistas, nemanau, kad kiekvienas gavo, ko nusipelnęs, ir jei yra tikrai vertas darbo ir gero gyvenimo, tai jį susikuria. Tačiau galimybių yra visose srityse, vienose daugiau nei kitose. Tad asmeninį gyvenimą taip pat lengviau ar sunkiau, bet galima susikurti. Tai padaręs mąstantis jaunimas turėtų imtis kurti valstybę, burtis kolektyviniams veiksmams, valdžios spaudimui, šviečiamajai ir kūrybinei veiklai, kad jam ir aplinkiniams Lietuvoje gyventi būtų geriau. Kiekviena tokia veikla yra lydima kolektyvinio veiksmo dilemos: o jei kiti sėdi, kol aš čia stengiuosi? Bet sąmoningas, mąstantis jaunimas turėtų nuvyti šį klausimą, nes kol jis stengiasi, abejingai sėdi tik nesąmoningi ir nemąstantys, – sako VU TSPMI ketvirtojo kurso studentas Vytautas Sinica. Skaityti toliau

N.Venckienė. Vasario 16-osios pastebėjimai (12)

wikipedia.org nuotr.

Taip jau sutapo, kad šiemet, minint 95-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines, būsiu ne savo šalyje, ne gimtinėje. Viešėsiu pas Didžiosios Britanijos lietuvius, jų antrojoje Lietuvoje – Londone. Pas žmones, kurie turėjo palikti Vasario 16-osios signatarų kurtą, Kovo 11-osios signatarų atkurtą Lietuvą. Signatarai nekalti, kalta visų mūsų veikla, elgesys, požiūris, abejingumas šalia esančiam.

Per didžiausią Lietuvos šventę būsiu su tais, kuriuos mėgstama vadinti emigrantais, lengvos duonos ieškotojais, gal net ir išdavikais. Išvykę iš visų mūsų Lietuvos prieš 100 metų ir jų palikuonys būdavo vadinami išeiviais. Skaityti toliau

T.Baranauskas. „Tolerancijos“ ideologų taikiklyje – vaikų literatūra (33)

Praėjusį penktadienį Štutgarte veikiančios Tynemano leidyklos (Thienemann Verlag), vienos seniausių Vokietijos leidyklos, leidžiančios knygas vaikams ir jaunimui, vadovas Klausas Vilbergas (Klaus Willberg) pareiškė: „Mes išvalysime visus mūsų klasikus“ („Wir werden alle unsere Klassiker durchforsten“). Anot jo, vaikams skirtas knygos būtina suderinti su pastarojo meto kalbinėmis ir politinėmis permainomis – esą „tik taip jos taps amžinomis“.

Tai – ne tušti žodžiai. Iš esmės K. Vilbergo pasisakymas susijęs su pirmuoju šio „valymo“ žingsniu: „tolerancijos“ ir „politkorektiškumo“ vardu veikiantys cenzoriai ėmėsi pirmosios aukos Skaityti toliau

Nobelio taikos apdovanojimą Lietuvos vadovė atsiims drauge su kitais Europos lyderiais (3)

Nobelio premijos skyrimo komisijos pirmininkas Torbjornas Jaglandas paskelbė apie premijos skyrimą ES | www.europarl.europa.eu nuotr.

Gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvaus Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonijoje Norvegijoje. Šiemet ši garbinga premija buvo skirta Europos Sąjungai už taiką, susitaikymą, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms.

„Nobelio taikos premija – įvertinimas ir Lietuvai. Dainuojančia revoliucija laisvę iškovojusi Lietuva įrodė, kad savo valstybę galima apginti ne karine jėga, bet žmonių susitelkimu ir vienybe“, – sako šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, Nobelio taikos premija parodo, kad tarpusavio pasitikėjimu, vertybėmis, tolerancija ir pagarba paremtas europietiškas taikos modelis pasiteisino. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, taip pat pasirinko taikos ir dialogo kelią. Skaityti toliau