Žymos archyvas: Tilžė

Vilniuje ir Klaipėdoje bus paminėtos Tilžės Akto 101-osios metinės (0)

2019 11 29 01:12

JAV lietuvių plakatas Mažosios Lietuvos susijungimas su Lietuvą

Lapkričio 29 d. 15 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) bus paminėtos Tilžės Akto 101-osios metinės. Minėjime pranešimus skaitys prof. habil. dr. Domas Kaunas „Tilžės Aktas, signatarai ir kas po to“, prof. habil. dr. Dalia Dilytė-Staškevičienė „Kristijonas Donelaitis šiandien“, dr. doc. Žavinta Sidabraitė „Kristijonas Gotlybas Milkus: neatsakyti klausimai“.

Taip pat bus įteikti Kristijono Donelaičio medaliai „Širdings brolau“, skambės M.K.Čiurlionio menų mokyklos 5-6 klasių smuikininkų ansamblio atliekami muzikiniai kūriniai. Skaityti toliau →

Tilžės akto 100-mečiui vyks teatralizuotos folkloro programos (0)

2018 11 12 12:34

Lapkričio 20 d. 18.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Tilžės akto 100-mečio minėjimą. Vyks teatralizuotos folkloro programos „Lietuvininkai“ (Kuršių ainiai) ir „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (Alka). Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Martynas Jankus ir Vydūnas: bendrumai ir skirtybės (2)

2018 08 06 09:53

Martynas Jankus ir Vydūnas – pačios iškiliausios figūros XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos tautiniame sąjūdyje. Tiek vienas, tiek kitas nuveikė stebėtinai daug, paliko bene ryškiausiai įsimenamus įvaizdžius tiek amžininkų, tiek jaunesnės kartos žmonių, juos dar mačiusiųjų, atmintyje. Galima sakyti, abu tiek anuomet buvo, tiek dabar tebėra vos ne legendinės asmenybės.

Konkrečios jų veikimo sferos susisieja tik iš dalies, didžiąja dalimi tas veikimas kiekvieno buvo kitoks, nors ir orientuotas į tą patį bendrąjį tikslą – lietuvybės saugojimą ir puoselėjimą savame krašte. Skaityti toliau →

A. Vaškevičius. Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą (nuotraukos) (11)

2018 08 02 02:02

Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą | E. Lukoševičiaus nuotr.

Pervažiuoti Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį amerikietišku džipu, atplukdytu iš JAV, pagrindiniuose srities miestuose iškeliant Mažosios Lietuvos vėliavą – tokį iš pirmo žvilgsnio rizikingą planą neseniai sėkmingai įgyvendino keli Amerikos lietuviai. Šią idėją jie brandino jau nuo praėjusių metų, kai nepavyko pasiekti, jog Lietuvos Seimas paskelbtų 2018 metus Tilžės akto metais.

Šiemet lapkričio 30 dieną sukaks 100 metų, kai Tilžėje (dabartiniame Sovetske) buvo Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Pirmosios lietuviškos dainų šventės – Mažojoje Lietuvoje (nuotraukos) (5)

2018 07 03 15:00

Tilžės lietuvių Giedotojų draugijos dainininkės | Archyvinė nuotr.

Įsibėgėja įspūdinga dainų šventė „Vardan tos…“

Liepos 4 d. – Teatro diena. Joje minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bus pagerbtas ir Mažosios Lietuvos mąstytojas, humanistas, rašytojas Vilhelmas Storostas-Vydūnas – įspūdingai pažymėtos jo 150-osios gimimo metinės. Tos dienos programą sudaro aštuonios dalys ir finalas „Amžinas keleivis“. Katedros aikštės, Pilių teritorijos, Bernardinų sodo scenose vaikų ir jaunimo teatrai pasirodys dviejose dalyse – „Mes Lietuvos vaikai“ ir „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Lėlių teatrus suburs „Tvirta dora, rankoj ranka“, jie vaidins Vydūno dramas arba spektaklius pagal jo kūrybą. Skaityti toliau →

Tilžės miesto taryba nusprendė uždaryti miesto istorijos muziejų (0)

2018 06 28 21:29

Tilžės (dabar Sovetskas) miesto istorijos muziejus | museum.ru nuotr.

Birželio 21 d., Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities Tilžės (dabar Sovetskas) miesto taryba nusprendė uždaryti miesto istorijos muziejų. Uždarymo priežastis – sunki finansinė padėtis susidariusi Tilžės kultūros įstaigose. Nors vietos šviesuomenė piktinasi, tačiau miesto administracija ramina, kad uždaromo muziejaus fondai bus išsaugoti, muziejaus darbuotojai darbo nepraras, o gyventojams ir miesto lankytojams muziejaus eksponatai bus pristatomi laikinose ekspozicijose.
Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius, A. Martišiūtė-Linartienė. Vydūnas: Būti tautoje aiški žmoniškumo apraiška (4)

2018 03 22 09:00

Kovo 22 d. sueina 150 metų nuo Vydūno gimimo. Ta proga didžiai jį pagerbiame valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018- uosius paskelbė Vydūno metais, ankstesnioji Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ši programa daugelyje Lietuvos vietų vykstančiais renginiais jau pradėta gražiai įgyvendinti.

O baigus ją įgyvendinti, turėtume skaityti naujai išleistus bent rinktinių Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį. Įstabųjį kūrėją būsime pagerbę prie jam iškilusių paminklų Klaipėdoje, Kaune, Pagėgiuose, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Skaityti toliau →

Atidaryta Aleksandro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms skirta paroda (0)

2017 10 19 07:30

Spalio 16 – lapkričio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Tėvų šalies kelius išmyniau rudenį, žodyno lobių žmonėse vogčia ieškodamas…“ (J. Sakalas, Gimtojo žodžio žynys. Aleksandrui Kuršaičiui atminti), skirta lituanisto, etnografo, žodynininko, leidėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

„Kol gyvena lietuviškai kalbanti tauta, tol skambės Kuršaičių giminės vardas“ – taip apie kalbininkus Frydrichą ir Aleksandrą Kuršaičius yra pasakęs J. Balčikonis. Aleksandro Kuršaičio indėlis į Lietuvos kultūrą labai reikšmingas. Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

2017 03 22 14:20

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau →

M. Gimbutienės skaitymuose bus pristatyti naujausi mūsų krašto paveldo tyrimo duomenys (programa) (2)

2017 02 28 12:31

Kovo 1 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks jau keturioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

Tai jau antroji Marijos Gimbutienės Skaitymų tęstinė konferencija, kurioje pranešimus skaitys dr. Vykintas Vaitkevičius „Akmenys su duobutėmis Lietuvoje naujausių tyrimų duomenimis“ ir dr. Mindaugas Bertašius „Senovės apeigų pėdsakai Marvelės kapinyne“.

Šioje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi Skaityti toliau →

V. Šilas. Testamentinis lietuvnininkų aktas (18)

2016 12 02 08:00

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

I pasaulinis karas dar tęsėsi kai 1918 m. sausio 18 d. JAV prezidentas Tomas Vilsonas paskelbė Tautų apsisprendimo teisės Deklaraciją kaip svarbiausią principą taikingam pokario gyvenimui. Lapkričio mėnesį keturios karo išsekintos imperijos – Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Osmanų beviltiškai žlugo. Vokietiją pribaigė lapkričio 9 d. įvykusi socialistinė revoliucija, nuvertusi imperatorių Vilhelmą II. Pagaliau, lapkričio 11 d. Vokietija kapituliavo, pasirašiusi su Antantės valstybėmis Kompjeno (pranc. Compiègne) paliaubas. Skaityti toliau →

Svarstoma galimybė Kaliningrado srityje įkurti lietuvišką mokyklą (2)

2016 07 13 07:30

baltic.kaliningradas.karaliaucius_etama.lt

Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarta galimybė Karaliaučiaus krašte (Rusijos Kaliningrado srityje) įkurti bendrojo ugdymo lietuvišką mokyklą. Antradienį švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė susitiko su Kristijono Donelaičio draugijos pirmininku, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktoriumi Gintaru Skamaročiumi. Pasak ministrės, tokia mokykla galėtų būti įkurta pačiame pasienyje – Tilžėje ar Ragainėje, nes čia tebegyvena gausiausia srityje lietuvių bendruomenė.

„Iš pradžių galėtų būti įkurta pradinė mokykla, vėliau ji galėtų išaugti iki gimnazijos. Pasienio regione lietuvių kalbos mokosi apie 150 vaikų, tačiau kiek būtų norinčiųjų lankyti lietuvišką bendrojo ugdymo mokyklą, mes nežinome“, – sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė. Skaityti toliau →

M. Purvinas. Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai“ ir paskleisti pramanai (video) (14)

2016 02 25 15:58

Alfredas Bumblauskas kepa kiaulę | LRT stop kadras

Skambiu „nacionalinės ekspedicijos“ vardu pavadintas ir 2015 m. vasarą surengtas LRT televizijos realybės šou deklaravo tokį tikslą – patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdį, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis ir virtuve. Kaip parodė LRT laidos, bene uoliausiai buvo susipažįstama su „virtuve“, deja, „istoriją“ (o ypač konkrečias vietoves prie Nemuno) apibūdinant gana atsainiai. Čia apsiribosime pastabomis apie Mažosios Lietuvos etnokultūrinio regiono apibūdinimą, nors labai kliuvo ir kitos renginio dalys. Ekspedicijos vadovas A. Bumblauskas, kaip Skaityti toliau →

F. Kavoliutė: Lietuva trinama uoliau nei sovietmečiu (19)

2015 12 13 08:00

Svetimųjų valdžia dešimtmečiais Lietuvoje tikslingai griovė kaimus ir viensėdžius, o mūsų valdžia, pati nesusimąstydama, iš esmės tęsia šitą darbą, ištrindama senuosius kaimų ir vienkiemių pavadinimus. Matydama skaudžias tokios politikos pasekmes, – sovietmečiu prarasti 5,6 tūkst. gyvenamųjų vietovių vardų,o dabar tas pats gresia 4200 ištuštėjusių kaimų ir vienkiemių, – Lietuvos geografų draugija ragina Seimą ir Vyriausybę atsikvošėti ir keisti įstatymus, Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai? (0)

2015 12 07 07:30

Šiemet suėjo 130 metų nuo pirmosios kultūrinės Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos „Birutės“ įsisteigimo (1885 m.) ir 120 metų nuo Vydūno įkurtos ir vadovautos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos veiklos pradžios (1895 m.). Šias sukaktis primindami skelbiame tų draugijų teatrinei veiklai skirtą V. Bagdonavičiaus straipsnį.

Lietuviškasis mėgėjiškas teatras Mažojoje Lietuvoje su nedidelėmis pertraukomis gyvavo keturis dešimtmečius – nuo 1895 m. pradžios iki 1935 m. pradžios. Tiesa, nuo 1923 m. Lietuvai priklaususiame Klaipėdos Skaityti toliau →

Klaipėdoje bus pristatytas naujas leidinys apie Tilžę (0)

2015 01 31 08:06

Vasario 5 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) įvyks knygos rusų kalba «Тильзитские доминанты» („Tilžės dominantės“) pristatymas.

„Tilžės dominantės“ – leidinys, skirtas Sovetsko (Tilžės) miesto architektūrai ir pasakojantis jo istoriją. Knygos teksto autorė – menotyrininkė Tatjana Urupina, fotografijų autorius – Kaliningrado fotomenininkų sąjungos narys Jakovas Rozenbliumas. Kaip pasakoja pati knygos autorė, šis leidinys – tai ilgo ir kruopštaus darbo, trukusio aštuonerius metus, rezultatas, pristatantis Tilžės miesto architektūrą europiniame kontekste. T. Urupina knygoje išsamiai aprašo kaip buvo planuojama miesto struktūra, buvusius ir išlikusius pastatus, architektūros stilius, dekorą, meninius metalo elementus. Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir Jonas Basanavičius (3)

2014 11 21 08:05

Vydūno ir J.Basanavičiaus ryšius yra apibūdinęs žinomas rašytojas ir žurnalistas, vienas ryškiausių biografijos žanro atstovų lietuvių literatūroje Aleksandras Merkelis (1907-1994). Jo plunksnai priklauso monografijos apie Vaižgantą, V.Kudirką, Antaną Smetoną.

Apie Vydūno ir J.Basanavičiaus ryšius A.Merkelis rašė 1938 m. kovo 19 d. „Lietuvos aide“ paskelbtame straipsnyje „Vydūno santykiai su Basanavičiumi“. Šį straipsnį autorius po karo dar kartą publikavo JAV einančiame dienraštyje „Draugas“. Skaityti toliau →

Pasirašyta kultūrinio bendradarbiavimo sutartis tarp Rambyno regioninio parko ir Tilžės muziejaus (0)

2014 02 18 07:51

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp kaimynų | Rambyno regioninio parko direkcijos nuotr.

Rambyno regioninis parkas ir Tilžės (Sovetsk) miesto istorijos muziejus pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį.

Ta proga Lankytojų centre buvo atidaryta Rusijos dailininkų sąjungos nario, menininko, gyvenančio ir kuriančio Tilžėje (Sovetsk), Lev Šerstenoj grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“. Parodą pristatė Tilžės (Sovetsk) miesto istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova, pabrėždama, kad darbų autorius, turintis ir lietuviško kraujo, remdamasis Hermano Zudermano ir Johaneso Bobrovskio kūrinių motyvais. Šį keturiasdešimties darbų ciklą dovanojo muziejui. Skaityti toliau →

Klaipėdoje vyks seminaras „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“, skirtas Tilžės aktui paminėti (0)

2013 11 27 23:31

Lapkričio 28 d. 15 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10, Klaipėda) vyks seminaras „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“. Pranešimus skaitys Klaipėdos universiteto ir kitų mokslo įstaigų mokslininkai. Renginys skirtas Tilžės aktui paminėti.

1918 metų lapkričio 30 dieną buvo paskelbtas istorinis Tilžės aktas, kuriuo Rytprūsių lietuviai išreiškė siekį susijungti su nepriklausomybę paskelbusia Lietuva. Mažosios Lietuvos diena į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 1998-aisiais, minint Prūsų Lietuvos tautinės tarybos (PLTT) atstovų deklaracijos, dar vadinamos Tilžės aktu, aštuoniasdešimtmetį. Skaityti toliau →

Karaliaučiaus srityje rengiamos Lietuvių kultūros dienos (30)

2013 09 25 08:24

Rugsėjo 27–29 d. Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje rengiamos Lietuvių kultūros dienos. Karaliaučiuje (Kaliningrade), Įsrutyje (Černiachovske) ir Tilžėje (Sovetske) vyks Šiaulių universiteto lietuviškos muzikos ansamblio „Saulė“ ir Lietuvos edukologijos universiteto akademinio choro „Ave Vita“ koncertai, LEU technologijų specialybės studentai pristatys „Amatų mugę“, bus surengtas tarptautinis tautodailės seminaras ir konferencija „Lietuvių knygos istorijos puslapiais“, o „Stalo teatras“ iš Vilniaus tris kartus suvaidins nuotaikingo Skaityti toliau →

Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose (5)

2013 04 19 18:46

A.Gliožaitis „Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose“ viršeliai

Leidykla „Gairės“ pristato Algirdo Antano Gliožaičio monumentalią monografiją „Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose“. Leidinyje meistriškai pateikiama lietuvininkų politinių nuostatų raidos analizė XVIII–XX a. dokumentuose ir to laikotarpio žemėlapiuose, vaizduojančiuose Mažąją Lietuvą. Vertinama žemėlapių įvairovė, ypatumai ir valstybių vykdytos politikos atspindys juose.

Šios knygos pasirodymas yra reikšmingas įvykis politikams, kultūros istorikams, kartografams, Klaipėdos, Karaliaučiaus krašto gyventojams, lietuvininkams, gyvenantiems užsienyje ir turintiems vilties sugrįžti į Tėvynę bei visiems, kas neabejingi Mažosios Lietuvos istorijai ir kultūrai. Skaityti toliau →

V.Bagdonavičius. Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje (0)

2013 02 15 00:57

Vydūnas, būdamas produktyvus dramaturgas, originalus mąstytojas bei Mažosios Lietuvos kultūrininkas – praktikas (režisierius, dirigentas, švietėjas, gimtosios kalbos puoselėtojas), kartu stebėjo ir socialinę, politinę bei kultūrinę lietuvių tautos ir valstybės raidą, pagal savo galimybes stengėsi ją įtakoti, rekomenduodamas joje pritaikyti savo susiformuotus humanizmo principus.

Šiai intencijai skirta beveik visa jo tiek Mažojoje, tiek Didžiojoje Lietuvoje, ypač nepriklausomybės laikais, skelbta publicistika bei eseistika. Šios Vydūno kūrybos sritys iki šiol dar nenagrinėtos, dar neišryškintas ir jose dėstomas požiūris į nepriklausomos Lietuvos gyvenimo aktualijas. Daugelis iš tų aktualijų būdingos ir šiandieninei Lietuvai. Tad ir vydūniškasis požiūris į jas taip pat tebėra aktualus. Skaityti toliau →

A. Dementiška. Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių (0)

2012 10 20 13:38

Knygnešių Bružų giminaitė Petronėlė Bružaitė su vyru Lietuvos kariuomenės kareiviu Juozu Ambrožėjumi. 1933 m. Tauragė

Pernai gruodį sukako 140 metų, kai gimė Antanas Bružas (Bružys, Bruožis) – vienas iš žymiausių Tauragės krašto knygnešių, Garšvių knygnešių draugijos narys, artimai bendravęs ir dirbęs su žymiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu, knygnešys profesionalas, knygnešys didmenininkas, Rytų Sibiro tremtinys.

Tilžėje leistame žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1894, kovo 1, nr. 5) Antanas Bružas įvardintas kaip „didelis Lietuvos knygininkas“. Beveik po 100 metų knygnešių laikų tyrinėtojas akademikas Vytautas Merkys A. Bružą paminėjo kaip įžymų knygnešį įkliuvusį su Vinco Kudirkos redaguojamu „Varpu“.

Taip pat gruodį sukako 170 metų, kai gimė Martynas Bružas (Bružys) – knygnešių rėmėjas ir knygnešys, Antano Bružo tėvas. Skaityti toliau →

L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II) (0)

2012 10 13 08:33

Viltingasis žmogus gyvena kitame ore, kitoj šviesoj kaip kiti. Jo artybėje yra šviesu, šilta, tyru. Aiškiai jaučiama, kad iš jo gyvenimui yra teikiama, kas jam reikalinga. Kad vėjavaikių aplinkuma tuščia, pesimistų artybė tamsi, šalta yra, viltingųjų aplinkuma yra saulėta, gaivi. Viltingumas yra tikras palaiminimas. Viltingi būdami, mes tarsi viršum gyvenimo pasiliekame. Nesupa jis mus kaip jūrų bangos laivelį. Mes plaukiame jo nešami, siekdami savo tikslų.

Vydūnas. Viltingumas, 1925 Skaityti toliau →

L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (I) (12)

2012 09 30 23:55

Vydūno asmuo, principai ir gyvenimas, mokslas ir kūryba sudaro vientisą harmoniškią visumą, kuri imponuoja savo susiderinimu bei vieningumu ir priverčia nusilenkti net tuos, kuriems jo mokslas atrodo nepakankamai moksliškas, o kūryba nepakankamai meniška.
Vincas Mykolaitis-Putinas

Kad Vydūno portretas yra ant šiuo metu kone didžiausio apyvartoje 200 litų nominalo lietuviško pinigo – savotiškas paradoksas. Pinigų jam trūko visada, bet jie niekada nebuvo reikalingi tiek, kad taptų turto, prabangos sinonimu. Vydūnas ir pinigai, godumas, vergija turtui – nesuderinami dalykai. Šis žmogus daugiau ar mažiau žinomas kiekvienam. Žinomas ir gerbiamas, galbūt, net ne visada žinant, už ką. Jei reikėtų parinkti tikslinius žodžius interneto paieškai, papildomai galėtume surinkti nepaisydami žodžių eilės pagal svarbą: lietuvybė, daina, Prūsija, Tilžė, vegetarizmas, dora, joga, teosofija… Skaityti toliau →

G. Čepaitienė. Ten, kur gimė tautiška giesmė (video) (0)

2011 11 13 10:19

Neseniai pasirodė knyga-albumas „Lietuvos himno gimtinė“. Jos autorius – Vilniuje gyvenantis, tačiau visą savo laisvalaikį paskyręs gimtajam Kudirkos Naumiesčiui, pagal išsilavinimą inžinierius, pagal pašaukimą – istorikas Romas Treideris. Tai jo kaupti, dovanoti eksponatai augino tuometinės Vinco Kudirkos vidurinės mokyklos muziejų, tai jo ir bendraminčių iniciatyva Kudirkos Naumiestyje iškilo Vinco Kudirkos muziejus, kurio fonduose ne vienas eksponatas – Romo Treiderio dovana. Skaityti toliau →

Antklodės Baldai internetu Paskolos internetu Darbo skelbimai