Žymos archyvas: Šventa Ugnis

V. Vaitkevičius. Baltiškos svastikos savitumas (71)

Atkurto XIV a. - XV a. pradžios puodo iš Bajorų kaimo kapinyno (Elektrėnų sav.) dugno ženklas. Puodžius Dainius Strazdas. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Svastikos istorija sena ir sudėtinga, baltų kraštuose ji prasideda prieš beveik 2000 metų. Vienas seniausių svastikomis paženklintų radinių – Lankiškių kapinyno, esančio Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, urna. Pagal panašumą į Vielbarko kultūros, plačiai tyrinėtos Lenkijoje radinius, šis degintinis kapas datuojamas pirmaisiais m. e. amžiais.

Apie III-IV a. svastikos buvo baltų genčių kiauraraščių krūtinės papuošalų – smeigtukų, prie jų nešiotų grandinėlių skirstiklių, taip pat segių puošybos elementas. Pasak doc. Audronės Bliujienės, buvo sekama pavyzdžiais iš Romos imperijos Noriko ir Ranonijos provincijų.
Skaityti toliau

Ą. Bajor. Šatrijos ugnies šventumu paženklinti (video) (5)

Amžinos ugnies sergėtojų vėliava. Vėliavos autorius Linas Zeniauskis | Ą. Bajor nuotr.

Šiomis dienomis  prigimtinio tikėjimo puoselėtojai mini dvi sukaktuves: prieš metus, rugsėjo 10  dieną, Anapilin iškeliavusio Amžinosios ugnies puoselėtojo vaidilos Adolfo Gedvilo mirties metines (1935-2017) ir rugsėjo 12 d. – metus, kai Amžina šventa ugnis neužgesdama dega Šatrijos piliakalnyje.

Pačioje Žemaitijos širdyje, kur kalno viršūnė kone liečia dangų, kur aplinkui žaliuoja vešlūs miškai ir vos vos matosi tolumoje miestelių  pastatai, gyvastimi vėl pulsuoja Skaityti toliau

Valstybės šventės dieną atrastas naujas piliakalnis Kaune (4)

Ant atrasto Marvelės piliakalnio Valstybės dieną iškelta Trispalvė ir užkurta šventa Ugnis | G.Vaivilavičiaus nuotr.

Prigimtinės kultūros puoselėtojai liepos 6-osios – Valstybės dienos – šventę surengė ant iki šiol nežinomo, tą pačią dieną atrasto Kauno piliakalnio! Jis yra Marvelės priemiestyje, ant miesto ribos su rajonu.

Piliakalnio bruožus – pylimą, aikštelę, stačius šlaitus pirmasis pastebėjo ir apžiūrėjo apeivis, aplinkosaugininkas Giedrius Vaivilavičius. Šventės dieną, skambant dūdmaišio garsams jis iš titnago įskėlė kibirkštį ir ant akmenų pakelto nedidelio padėklo įkūrė ąžuolinėmis malkomis kurstomą ugnį. Taip Marvelės piliakalniui buvo sugrąžina gyvybė, Kaunui – dalelė brangiausios atminties. Skaityti toliau

Kaune, Neries ir Nemuno santakoje bus primintas prievartinis Žemaitijos krikštas (239)

Lapkričio 17 d., 16 val. Kauno baltų bendruomenė Kauno Santakos Romuva kviečia ateiti į šventvietę prie Ugnies aukuro įkurto Kaune, Neries ir Nemuno santakoje. Kauno santakos romuvos narys Benas Jankausjas pasakos apie 1413 m. prievartinį Žemaitijos krikštą.

Nemuno ir Neries santakos Aukuro telkiami žmonės jau treti metai ketvirtadieniais 18 val. kuria santakos aukuro Amžinąją Ugnį.

„Šiemet sukanka 600 metų, kai paskutiniame nekrikštytame Europos krašte Žemaitijoje oficialiai įvesta krikščionybė. Skaityti toliau