Žymos archyvas: spaudos draudimas

Kviečia paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti (0)

plunksna-rasiklis-parkeris_am-lt

Gegužės 6 d. (pirmadienį), 16 val., Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5, Vilnius), pirmojo aukšto fojė, bus atidaryta paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  

Lietuviška raidė lotyniškais rašmenimis buvo uždrausta daugiau kaip 40 metų – nuo 1863-1864 m. sukilimo iki 1904 m. nueitas ilgas žodžio, rašto ir tautos brandos kelias. Šį laikotarpį pažymėjo sukilimai, maištai, kovos už gimtąjį žodį, knygnešių žygiai ir, pagaliau, tautinis atgimimas. Skaityti toliau

Kviečia naujos dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Tumo kodeksas: Dariau kitiems gera, o pats tapau laimingas.

Gruodžio 7 d. 18 val. Vilniaus kino teatre „Multikino“ vyks dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera.

Viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių – Juozas Tumas Vaižgantas – energija, optimizmu ir tolerancija pelnė neprilygsta­mą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių. Pasak gruodį kino ekranus pasieksiančio filmo apie Vaižgantą režisieriaus Eimanto Belicko, jis buvo gerokai aplenkęs laiką ir, tikrąja to žodžio prasme, laisvas žmogus. Skaityti toliau

Spaudos pusryčiuose paaiškės kam bus įteiktas 2016 m. F. Bortkevičienės Kalbos apdovanojimas (0)

Felicija Bortkeviciene_wikipedia.org

Gegužės 7-ąją, šeštadienį, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kviečia į 13-uosius Spaudos pusryčius, rengiamus Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga.

10 val. Signatarų namuose (Vilniuje, Pilies g. 26) prasidėsiančiame renginyje bus paskelbtas 2016-ųjų Felicijos Bortkevičienės Kalbos apdovanojimo laimėtojas.

Spaudos pusryčių dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotoja, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė, Skaityti toliau

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje (10)

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, Skaityti toliau

Vilniaus mokytojų namai kviečia į vakaronę „Knygnešio diena su naujais vardais“ (0)

vilniaus-mokytoju-namai-kultura.lt-nuotr

Kovo 16 d. 16.30 val. Knygnešių dienos proga Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39) įvyks vakaronė „Knygnešio diena su naujais vardais“.

Renginyje bus pristatytas naujas žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904“ antroji knygą.  Dalyvaus: autoriai Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius, istorikas akademikas Antanas Tyla, „Diemedžio” leidyklos vyr. red. Danas Kaukėnas, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis, Mažvydo knygos klubas, knygnešių ainiai. Skaityti toliau

Lietuva mini dieną, kai uždrausta lietuviška spauda (0)

„Wikipedia“ nuotr.

Prieš 150-metų šią dieną buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis.

Keturis dešimtmečius lietuviška spauda ir knygos galėjo būti leidžiamos tik kirilica, buvo draudžiama įvežti leidinius lotyniškomis raidėmis bei mokyti kitomis nei rusų kalbomis pradinėse mokyklose.

Draudimas siejamas ir su generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo, malšinusio sukilimą veikla, taip pat su 1863 m. balandžio 4 d. Vilniaus švietimo apygardos mokyklų valdymo taisyklėmis. Skaityti toliau

Prasmingai paminėtos spaudos atgavimo 110-osios metinės (0)

mokslasplius.lt nuotr.

Gegužės 7 d. Gargždų kultūros centre vyko renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Minint spaudos atgavimo 110-ųjų metų jubiliejų pasveikinti žurnalistai, apdovanoti mokiniai, dalyvavę rašinių konkurse apie gimtąjį karštą, humanitarinių mokslų daktaras, docentas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona skaitė paskaitą „Lietuvių kalba ir dabartis“, humanitarinių mokslų daktarė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė pristatė tęstinio leidinio „Acta historica universitatis Klaipedensis“ XXVI tomą „Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos“. Skaityti toliau

Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena (3)

Filmo „Knygnešys“ kadras

Kviesdama minėti Knygnešio dieną, kovo 17 d., pirmadienį, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra LEU II-ųjų rūmų pirmo aukšto fojė „Literatų Arka“ rengia tradicinius knygų mainus, o  Lituanistikos fakulteto studentų atstovybė tą pačią dieną 12 val. kviečia žiūrėti režisieriaus Juozo Trukano filmą „Knygnešys“ (filmo trukmė 37 min).

Kovo 16-oji pasirinkta įamžinti Knygnešio dieną todėl, kad tądien 1846 m. gimė legendinis Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Manoma, kad Lietuvoje knygnešių būta apie du tūkstančius. Uždraudus lietuvišką spaudą, knygnešių veikla buvo Skaityti toliau

Lietuvių tautinio sąjūdžio ir nepriklausomybės kovų dalyviui Petrui Ruseckui –130 (0)

Petras Ruseckas 1883-1945

Liepos 20 d. pažymime garsaus knygnešystės istoriko, spaudos darbuotojo, visuomenės ir kultūros veikėjo, Steigiamojo Seimo nario, lietuvių tautinio sąjūdžio ir nepriklausomybės kovų dalyvio Petro Rusecko 130-ąsias gimimo metines.

Ta proga liepos 18 d. Rokiškio Juozo Keliuočio bibliotekoje surengta Spaudinių paroda „Knygnešystės istorikas Petras Ruseckas, 130-osioms gimimo metinėms“.  Paroda veikis iki liepos 31 d. Skaityti toliau

S.Birgelis. Ką pasakytų Albinas Žukauskas? (1)

Lenkų suniokotas A.Žukausko paminklas Punske

Ką pasakytų poetas Albinas Žukauskas, jeigu gyventų? Gal nieko nepasakytų, gal pabaksnotų pirštu sau į smilkinį, kad jo tėvynainiai XXI a. pradžioje savo rankomis uždarinėja paskutines Punsko valsčiaus lietuviškas mokyklas, gal lenkų valdžią koneveiktų? Gal garsusis bubeliokas susimąstytų, kodėl mokyklų lietuvių dėstomąja kalba finansavimas yra toks, kad reikia jas uždaryti, jei jų išlaikymas valstybei yra, žinia, tik lašas jūroje?

Nežinome mes, nežinotų ir jis, ar tai daroma finansiniais, ar politiniais sumetimais, ir kas slypi už šių sprendimų. Žinome tik, kad nukentėtų ir taip jau labai nusilpusi Punsko ir Seinų krašto lietuvių visuomenė. Skaityti toliau

EKGT įvertino siūlymus leisti vietovardžius ir asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba (22)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 25 d. Etninės kultūros globos taryba (EKGT) Seimui ir Ministrui Pirmininkui įteikė siūlymus dėl Lietuvos vietovardžių ir gatvių daugiakalbės rašybos bei Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis.

EKGT siūlo: atmesti projektus, kuriais siekiama įtvirtinti Lietuvos vietovardžių ir gatvių rašybą nevalstybine kalba; suteikti galimybę nelietuviams LR piliečiams dokumentuose savo asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis pagal tvarką, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIP-1668, Skaityti toliau

B.Ma­laš­ke­vi­čiū­tė. Lie­tu­viš­ko žo­džio kon­tra­ban­da (4)

Kadras iš filmo „Knygnešys", rež. J.Trukanas

Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną. Šių žmonių veikla, prisidėjusi prie lietuviško žodžio išsaugojimo, visais laikais buvo vertinama dviprasmiškai.

Istorijos laikotarpis nuo 1864 iki 1904-ųjų apibūdinamas keturiais žodžiais – lietuviškos spaudos draudimo metai. Tai knygnešių, daraktorių ir vargo mokyklų laikotarpis, išauginęs pirmąją lietuvių inteligentų kartą. Taip jau istoriškai susiklostė, kad ano meto simboliais tapo „Vargo mokykla“ ir „Knygnešys“. Prieš pradedant kalbėti, kodėl taip nutiko, reikia pažymėti, jog požiūris į tam tikrus dalykus priklauso ir yra susijęs su visuomenės požiūriu ir tuo metu valstybėje vykdoma kultūrine politika. Skaityti toliau

Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną (4)

Jurgis Bielinis | grazitumano.lt nuotr.

Kovo 16-ąją Lietuvoje minime Knygnešio dieną. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Carinės Rusijos vykdyta lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politika, trukusi 40 metų, nenumarino lietuviškosios spaudos. Knygnešystė UNESCO įvertinta kaip unikali ir pasaulyje neturinti atitikmenų.

Po 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje, 1865 m. Carinė Rusija išleido raštą, draudžiantį spausdinti lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Taip Lietuvoje buvo pradėtas spaudos draudimas.

Knygnešystė atsirado kaip pasipriešinimas caro valdžios vykdomai politikai nukreiptai prieš lietuvių kalbą, uždraudus lietuviškas maldaknyges ir diegiant provoslavybę. Skaityti toliau

Vyks tarptautinė konferencija, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms (1)

Jonas Mačiulis-Maironis

Lapkričio 15–16 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, minėdamas Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) 150 gimimo sukaktį, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universitetu, rengia lietuvių nacionaliniam poetui skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją „Maironis ir jo epocha“.

Konferencijos pranešėjai siekia aktualizuoti poeto kūrybinį palikimą, aptarti Maironio kūrybos ir asmenybės vaidmenį lietuvių kultūros ir literatūros raidoje, literatūros kanono kristalizavimosi procese. XIX a. pabaiga–XX a. pradžia – tai lietuvių kultūros lūžio metas, kai iš daugiakultūrio paveldo pradėjo formuotis savarankiškas lietuvių literatūros laukas, literatūra diferencijavosi savo raiška Skaityti toliau

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bus prisiminti spaustuvininkai ir leidėjai (0)

www.alkas.lt

Dalia Grybauskaitė, president.lt nuotr.

Gegužės 7-oji Lietuvoje minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ta proga Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino visus, kurie prisideda prie gimtosios kalbos ir lietuviškos knygos puoselėjimo bei spaudos laisvės ir garbingos žurnalistikos stiprinimo. 

Šalies vadovės teigimu, minėdami istorinę datą, kai 1904 m. gegužės 7 d. buvo panaikintas spaudos lietuviškais rašmenimis draudimas, ir prisimindami tuos, kurių sutelktomis pastangomis 40 metų draustas lietuviškas žodis liko gyvas, turime galvoti, kaip įveikti naujus kalbai ir spausdintam žodžiui kylančius iššūkius.  Skaityti toliau